Man, kaip užsispyrusiam žemaičiui, eiliniai informaciniai klykavimai „rusai eina, dabar jau tikrai“ panašėja į išsigandusių žąsų pulką, kur viena apžlibusi žąselė katiną palaikė lape.
Kol apie tai nėra tvirtų ir nepaneigiamų įrodymų, jog kovose ėmė dalyvauti reguliarios rusų armijos daliniai, tol visa tai tėra šnipštas. Tuo labiau, kad šią kantatą vėl traukia jau įprasti žiniasklaidos šaltiniai bei Kijevo solistai.
Tiesą pasakius, jei dar prieš du mėnesius aš buvau tvirtai įsitikinęs, kad rusai to nedarys, bet kasdien besikeičianti situacija keitė ir šį nusistatymą. Todėl ne viename pokalbyje aš sakiau, kad viskas gali radikaliai pakrypti kita linkme. Rusija taipogi turi ribas, o kantrybės taurė senai perpildyta.
Pagrindinis šios dienos skelbiamų įvykių patvirtinimas – Ukrainos teritorijoje, pasienyje sulaikyti rusų kariai, lyg ir iš desantininkai, nors nuotraukose vargiai jie panašūs į juos, kažkieno filmuota medžiaga, kuri nenusako, kieno tie šarvuočiai ir kokioje teritorijoje visa tai pastebėta, tokią medžiagą gali pateikti kaip nori, bei Kijevo oficialūs pranešimai.
Tik nekalbėkime apie kažkokias palydovines nuotraukas. Rusai nėra tiek kvaili. Jie puikiai žino amerikiečių palydovų skridimo trajektoriją ir laiką, todėl imtis kažkokių paslaptingų veiksmų tuo metu, kai virš tavęs kabo žvalgas, net aš – šių reikalų profanas, nesiimčiau.
Vadinasi, visa tai vėl gali būti dalis informacinio karo, kurio tikslas – eilinį kartą nubausti Rusiją ir „sukelti ant kojų“ ES, nes kažkaip keistai ir ne laiku A.Merkel išsižiojo apie šios valstybės būtiną federalizaciją ir būtinumą tartis su rusais.Tai viena.
Kita dalis – panika Kijeve, kurią sukėlė reliai prasidėjęs sukilėlių kontrpuolimas ir ukrainiečių armijos pirmosios nesėkmės. Kitaip, kaip „rusų armija peržengė sienas“, labai sunku paaiškinti saviems, kodėl jau beveik buvusi rankose „laimės paukštė“ vėl išsprūdo.
Yra ir trečioji dalis tos kantatos tikslo – artėjantis NATO viršūnių susitikimas rugsėjo 4 – ąją Velse (D.Britanija). O gal pavyks palaužti vokiečius ar dar kokius nesutinkančius ir įšokti į traukinį.
Jau daugelį kartų sakiau, kad nesu tiek naivus ir neabejoju, kad rusai aktyviai remia Pietryčių Ukrainos sukilėlius. Remia lėšomis, savanoriais ir net technika. Pagaliau, net pats karinių veiksmų strategavimas neabejotinai gauna specialistų paramą Maskvoje.
Kad ir kaip mums būtų pikta, bet jie nedaro nieko, kas neprimta globalioje realybėje. Vakarai rėmė (kai kuriuos ir dabar teberemia) sukilėlius Libijoje, Egipte, Sirijoje ir daugelyje kitų regionų taip pat lėšomis, savanoriais ir technika. Technika Sirijos sukilėliams buvo tiekiama iš Chorvatijos, Rumunijos, Bulgarijos ir net yra požymių, kad iš Lenkijos. Kam lenkams reikalinga imtis gaminti savus tankus, juk jų techniniai parametrai…?
Beje, dabartinė „Islamo valstybė“, kurią radikalus islamistų judėjimas paskelbė dalyje Sirijos ir Irako, dar 2013 metais buvo maitinamas tų pačių šaltinių. O apie tai, kad JAV sąjungininkai A.Rytuose galimai remia lėšomis šį judėjimą, buvo priverstas pripažinti ir Vašingtonas. O kaip kitaip atsikratysi kaltinimų, tik nukreipiant atsakomybę kiton pusėn. Kodėl amerikiečiams to reikia, nes tikrai keistai atrodo, kai viena ranka dosniai dalinama parama, o kita ranka įsako bombarduoti pozicijas – tai atskira tema, nors neabejotinai surišta su įvykiais kitose pasaulio vietose, tame tarpe ir Ukrainoje.
Todėl nematau čia nieko išskirtinio. „Kaip danguje, taip ir žemėje“ – yra toks gerai žinomas posakis. Atvirkščiai, būtų keista, jei Rusijos valstybė neremtų rusų. Tuo labiau, kad eilinė „revoliucija“ Kijeve sukėlė labai rimtas ir labai realias grėsmes jų pačių nacionaliniam saugumui. Nė kiek nemažiau sukilėlius „remia“ ir pati ukrainiečių armija, kuri jau nebe pirmą kartą palieka techniką „reikiamose“ vietose. Tai jau irgi atskira tema.
Taigi, kas realiai šią valandą ten vyksta. Pirmiausia apžvelkime strateginį išsidėstymą prieš kontrpuolimo pradžią.
Galima teigti, kad Pietryčių Ukrainoje egzistuoja du frontai: šiaurinis ir pietinis. Šiauriniame fronte sutelktos pagrindinės Kijevo grupuotės pajėgos, kurios ir smogė į Slovianską ir jos pagrindinis tikslas – Luganskas ir Doneckas. Ji ir po užsitęsusių kovų yra pati kovingiausia ir geriausiai aprūpinta. Be to jos užnugaris gerai įtvirtintas ir armijos aprūpinimo centrai ganėtinai netoli.
Pietinis frontas – visiškai priešingai. Čia jau daugiau sutelkti savanoriški nacgvardijos batalionai, nors tarp jų yra ir reguliariosios Ukrainos armijos dalinių. Bet tai kur kas mažiau kovingos dalys ir jų aprūpinimas daug silpnesnis. Be to, ten iki pat Mariupolio nėra jokių gamtinių ar dirbtinių įtvirtinimų. Būtent čia ir smogė sukilėliai, nes jie šiandien dar neturi tokios jėgos, kad kontratakuotų abiem frontais. Nemanau, kad Rusijai, jei tiesiogiai pradėtų invaziją, jos nepakaktų.
Kad kontrpuolimas tik šiandien pradėjo plėtotis ir sukėlė paniką Kijeve, tam yra visiškai aiškios priežastys: pirmomis dienomis sukilėliams pavyko sukurti net tris apsupties „katilus“ ir juos reikėjo išlaikyti bei sunaikinti. Kai kas pavyko, kai kas ne, didžiausia grupuotė dar laukia savo eilės, bet jau dabar aišku, kad apie 600 Ukrainos karių pasidavė į nelaisvę arba perėjo rusų sieną, dar apie keturi šimtus metė savo pozicijas ir bando prasimušti „namo“. Kiek žuvusių ir sužeistų – sunku pasakyti, nes tuose „katiluose“ buvo ir dalinai tebėra patekę nuo 5 iki 7 tūkstančių karių.
Milžinišką Kijevo ir Dniepropetrovsko oligarcho – gubernatoriaus susirūpinimą, nes ir vieni ir kiti sukvietė skubius ekstrinius posėdžius, o P.Porošenko net atsisakė kelionės į Turkiją, į naujai išrinkto Prezidento inauguracines iškilmes, galima suprasti: sukilėlių puolimo kryptimis, be patekusių į apsuptis, daugiau dalinių iki pat Mariupolio nėra. Jei kris šis miestas – antras pagal dydi Donecko srityje, tai atsiveria strateginis išėjimas į Zaparožę, Dniepropetrovską ir Krymą bei reali karinė perspektyva. Skubiai permesti dalinius iš šiaurės į pietus galimybės gal ir yra, bet kuo juos pakeisti? O juk ši kryptis – tiesiai į Kijevą. Ją susilpninus gali sulaukti netikėtumų.
Prie viso to prisidėjo dar bėdos ir pačiame „vilko guolyje“ – Kijeve. Mobilizuotų vyrų motinos ir žmonos surengė mitingą prie generalino štabo ir jų buvo daugiau kaip tūkstantis, o „garsiojo“ Jarošo vyrai atvirai pareikalavo pašalinti iš pareigų didelę dalį generolų su pačiu gynybos ministru priešakyje.
Deja, taip jau būna: kai sekasi pradėtas darbas, tai visi demonstruoja vienybę ir stumdosi užkulisiuose, o kai sėkmė nusisuka, tai pradedama ieškoti kaltų, nes nė vienas juo būti nenori. Ypač prieš rinkimus. Juk Ukrainoje paleistas parlamentas – Rada ir paskelbti nauji rinkimai, o kovos dėl krėslų jau prasidėjo.
Taip, padėtis tikrai ne iš gerųjų, tik, manau, kad tai eilinis isterijos priepuolis pagal nesibaigiančią kantatą „rusai eina“, šiandien jau ir su priedainiu „tikrai eina“. Ir kas bjauriausia, kad mūsų Jos Ekscelencija greitai ims vaidinti juokdario vaidmenį tos kantatos eiliniame išpildyme. Kodėl? Todėl, kad rimtas vadovas turi turėti savus patikimus šaltinius, kurie pateiktų tikrą informaciją, o ne Kijevo „blūdus“. Ir neskubėti šokti į sakyklą skelbti karo ar taikos, kol neįsitikinai, ar tai atitinka tikrovę. Nebent tai spektaklis ir puikiai žinai, kam ir kodėl tai.
Eina tie rusai ar neina, stebintiems padėtį ne taip jau sunku ir patikrinti. Pagaliau Kijevas jokių rimtesnių įrodymų ant stalo netėškė, o vėl apsiribojo įprasta maniera.
Pirma, jei rusų reguliarios armijos daliniai pradėtų įsiveržimą, tai tankus, šarvuočius neišvengiamai lydėtų užnugario aprūpinimo daliniai, kurių kolona būtų daug didesnė nei pačios kovinės galvos.
Antra,koordinuotas puolimas reikalauja pastovaus ryšio. Šiais laikais pateikti perimtus šaukinius, dažnius ar kordinates, nėra taip sudėtinga.
Trečia, puolimas vyksta į pietus nuo Donecko, bet Doneckas ir toliau apšaudomas priartėjusios Ukrainos armijos artilerijos. Negi mes tikime, kad rusų armijos neturi priemonių šitai sustabdyti?
Toliau aš jau nebedėstysiu, bet pasakysiu tvirtai ir aiškiai: jei reguliari rusų armija būtų kirtusi sieną ir pradėjusi invaziją, tai kalbėtumą ne apie Mariupolį ar Novoazovską, bet apie Kijevą.
Rusų strategai dar turi galvas ant pečių, o ne kišenėse. Ir svarbiausias šios „anties“ įrodymas: kai prasideda karas tarp valstybių, pirmiausiai pareiškiama apie diplomatinių santykių nutraukimą ir nedelsiant skelbiama karo padėtis visoje arba dalyje agresiją patyrusios šalies teritorijos. Vakar P.Porošenkos vadovaujama posėdžiavo Valstybės nacionalinio saugumo Taryba, bet šitokių priemonių nesiėmė. Taigi…
Beje, atrodo, kad ir ES senbuvės, ir pats Briuselis neskuba pritarti tokiam P.Porošenkos eiliniam pareiškimui ,nes jau iš Kijevo skamba priekaištai: „Mes laukiame, kad ES įves griežtas sankcijas prieš Rusiją ir priims sprendimą suteikti mums karinę – techninę pagalbą“.
Va, čia ir visas sukeltos isterijos tikslas. Kodėl? Atsakymo turbūt reikia ieškoti susitikimo Minske užkaboriuose, naftos kainose ir naujausiame Kinijos ir Rusijos susitarime tarpusavio prekyboje energetikos srityje visiškai pereiti prie atsiskaitymų nacionalinėmis valiutomis. Apie tai – kitą kartą.
