Vasarai baigiantis lyg grybų miške Jurbarke pridygo kandidatų j Seimą. Visi aiškina, kokie blogi buvę ir esami Seimo nariai ir kokie geri būtų jie, jei tik balsuotume ir tuos naujuosius išrinktume. Daugumos net nepažįstame, nesame nei matę, nei ką nors apie juos girdėję.
Bet ir tiems, kurių darbus ne vienerius metus matėme ir vertinome, turime nemažai klausimų. Pirmasis visose autobusų stotelėse, prie įvažiavimų į Jurbarką ir kitose vietose didžiausius savo portretus (reik manyt, nemažai kainavusius) išsikabino buvęs Jurbarko meras Ričardas Juška, kviečiantis balsuoti už tai, kad Lietuvoje norėtųsi gyventi.
Liberalų sąjūdžiui priklausantis politikas Lietuvą kuria nuo 1989 metų, ką sukūrė ir kokj Jurbarką turime jam vadovaujant, matome ir žinome. Nesirengiu čia buvusio mero kritikuoti, nes ne jis vienas, o su kitom partijom mūsų Jurbarką tvarkė. Turiu jam labai svarbų klausimą.
Per praėjusius kelis metus Lietuvoje buvo daug skandalų, tačiau labiausiai man jsiminė tasai, kai R. Juškos partijos pirmininką Eligijų Masiulį pagavo su 106 tūkst. kyšiu, o jo namuose rado dvigubai didesnę sumą grynųjų pinigų. Ketvirčio milijono eurų iš atlyginimo nesusitaupysi, net ir Seimo nariu dirbdamas, todėl niekam nekilo abejonių, kad tai nešvarūs, nežinia už kokias paslaugas partijos pirmininkui sumokėti pinigai.
Televizijos reportažuose, radijo komentaruose nuolat buvo kartojama, kad tie pinigai mokesčių inspekcijoje nedeklaruoti, todėl sunku būtų paneigti, kad dalis jų nepasklido po Lietuvą ir nėra naudojami Seimo rinkimams finansuoti.
Politinė korupcija jau seniai nieko nestebina, bet kai kaukėti pareigūnai išveda su antrankiais vienos didžiausių šalies politinių jėgų lyderį, turi pripažinti, kad tai neeilinis įvykis. Gal į jį ir nebūtume taip sureagavę, jei pats Masiulis daugybę kartų nebūtų viešai teisęs kitų partijų, smerkęs visų politinių priešininkų iš eilės ir Liberalų sąjūdį vadinęs teisingausiu ir švariausiu, tiesiog pačiu didžiausiu kovotoju prieš korupciją Lietuvoje.
Teisėsaugos garbės reikalas būtų dar prieš rinkimus pasakyti, kiek kas kaltas, bet teismai Lietuvoje, kaip žinome, gali vykti keliolika metų ir baigtis be rezultatų. Tačiau tai, kad skandalas aptilo, nereiškia, jog žmonės jį pamiršo, o visi jo dalyviai tapo šventaisiais.
Todėl kas ir kodėl su tuo Masiuliu nutiko, jurbarkiečiams turėtų viešai paaiškinti jo statytinis Ričardas Juška. Ne kas kitas, o jis šį pavasarį kartu su Masiuliu ne vieną dieną iki vėlaus vakaro po jurbarkiečių namus vaikščiojo, Jurbarko ir Veliuonos gimnazijose mūsų vaikams pilietiškumo pamokas vedė. Ko tokie politikai gali išmokyti mūsų jaunimą?
Praėjo jau nemažai laiko nuo politinės korupcijos skandalo, bet nesu girdėjęs, kad Juška būtų kaip nors sureagavęs į savo partijos vado nuvainikavimą.
Gal niekam kitam ir nesvarbu, bet man kirba galvoje abejonė, ar pats Juška gerai jautėsi dirbdamas iš lošimo kortomis praturtėjusio verslininko, tegul ir tapusio europarlamentaru, padėjėju. Kortožnikai, nepatikimi žmonės, gyvena iš apgaulių ir vaikų ašarų, todėl Lietuvoje toks užsiėmimas per amžių amžius buvo niekinamas. Bet dabar kitokios tradicijos ir požiūris į moralę kitoks – kai kam net kyšius imti atrodo nieko blogo. Jei vadovaudamasis senomis vertybėmis ką nors įžeidžiau, prabočykit, kaip sakydavo žmonės, bet vertybės tam ir yra, kad jomis pasvertume, kiek kas turi savyje sąžinės.
Albinas Matulaitis
