Dešimtas mėnuo rusų diktatorius naikina Ukrainą. Gyventojus, pastatus, šilumos ir elektros tiekimo infrastruktūrą, kad paliktų milijonus gyventojų, apšaudomų raketomis ir sviediniais, apmėtomų bombomis, be šilumos ir elektros žiemos pražūčiai.
Milijardai dorų pasaulio žmonių tai žino ir išgyvena. Jie galvoja: nejaugi blogis toks stiprus, o gėris toks silpnas, kad viso pasaulio akivaizdoje vykstant ukrainiečių tautos ir valstybės žudymui nieko padaryti negalima? Kam tada NATO, sukurta ginti laisvąjį demokratinį pasaulį, jeigu negali apginti rusų diktatoriaus užpultos Ukrainos?
Kremlius jokių kaltinimų civilių gyventojų, vaikų, moterų senelių žudynėmis negirdi. Jis vadovaujasi urvažmogių žudikiškais instinktais. Ukrainoje teisėtvarka užregistravo 50 tūkstančių karo ir kitokių nusikaltimų.
Narsūs ukrainiečiai stebina visa pasaulį savo sėkminga ginkluota kova su antra pagal galingumą pasaulyje rusų kariuomene. Kremliaus vadeivos įsiutę dėl nesėkmių karo frontuose vykdo niekšišką šalies naikinimą.
Nelogiška galvoti, kad Rusija sunaudos raketų, sviedinių, bombų atsargas ir tie apšaudymai baigsis. Rusija karui skiria šimtus milijardų, tad naivu tikėtis, kad ji gali pristigti ginkluotės.
Tarp Vakarų ir Kremliaus vyksta psichologinis karas. Abi pusės, panašų, vengia galimo NATO ir Rusijos atviro ginkluoto konflikto. Bet Vakarai turi gelbėti Ukrainą. Jos paaukojimas būtų baisus smūgis laisvam demokratiniam pasauliui. Ukrainos nereikia gelbėti karo frontuose. Ji sėkmingai kariauja. Ją reikia gelbėti nuo alinančių, nesibaigiančių jos teritorijos apšaudymų raketomis. Jau dešimtas mėnuo pasigendama ryžtingų, sumanių Vakarų veiksmų. Viskas paliekama savieigai. Bet tai nieko gero nežada, nes Ukraina su žmogėdrišku įkvėpimu verčiama išdeginta žeme.
Šis baisus karas – pasaulinė problema. Tik visokie politikieriai vengia tai suvokti, skandina reikalą tuščiažodžiavimo liūne.
Prieš keletą dienų baigėsi Egipte tarptautinė konferencija dėl pavojingo žmonijai klimato šiltėjimo. Ar įmanoma išspręsti šią problemą, kai dėl agresyvios Rusijos, skiriančios trilijonus ginkluotei, panašiai tiek turi skirti ginkluotei ir Vakarai? Tie trilijonai padėtų planetai atsikratyti iškastinio kuro, pereiti prie visuotinio saulės, vėjo, vandens energijos naudojimo. Milijardas benzininių ir dyzelinių automobilių variklių neterštų planetos, nes naudotų elektrą. Demokratijos sprendimai pavojingai lėti. Nejaugi lauksim kai dėl pražūtingų baisių karščių milijardai žmonių pradės bėgti į palankesnes gyvybei teritorijas? Prasidės apokaliptinė žmonijos sumaištis, žūtbūtinės kovos dėl egzistencinio išgyvenimo, dėl žemės, vandens, maisto. Gali žūti dešimtys milijonų.
Štai prie ko gali privesti teroristinis Rusijos režimas. Pabaltijo šalių, Lenkijos atstovai nenuilstamai turi aiškinti šias tiesas tingiai mąstantiems Vakarams.
O ką konkrečiai galima padaryti, kad išgelbėtume Ukrainą nuo Kremliaus raketinio terorizmo? Galimai sprendimas galėtų būti toks: kai kurios NATO šalys ir ne tik NATO sudaro dvišales sutartis su Ukraina dėl simbolinio skaičiaus (panašu šimtas) jų karių dislokavimo Ukrainos miestuose. Tų miestų bombardavimas, raketinis apšaudymas būtų vertinamas kaip tų šalių, kurių kariai dislokuoti, karinis užpuolimas. Įsivaizduokim, kad tokiu atveju rusai užpuola Britaniją, Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Lenkiją, Australiją, Naująją Zelandiją, Pietų Afrikos Respubliką, Kanadą, Braziliją, Argentiną, Meksiką, Pabaltijo šalis ir kitas. Tai būtų lyg gyvas skydas, saugantis Ukrainą nuo raketinių atakų. Tas užsienio šalių karių kontingentas karo veiksmuose nedalyvautų. Ukrainiečiai patys frontuose sėkmingai tvarkosi. Ukrainos teritorijos apsauga „gyvu skydu“ būtų didžiulis viso doro pasaulio laimėjimas – Kremliaus nugalėjimo preliudija.
1941 m. tremtinys
Algimantas Lelešius
