Ligita Juknevičiūtė
Ši vasara Graikijoje tikrai karšta, beveik visą liepą ir dabar rugpjūtį yra apie trisdešimt penkis laipsnius, o būna, kad automobiliu važiuojant greitkeliu rodo ir keturiasdešimt. Tad tokiu oru lieka vos viena veiklos rūšis – maudytis jūroje arba sėdėti kompe. Prisiverčiu tik išvesti Zorbą, išsimaudyti jūroje, padaryti penkis Tibeto pratimus, nuvažiuoti maisto ir kartą per savaitę susitvarkyti namus, žliaugiant prakaitui, tada vėl išsimaudau jūroje ir guliu.
Graikai taip pat dieną miega, o vakarais eina prie jūros ar į miestą vakarieniauti, bendrauja su draugais. Žinoma, tie, kas atvyko atostogauti savaitei ar mėnesiui, mirksta jūroje beveik nuolat, nors dieną pliažai tuštesni, nes dauguma graikų pamiega per karščius pietų.
Stebiu aš juos besimaudančius, tiksliau, stovinčius po valandą 28 laipsnių jūroje, blaivius, ramius ir linksmus, ir suvokiu, koks didžiulis pasaulio matymo ir mentaliteto skirtumas tarp šiauriečių ir pietiečių. Mūsiškiai dar nuo sovietmečio laikų, atstogaujantys Lietuvos pajūryje, neturi tokios prabangos nuolat maudytis, dažnai orai subjūra, tada reikia kažkuo užsiimti. Nuo seno ta veikla būdavo alkoholio vartojimas, nes juk šalta, lyja, ką čia daugiau veiksi. Taip ilsėtis įpratę, net nuvykę į šiltus kraštus dauguma tautiečių renkasi viskas įskaičiuota viešbučius, kur nuo ryto iki vakaro valgo ir geria iki soties alkoholį. Tas nesaikingas rijimas ir gėrimas, panašu, ir yra mūsų tautos nelaimingumo, depresyvumo ir šiuo metu tiesiog tiesiu taikymu dardėjimo į kažkokį susinaikinimą priežastis.
Ir nesakykit, kad taip gyvena tik tie, kas neturi pinigų, Nida taip pat, nors tapo elitine vieta, prieinama tik turtingesniųjų klasei, mirksta alkoholyje ir narkotikuose, Lietuvoj beveik visi renginiai, išskyrus išskirtinai blaivius, ir koncertai, net varžybos, vyksta apspangimo būsenoj, nes sirgaliai ir atlikėjų gerbėjai maukia alų ir kitaip svaiginasi dar iki varžybų ir koncertų. Esu veną kartą buvus krepšinio varžybose, mačiau tuos popierinius lagaminus su alkoholiu, nežinau, kiek tonų ten jo zymensuose ir arenose išgeriama.
Ar gali apsvaigusi ir apsirijusi tauta išlikti, ar gali nueiti į kažkokį šviesesnį rytojų? Ne. Ar gali kiekvienas iš mūsų, prisiėmęs atsakomybę už save, ištrūkti iš to apspangusių avinų rato ir susikurti save, o tuo pačiu, ir naują naciją iš naujo? Manau, kad taip. Kaip tą padaryti ne tik per rinkimus? Nes rinkimai nieko labai nepakeis, esu tuo tikra, viena mafijinė partija išeis, o vietoj jų ateis tokie pat patyrę , godūs ir schemas atidirbę politikai, kurie ir toliau plėš valstybę, nes alkanam ir nuolat viskuo nepatenkintam, glitiminių ir alkoholinių, alerginių uždegimų kamuojamam žmogui niekada nebus gana nei turto, nei šlovės, nei garbės.
Pažiūrėkit, kas šiuo metu daugiausiai virkauja ir skundžiasi Lietuvoje? Teisingai, Gabrielius ir co. Nors, rodos, su tokia valdžia, įtaka, fanatiškais gerbėjais ir pakalikais, ir vilomis Graikijoje, laiminga daugiavaike šeima, beliktų tik džiaugtis gyvenimu. Austėja skundžiasi, kad ją „Graikijos sodyboje“ užklupo Janutienė, bet ar laimingas žmogus taip reaguoja į netikėtą svečią? Kas trukdė jai pakviesti Janutienę į svečius, bent į kiemą, paprašyti išjungti kameras ir pavaišinti netikėtą atvykėlę bent jau vandens stikline toli nuo Tėvynės? Ramiai pasikalbėti, pajuokauti, jei nesusidraugauti, tai bent parodyti elementarų mandagumą? Juk nebūtų Janutienė jos su Gabrieliumi suvalgiusi?
Sakot, o kodėl Austėja turėtų tai daryti? O kodėl ne? Argi tokiose vilose su baseinais gyvenantys žmonės neturėtų būti ramūs ir savim pasitikintys, drąsūs ir taurūs? Bet vietoj mandagumo Austėja pabėgo ir dar priverkė pilną FB, kaip ją užpuolė Janutienė, nors nei puolė ten ją kas, nei ką. Taigi, nei turtai, nei garbė negarantuoja laimės ir ramybės, vidinės stiprybės, jei viduj jos nėra tiek, kad ramiai priimt tai, kas vyksta aplink. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.
Iš nepasitenkinimo negali gimti ilgalaikė laimė ir ramybė, o tik trumpalaikis pasitenkinimas. O nepasitenkinimas yra tapęs nuolatine šiuolaikinio žmogaus būsena. Pagrindinis dalykas, įtakojantis žmogaus savijautą ir nuotaiką, yra maistas. Ir gėrimai. Aišku, ir malda. Taip jau susiklostė, kad kuo daugiau žmogus turi, tuo daugiau perka, miltinių konditerijos gaminių, visokių pyragėlių, skanios duonos ir alkoholio vartojimas yra gero gyvenimo atributai, pažiūrėkit, kokios gražios ir prabangios Lietuvoj ir visam pasaulyje bulkutinės, o jokios verslo, politikos ir šeimos šventės nepraeina be alkoholio.
Net per rinkimus beveik visose partijų būstinėse liejasi vynas ir kiti gėrimai, bent jau šampano taurę turi visi per rinkimus išgerti.
Kaip žmogų veikia alkoholis, o taip pat kviečių ir rugių grūduose esantys glitimai? Beje, ir šiuolaikiniai pieno produktai tą patį daro, bet apie juos dabar nekalbėsiu. Glitimas ir alkoholis sukelia uždegimą visam kūne ir net smegenyse, ilgainiui tai tampa ligų priežastimi, o degančios smegenys nuolat transliuoja nepasitenkinimo ir depresyvias mintis. Depresyvios nepasitenkinimo mintys sukelia tokias pat emocijas, šios kuria realybę, nes mes kuriam aplink save tai, kuo spinduliuojame, iš minčių ir emocijų sukuriame savo realybę – pamenate eksperimentą, kurio metu molekulės juda skirtingai, priklausomai nuo to, kas jas stebi per mikroskopą?
Alkoholio pavartojimas, net viena taurė vyno, sustabdo natūralaus dopamino, laimės hormono, išsiskyrimą ir gamybą žmogaus kūne penkioms savaitėms. Vadinasi, po taurės vyno kitą rytą žmogus atsikelia liūdnesnis, nelaimingesnis, o organizmas pats nebegali penkias savaites to laimės hormono pagaminti. Kad jo gautų, žmogaus turi visaip save stimuliuoti. Sportu, skaniais nesveikais valgiais, tuo pačiu alkoholiu, nes nu juk liūdna, smagiais renginiais ir, idealiu atveju, meditacijomis. Jų metu taip pat paskatinama dopamino gamyba.
Bet kam čia medituoti, jei esi įpratęs to dopamino gaut per saldumynus, pyragėlius, na, dar seksą, alkoholį, renginius, kuriuose emocijos pastiprinamos vėl to paties alkoholio vartojimu. Taigi, nuo vienos dopamino dozės iki kitos gyvenanti nacija yra nuolat pikta, suirzusi ir viskuo nepatenkinta.
Namie vyras po savaitgalio su alkoholiu nemato žmonos grožio ir pastangų kurti santykius, darbe viršininkas irzlus ir priekabus, politikai irgi pikti ir eskaluoja karą, korumpuoti, nes nepasitenkinimas verčia malonumo ieškoti galios žaidimuose ir piniguose, smulkieji verslininkai, iškankinti dopamino gavimo bado ir nerimo dėl rytojaus, dirba iki išsekimo, kala pinigus nesusimąstydami, ar jiems tai reikia daryti dėl to, kad smagu, ar iš amžino nepasitenkinimo savimi ir gyvenimu, realybe.
Žemų vibracijų minia kuria tokią realybę, kurioje bloga gyventi, visa valstybė ir oras joje virpa nuo neapykantos ir tamsos, pykčio ir alkio.
Ilgainiui milijonai emigruoja, poros skiriasi, nes chroniškas nepasitenkinimas vienas kitu ir barniai atveda prie vis didesnių konfliktų, naujų partnerių paieškų, politikai vis labiau klimpsta į korupcijos ir priklausomybių nuo valdžios pragarą, amžinai viskuo nepatenkinta, pagiringa ir toksinais apnuodyta nacija taškosi neapykanta realybėje, žudosi, smurtauja, tyčiojasi, o feisbukuose irgi rėkia, kad nori kariauti, pjaunasi tarpusavyje, nes kur dar saugiai išliesi tą viduj tūnantį nepasitenkinimo ir dopamino trūkumą, sukeltą alkoholio vartojimo ir bulkų valgymo?
Apie tai, kad apsvaigęs žmogus savo kūną atiduoda tamsioms būtybėms, nepasakosiu, per daug baisu, bet tai jau daug kas žino ir supranta, pasidomėkit patys.
Jums tie mano žodžiai atrodo juokingi? Sunku patikėti, kad maistas ir alkoholis gali taip įtakoti kiekvieno iš mūsų gyvenimą? Prieš daug metų skaičiau interviu su viena išsilavinusia, arba kaip dabar sakoma, edukuota, šiandien labai garsia ir skandalinga, net truputį pakvaišusia politike, nuolat besiriejančia su savo oponentais ir visus vadinančia idiotais. Kai jos paklausė, ką ji gamina savo vaikams, ji kadaise atsakė: „Man neįdomu, ką mano vaikai valgo, man svarbu, ką jie skaito“. Šiandien jai karjeros ir materialinio gerbūvio galėtų pavydėti bet kas, bet ji kaip buvo, taip ir liko niurgzlia, nelaiminga pikta bobele.
Taigi, išsilavinimas ir intelektas nebūtinai reiškia, kad žmogus supranta, kaip kasdieniniai įpročiai, mityba, o taip pat malda ar meditacija įtakoja jų pačių ir jų vaikų savijautą. Ir šiandien kartais matau FB šią ponią su vyno taure, tad nesistebiu, kad su metais jos retorika agresyvėja.
Ką daryti? Jei suvokiat šio užburto rato pragaištingumą, pradėkit nuo savęs. Norint pakeisti pasaulį, reikia būti Dievu. Norint pakeisti požiūrį į tai, kas vyksta ir savo reakcijas, reikia būti sąmoningu. Atsisakę to, kas jūsų organizme sukelia uždegimus, tai yra, alkoholio ir glitimo, jūs pradėsit kitaip jaustis. Kitokia savijauta paskatins tą laiką, kurį skirdavot girtavimui, net jei tai tik taurė vyno, skirti kitiems dalykams. Kitokie dalykai paskatins mąstyti kitokias mintis, bendrauti su kitokiais žmonėmis. Arba nebebendrauti su tais, kurie jus laiko nepasitenkinimo būvyje.
Iš nepasitenkinimo negali gimti pasitenkinimas, tik pradėję teigiamai ir ramiai vertinti save pačius ir aplinką, pradėję jausti dėkingumą, o ne suirzimą, sulauksite dar geresnių pokyčių savo gyvenime. Taip veikia dieviški dėsniai. Naujos mintys sukels naujas emocijas, padrąsins svajoti apie tai, kas iki tol atrodė neįmanoma. Ir taip pradės keistis realybė. O ne atvirkščiai.
Iš nepasitenkinimo sukurtas gerbūvis ar santykiai neatneš laimės, nes anksčiau ar vėliau nepasitenkinimas skatins norėt dar daugiau, dar gražesnės partnerės ar turtingesnio vyro, didesnės sodybos ar sėkmingesnio sandorio. Pasitenkinimas nėra tolygu nuolatinei vidinei ramybei ir tyliam džiaugsmui, dėkingumui, kurio negalima nusipirkti už pinigus, tik sąmoningai susikurti praktikuojant sveiką gyvenimą ir ryšį su Dievu.
Nusipirkę naują automobilį, jūs juo džiaugsitės ilgiausiai mėnesį, o atsisakę to, kas jus nuodija, įgysit ilgalaikį pasitenkinimą, smegenys, tik po dviejų metų abstinencijos pilnai išsivalę ir atsigavę, pradės generuoti naujas sėkmingas idėjas, kurios jums suteiks daug džiaugsmo ir gerų pokyčių.
O svarbiausia, kas bevyktų jūsų gyvenime, pradėję sveikai maitintis ir blaiviai gyventi, na, dar medituoti, chi chi, jūs daug lengviau išgyvensite probleminius etapus, nuo kurių neapsaugotas nė vienas. Ir net labai sunkiais periodais, prie savo prabangios vilos sutikę nekviestą Janutienę, sureaguosit ramiai ir džiugiai, pakviesdami ją į svečius ir oriai išlydėję su dėkingumu už parodytą dėmesį, cha cha cha. Tikrai surasite stiprybės ir pasitikėjimo Dievu priimti viską, kas ateina, su meile, nuolankumu ir dėkingumu.
Sėkmės, viskas prasideda nuo to, ką nusprendžiame rinktis, nes ir laimė, ir kančia, yra mūsų pačių pasirinkimas ir apsisprendimas, prisiimant už tai atsakomybę.
