Vitalijus Balkus
Juokiuosi jau kelintą dieną. Piktai, sarkastiškai, tačiau visiškai nuoširdžiai. Ilgai šiltnamio sąlygomis uždarame komfortiškame pasaulėlyje gyvenęs elitazzz (būtent šis interneto platybėse gimęs naujadaras čia tinkamiausias) grasina krautis lagaminus ir skuosti iš Lietuvos neatsigręždamas.
Na, gerai, suprantu, kuomet koks J.Statkevičius paliks kreditorius su vešliais ragais ir pradės naują gyvenimą už upelio. Ne pirmas jis toks ir ne paskutinis. Tačiau kai snarglį aplink kumštį ima vynioti tie, kas tiesiogiai yra atsakingi už šalies įstūmimą į duobę, norisi imti ir paklausti: kokia emigracija ? Čia greičiau reikėtų japonų samurajų tradiciją prisiminti. Taip, taip, aš apie charakiri kalbu.
Aloyzas Sakalas su savo bendražygiu Vyteniu-Povilu Andriukaičiu atnešė ant lėkštutės natūraliai dūstančiai senai LKP nomenklatūrai socialdemokratų partiją. Priminsiu, kad tuomet ne LDSP, o būtent eks-LKP dovanojimo metu buvo silpnoji pusė. O toliau… Na, ką aš pasakosiu – kas buvo toliau, jūs visi puikiai žinote. Aparatiniai žaidimai ir žaidimai pozicija-opozicija su savo siamo dvyniais konservatoriais. Tokia rami graži pelkė, kurios gyventojai buvo giliai įsitikinę, kad tai tęsis amžinai. Išsišokėlius taip pat skandino bendrai (tereikia prisiminti dvaro perversmą, kurio metu draugiškai susitelkus iš aktyvios politikos buvo išspirtas R.Paksas).
Beje, tie, kurie ypatingai garsiai rėkia apie su „karbauskinių“ atėjimu besibaigiančią demokratiją, kur buvo tuome, kuomet buvo priimamos Baudžiamojo Kodekso pataisos, stipriai apribojusios žodžio laisvę, kur buvo, kuomet po 2009 metų sausio 16-osios įvykių po teisėsaugos „buldozeriu“ buvo patekę visiškai nekalti ir kai kurie net nedalyvavę riaušėse piliečiai? Galiausiai, ar kas iš dabartinių verkšlentojų išdrįso pasakyti, kad vienintelis modernioje Lietuvos istorijoje piliečių inicijuotas referendumas turi įvykti nekliudomai? O kur buvote, kuomet saugumas rašė pigias insinuacijas, skambiai „ataskaita“ pavadintas?
Taigi, čia rauda dėl prarasto bizūno, kuris atsidūręs dabar toli gražu ne pačiose švelniausiose rankose gali, oi, kaip skaudžiai kirsti. Čia rauda dėl tirpstančios galios, čia rauda iš bejėgiško pykčio, kad atsirado kur kas veržlesnių.
Panašu, kad dabar valdžią paėmę berniukai pasiruošę iki paskutinio kautis už savo smėlio dėžę, tad perspektyvos sugrįžti, bent jau socdemams, į valdžią yra labai ir labai miglotos.
Bet palikime ramybėje politikus. Juk yra dar ir „žymių“ dainorėlių, apie išvykimą pragydusių (čia tikrai linksmiausioji dalis). Na, ką – Jungtinių Arabų Emiratai visuomet laukia, kas galėtų jų restoranuose dainuoti. Moka ten neblogai – prasimaitins. Tiesa, o išvykusieji gal pinigų už laikmenas atsisakytų? Būtų smagu, nes vien aš, šiemet nupirkęs standų diską ir korteles savo nuotraukoms talpinti, irgi prisidėjau prie nežinia kieno išlaikymo. Nors, prisipažinsiu, esu pasiruošęs sumokėti du kart tiek, jei būčiau tikras, kad mūsų daugumo „estrados perlų“ neteks niekuomet daugiau išgirsti.
Keliaukite, nepatenkintieji, keliaukite. Bet juk taip nebus. Tie, kas išvažiuoja, – išvažiuoja tyliai, be straipsnių oficiozuose. Išvažiuoja nusivylę, išduoti, apiplėšti, netekę pagrindo po kojomis ir praradę pasitikėjimą teisingumu.
