Gen. Valdas Tutkus
Pats faktas, kad tai įvyko, akivaizdžiai demonstruoja tai, kad Rusijos spec. tarnybos eilinį kartą apisk…jo. Nesutarimai sklandė ore jau seniai ir senas zekas ne kartą yra pasisakęs prieš Rusijos elitą, įskaitant Putiną. Kodėl jam tai buvo leista daryti, taip ir lieka neaišku.
Kaip ten bebūtų, tačiau joninių proga „Wagner“ išstojo atvirai, perėmė Rostovo ir Voronežo kontrolę. Tai neabejotinas smūgis režimui į nugarą.
Kas pastūmėjo Prigožiną šiam žingsniui? Svarstomi įvairūs variantai. Čia kai kurie jau įžvelgia ir „Vakarų ranką“ (tai labai tiktų Putinui). Yra nuomonių, kad nuo valdžios ir įtakos susisuko galva (toks Stepanas Razinas). Bet tai nelabai svarbu. Svarbu tai, kad Rusijoje ginkluota jėga (nors ir nedidelė) pasuko prieš režimą. Todėl motyvai jos nelabai svarbūs. Svarbu tai, kad su tuo reikės tvarkytis.
Kokie Prigožino šansai? Tikrai sunku pasakyti, nes tai jau priklauso ne nuo grupuotės pajėgumų. Prigožinas teigia, kad eina kovoti prieš oligarchiją, už Rusijos žmones. Kad šis, Ukrainoje vykstantis karas, Rusijai nėra naudingas. Matyt, tuo jis stengiasi papirkti paprastus Rusijos žmones.
Ar gali gautis? Vargu, nes pastaruoju metu Putino režimo propaganda stipriai pasistūmėjo ir pagrindinės masės žmonių smegenys gerai praplautos ir sutvarkytos pagal valdžios modelį (pas mus, beje, siekiama to paties). Putinas jau pavadino tai „tėvynės išdavyste“.
Ar Vakarai sureaguos į Prigožino pareiškimus, kad šis karas Rusijai nėra reikalingas ir, suprask, gali pasitraukti? Tikrai nemanau.
Ar gali „Wagner“ laimėti prieš RF kariuomenę? Pasvarstykime kartu. Paties Prigožino teigimu, tai 25 000 karių. Tai buvo. Kiek dabar liko po mūšių Ukrainoje? Ar jie pajėgūs judėti link Maskvos? Matyt, atstumas apie 500 kilometrų nebus taip lengvai įveikiamas, nes kolonos maršo metu yra labai pažeidžiamos (kiek žinau, jau buvo smogti keli smūgiai). Šios grupuotės aprūpinimas ginkluote ir amunicija ėjo per RF kariuomenę (dabar jau nebe).
Galų gale iš Maskvos karinės apygardos kariniai vienetai nebuvo siunčiami į Ukrainą, o tai reiškia, kad kovai su „Wagner“ Rusija neatitrauks karių iš fronto. Tuo atveju, jei Prigožino samdiniai liks Voroneže, tai reiškia, kad jie nesukels rimtesnių problemų režimui ir jų atakuoti nėra jokio reikalo (aš tikrai neatakuočiau).
Matyt, jei Prigožinui nepavyks patraukti Rusijos liaudies į savo pusę ir pradėti pilietinio karo, jo šansai nėra dideli ir pabaiga gali būti panaši į Stepkos Razino.
Kas mums iš to? Visų pirma tai, kad Rusijos „elitas“ pjaunasi. Galimai tai ne paskutinis atvejis. Bet kokiu atveju palankesnio laiko Ukrainos puolimui sunku sugalvoti. Pats Prigožinas ant bliūdelio atnešė. Nes Rusija nors ir neatitrauks pajėgų iš fronto, tačiau tam tikra sumaištis vadovybėje yra naudinga. Maža to, neaišku, kaip į situaciją reaguos kariai apkasuose.
Na, situacija bet kokiu atveju neeilinė ir, matyt, užtruks laiko ją išspręsti. Ar bus pasinaudota situacija, irgi pamatysime.
