Pastarųjų mėnesių įvykiai Europoje verčia galvoti, kad ES šalių politinis elitas gyvena kažkokioje šizofreniškoje alternatyvioje realybėje, kurioje išnyksta prasmės ir logikos dėsniai, ir kuri neturi nieko bendro su eilinių žmonių gyvenama tikrove. Kaip kitaip paaiškinti faktą, kad valstybių vadovai ir jų poziciją remianti oficiali žiniasklaida piktybiškai nenori pripažinti akivaizdžios tiesos?
Bet kas, kas nesusipykęs su sveiku protu, supranta, kad būtent nelegalių imigrantų antplūdis iš musulmoniškų šalių sukėlė milžinišką nusikalstamumo bangą, keliančią didžiulį pavojų Europos šalių visuomenėms.
Dar neregėto masto seksualinis priekabiavimas, prievartavimai, plėšimai, riaušės bei kiti smurtiniai nusikaltimai tapo kraupia Vakarų Europos miestų kasdienybe, su kuria nepajėgia susidoroti tų šalių pareigūnai. Tačiau, nepaisant to, politinio elito atstovai atsisako pripažinti, kad tarp išaugusio musulmonų imigrantų skaičiaus ir nusikalstamumo šuolio egzistuoja tiesioginis ryšys. Kodėl?
Atsakymas mums, lietuviams, turėtų būti gerai žinomas. Penkiasdešimt metų mūsų tautiečiai patys gyveno panašiomis sąlygomis, kada visuomenė buvo tapusi klaidingos ir žalingos vyraujančios ideologijos įkaite. Nors SSRS beveik visose srityse (ypač ekonomikoje) smarkiai atsiliko nuo Vakarų valstybių, tačiau komunistų ideologai ir valdžia įnirtingai laikėsi savo nelemtų įsitikinimų, ignoruodami faktus, kurie aiškiai rodė, kad sistema yra klaidinga ir ji neveikia. Su oficialia doktrina nederantys faktai būdavo iškraipomi, nutylimi, o visuomenė per masinio informavimo priemones buvo „maitinama“ nieko bendro su realybe neturinčiomis pasakomis ir ideologiniais kliedesiais.
Visa tai labai primena situaciją šiandieninėje Europoje, kai politikai, pareigūnai ir net oficialioji žiniasklaida meluoja arba nutyli žinias, kurios nesiderina su vyraujančios multikultūriškumą garbinančios ideologijos postulatais ir iš anksto suformuotu „vargšo pabėgėlio“ įvaizdžiu. Politikai, įžūliai neigdami jų išankstiniams įsitikinimams prieštaraujančią nepatogią tiesą, nededa jokių realių pastangų išspręsti Europą užgriuvusią krizę.
Kaip gali išgydyti ligą, jei net nepripažįsti, kad sergi? Ideologinio angažuotumo nulemtas politikų bejėgiškumas siutina Vakarų Europos valstybių gyventojus, o savo pyktį jie išreiškia tiek taikiais protestais, tiek išpuoliais prieš imigrantus.
Stichiškas savisaugos būrių steigimas rodo, kad piliečiai bando patys spręsti juos užgriuvusias bėdas, nes nesitiki sulaukti pagalbos iš fantazijų pasaulyje gyvenančių politinio elito atstovų. Sunku prognozuoti, kur visa tai nuves, tačiau jau dabar aišku, kad ši beprecedentė krizė turės skaudžių padarinių visos Europos Sąjungos ateičiai.
O kaip yra Lietuvoje? Deja, bet mūsų šalies politikos elitas yra lygiai taip pat, o gal net ir dar labiau atitrūkęs nuo realybės. Lietuvos politikos elitas irgi gyvena išgalvotame pasaulyje, kuriame nekyla kosminiu greičiu kainos, o masinė emigracija vyksta dėl…šaukimo į kariuomenę, o ne dėl vergiškai mažų atlyginimų.
Tame rožiniame elito pasaulyje nuoširdžiai tikima ir pasaka apie tai, kad Lietuva lengvai integruos daugiau nei tūkstantį kitos kultūros ir tikėjimo pabėgėlių. Tiesa, po naujametinių įvykių Kelne ir po žiauraus lietuvio Armino nužudymo Švedijoje (jaunuolis žuvo nuo pabėgėlio iš Sirijos rankos) šiek tiek pritilo valdžios moralizuotojai, anksčiau isteriškai auklėję „tamsuolius, ksenofobus ir rasistus“ lietuvius. Kuriam laikui nutilo ir kelios Seimo entuziastės, dar ne taip seniai džiaugsmingai pozavusios su plakatais „Pabėgėliai yra laukiami“, tačiau bendrai imant, nėra pagrindo galvoti, kad pasikeitė Lietuvos valdžios požiūris į pabėgėlių priėmimą. Anksčiau priimti sprendimai nebuvo atšaukti ir, atrodo, Lietuvos piliečiai turi ruoštis ateityje galimai kilsiančioms grėsmėms.
Lietuviai, kaip ir Vakarų europiečiai, tapo pražūtingos ideologijos įkaitais, ideologijos, kurios dogmų užsispyrėliškai laikosi valdžios olimpe esantys fantazuotojai.
Stasys Buškevičius,
Kauno miesto savivaldybės tarybos narys
