Pagaliau ir vėl prasidėjo didžioji Eurovizijos atranka. Šiais metais Lietuvoje konkuruoja 36 atlikėjai dėl galimybės atstovauti šalį didžiojoje scenoje Roterdame. Didžioji dalis muzikantų yra beveik visiškai nežinomi, bet dalyvauja ir kelios žinomos žvaigždės. Kad dauguma muzikantų nežinomi, aiškiai matosi – pusė dainų nuobodesnės negu pilka siena.
Pirma atrankos daina buvo sunkiosios grupės „Glossarium“. Tai buvo gan geras kūrinys, tačiau grupė laikėsi senos ir visiem puikiai žinomos formulės. Taigi dainai trūko įdomumo. Jau prieš išeidami į sceną „Glossarium“ turėjo žinoti, kad nieko gero neišeis.
Po to pasirodė „Baltos Varnos“. Jų pasirodymas buvo didelis kontrastas. Varnų daina buvo daug lėtesnė, sielą liečianti, be to, buvo dainuojama lietuviškai.
Kiti du pasirodymai, Justino Lapatinsko ir Aistay, nebuvo įsimintini ir, mano nuomone, neturi šanso laimėti.
Petunijos pasirodymas buvo vienas iš dienos įdomesnių. Daina laikėsi klasikinės pop muzikos formulės, bet Petunija atliko ją daug geriau ir įsimintiniau nei dauguma kitų atlikėjų.
Lukas Norkūnas atliko savo dainą „Atsiprašyk“. Jo pasirodyme buvo viena didelė problema – daina buvo baisiai bloga ir prilygo lėtai griūnančiam pastatui. Aš retai gyvenime esu girdėjęs dainą, kuri būtų tokia nuobodi ir besielė kaip „Atsiprašyk“. Lukas turėtų visų klausytojų atsiprašyti už tai, kad privertė juos klausyti tos tragedijos.
Donatos Virbilaitės daina – „Made of Wax“. Jį įsimintina, tačiau nuspėjama. Muzika visai nebloga, tačiau kelios eilutės žodžių labai gėdingos.
Andy Vaic pasirodė su daina „Why why why“. Ji man patiko, aranžavimas buvo įdomus, panaudojo elektrinius instrumentus, tačiau Andy Vaic vokalas buvo gan silpnas ir tai daug ką pablogino.
Po Andy Vaic pasirodė Aika. Jos daina prasidėjo labai gerai. Man kilo begalės minčių apie pusę, į kurią ji pajudės. Tada įsispyrė priedainis. Jis buvo įsimintinas ir stiprus, bet priminė daug senų dainų. Pasirodymas man paliko gerą įspūdį. Aikos daina – gryna Eurovizinė daina. Ji aiškiai buvo sukurta pagal Eurovizijos standartus, kad laimėtų konkursą.
Kitas pasirodymas – atlikėjų „MeandI“ daina „Drip“ – buvo nakties žvaigždė. Tai buvo geriausia daina iš visų. Ji priminė septinto dešimtmečio funk albumus ir aštunto dešimtmečio repo klasikas. „MeandI“ nežiūrėjo į pasirodymą per daug rimtai, bet vis tiek atrodė daug geriau nei visi kiti atlikėjai. Daina įsimintina, elektrinis bei R&B stiliaus aranžavimas labai tinka. Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, tai puiki, bei sarkastiška daina, puikiai tinkanti Eurovizijai.
Po galingo „MeandI“ pasirodymo tikėjausi, kad Monika Marija mane irgi nublokš. Ji – žinomiausia žvaigždė šiame Eurovizijos atrankų etape ir jos praeitų metų pasirodymai buvo labai stiprūs. Tačiau aš buvo nuviltas. „If I leave“ – šabloninė daina. Monika Marija panaudojo nuobodų, praeito dešimtmečio radijo popso aranžavimą, o žodžiai neišskirtiniai. Vienintelis geras dalykas dainoje yra Monikos Marijos stiprus balsas. Net dainos klipas neišskirtinis. Lengviau rasti įvairumo Saharos dykumoje, negu naujoje Monikos Marijos dainoje.
Paskutinis pasirodymas Gabrieliaus Vagelio „Tave Čia Randu“ – neviltinga, stereotipiška katastrofa. Aranžavimas primena radijo hitą, tačiau vokalas silpnas ir žodžiai neoriginalūs – visai kaip didžioji dalis matytų pasirodymų.
Taigi, peržvelgus visą atrankos pirmą dalį, galiu drąsiai pasakyti, kad Eurovizija man primeną senyvą vedusį vyrą. Ji prarado viltį, tačiau vaidina, kad tai netiesa, kiekvienais metais daro tuos pačius dalykus ir nesimoko iš praeities klaidų. Vienintelė man likusi viltis – kad kitose atrankos dalyse bus dainų, kurios įdomesnės negu plaktuko daužymas į sieną.
Gediminas Radvila
