Dr. Zigmas Vaišvila
2022 m. liepos 18 d. LRT paskelbė Dalios Grybauskaitės pareiškimą, kad ji nedalyvausianti 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimuose. Tačiau 2023 m. balandžio 5 d. „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerevas feisbuke paskelbė, kad Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda priklausė Komunistų partijai. 1988 m. archyviniai dokumentai tvirtina, kad gegužės 20 d. G. Nausėda pasiprašė stoti į TSKP, o partinį bilietą jam išdavė birželio 27 d.
2023 m. balandžio 6 d. Delfi TV paskelbė Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio nuomonę, kad šios partijos kandidatu 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimuose galėtų būti Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tačiau lrytas.lt priminė, kad pastarąjį G. Landsbergis ne kartą kritikavo.
2023 m. balandžio 7 d. LRT pratęsė šią temą – paskelbė keletą minčių, kurias norėtų, kad mes įsimintume:
Ši situacija naudinga Ignui Vėgėlei būsimuose Respublikos Prezidento rinkimuose.
Skirtingai nuo G. Nausėdos, D. Grybauskaitė apie priklausymą Komunistų partijai nurodė VRK anketose, kai dalyvavo Prezidento rinkimuose.
Pakalbėsime ir apie šios Prezidentės melus rinkėjams. Tačiau neįtikėtinai vaikiški besiblaškančio G. Nausėdos teisinimaisi (kandidato į Respublikos Prezidentus anketoje nebūtina tai nurodyti, jaunystės klaida, nepaklausė mamos patarimo, į komunistų partiją stojo dėl karjeros, bet veikloje nedalyvavo ir t.t.) kelia papildomus klausimus – kas jį 1990 m. išsiuntė Vokietijon, kaip tai susiję ar nesusiję su jo konjunktūriniu apsisprendimu Atgimimo metais stoti į TSKP ir „pamiršti“, ar išstojo, ar „buvo išmestas dėl nario mokesčio nemokėjimo“.
Lietuva tuo metu dar nieko nesiuntė į Vakarus, tik siekė tarptautinio pripažinimo, kovojo su TSRS paskelbta ekonomine blokada, gynė paskelbtą Nepriklausomybę, kurios neskubėjo pripažinti mūsų inkorporavimo į TSRS nepripažinę Vakarai, priekaištavę, kad trukdome TSRS „perestroikai“. Vizas net su diplomatiniais TSRS liaudies deputatų pasais gaudavome Maskvoje ir Leningrade Vakarų šalių ambasadose ar konsuliniuose skyriuose.
Matyt, G. Nausėda tikisi suklaidinti tarybinio laikmečio nežinantį jaunimą ir primiršusius tuos laikus, nes Respublikos Prezidento biografijoje „lengvai suprantama kalba“ ir po šio skandalo nėra jo buvimo Vokietijoje („Nuo 1982 iki 1987 metų studijavo ekonomiką Vilniaus universitete. Paskui dar trejus metus mokėsi aspirantūroje. Gitanas Nausėda baigė aspirantūrą 1993 metais.“). Kodėl tai neskelbiama? Kada išstota iš komunistų partijos ir iš kurios?
Tačiau svarbiausia yra melas – atvirai skelbtas ar nutylėjimu. JAV Prezidentui Bilui Klintonui apkalta buvo pareikšta ne dėl 18 mėnesių trukusių jo lytinių santykių su pavaldine Monika Levinski, bet dėl melo tai neigiant.
Lyginant su kandidatės į Respublikos Prezidentus D. Grybauskaitės melais, G. Nausėda atrodo kukliau. Tačiau jis šiuo metu yra Respublikos Prezidentas, ir mes turime žinoti, kad jis mums nemeluoja. Deja, ir jis jau provokuoja karą Lietuvoje, kuo nuosekliai užsiima Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Vyriausybė, Seimas, Dalia Grybauskaitė ir Vytautas Landsbergis, apsimesdami, kad jie yra aukščiau ir svarbesni už visą NATO ir Europos Sąjungą.
Vyriausiasis Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas privalo mums paaiškinti, kodėl ir jis taip elgiasi. Ar vykdo kažkieno nurodymus, ar iš nesupratimo? Ir vienu, ir kitu atveju jis neturi teisės būti mūsų šalies vadovu. Kuklaus spustelėjimo dėl melo jo biografijoje pakako pamatyti jo silpnumą ir neatsakingumą. Mes neturime teisės leisti sau eksperimentuoti nežinia kieno valdomu Respublikos Prezidentu.
Jau privaldė mus 10 metų Rusijos Federacijos valstybės paslaptis D. Grybauskaitė.
Viso to pasekmė – 2023 m. kovo 14 d. Lietuvos Prezidento G. Nausėdos kalba tuščioms sienoms Europarlamente apie Lietuvos nuomonę dėl Europos dabarties ir ateities. Nedalyvavo EP ir EK vadovai, nors pagal procedūrą privalėjo dalyvauti. Tai – jau visos Europos Sąjungos požiūris į išsišokėlę Lietuvą, kurią atstovauja šie veikėjai. Metas šiems tariamai mūsų atstovams atsitokėti nuo savo susireikšminimo ir tuštybės, pažvelgti tikrovei į akis. Ir į mūsų, Lietuvos žmonių, akis.
Eksperimentas „Lietuvos Dalia“ prasidėjo nuo V. Landsbergio siūlymo Tėvynės sąjungai, į kurios tarybos posėdį, kuriame svarstytas šis jo siūlymas Respublikos Prezidentu rinkti D. Grybauskaitę, jis toliaregiškai neatėjo. Kad nereikėtų atsakinėti į šokiruotų partiečių klausimus.
Diskusijose dėl G. Nausėdos melo/nutylėjimo dr. Algimantas Matulevičius mestelėjo: „O kur jūs, ponai ir ponios „teisuoliai“, buvote, kokiu letargo miegu miegojote, kad pražiopsojote – juk 2009 metais Lietuvos Respublikos Prezidente tapo Mykolo Burokevičiaus partijos narė Dalia Grybauskaitė?“.
Nežinau, kur tuo metu buvo dr. A. Matulevičius, tačiau dr. Zigmas Vaišvila 2009 m. ir 2014 m. sustabdyti D. Grybauskaitę bandė dalyvavimu rinkimuose, spaudoje, TV eteryje, VRK, teisme ir liustracijos komisijoje. 2009-05-18 Z. Vaišvilos straipsnį „Peržengtos moralės politikoje ir atsakomybės ribos“ paskelbė tik „Laisvas laikraštis“, keletą mažų interviu – www.balsas.lt, po ko jį užsipuolė D. Grybauskaitę atvirai protegavę rusiški portalai – 2009-05-11 d. Viktoras Olžičius regnum.ru skelbė: „Klanai desperatiškai bando sustabdyti eurokomisarės Dalios Grybauskaitės triumfo žygį. … eurokomisarės kompromitacijos kampanija“ užsiima „profesionalūs polittechnologai“ ir nurodė vienintelį „Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarą Zigmą Vaišvilą“.
Prieš pat 2009 m. rinkimus leningradietišką jos biografiją spėjo paskelbti „Respublika“, tačiau eterio neišvydo TV3 laida „Balsas.lt“, kurioje Zigmas Vaišvila ir Antanas Kulakauskas aptarė D. Grybauskaitės biografiją pagal išlikusius TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos dokumentus. Informacija apie D. Grybauskaitę blokuota sistemingai.
D. Grybauskaitei rinkimų kampanijų metu buvo leista pasirinkti, ar dalyvauti TV debatuose! 2009 m. D. Grybauskaitė atsisakė akistatos su Kazimira Prunskiene, o kituose „debatuose“, kaip kareivis, minutės trukmės atsakymais atsišaudydavo į akivaizdžiai jai žinomus klausimus. Z. Vaišvila kreipėsi ir į Tarpžinybinę liustracijos komisiją dėl šių dviejų kandidačių patikrinimo dėl jų bendradarbiavimo su užsienio specialiosiomis tarnybomis, tačiau ši komisija Z. Vaišvilai įkyriai siūlėsi tikrinti tik vieną K. Prunskienę. VRK ir teismai taip pat atmetė Z. Vaišvilos kreipimusis.
Prisiminkime D. Grybauskaitės pildytas anketas.
2009-02-26 pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje nurodyta:
a) 1979-1988 KP narė, nuo 1990 – nepartinė;
b) Leningrado universitetas, 1983;
c) Džordžtauno universitetas JAV, spec. programa vadovams, 1991;
d) Ar esate susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei? Nesu.
2014-02-21 pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje nurodyta:
a) 1979-1988 KP narė, 1989 gruodis – 1990 birželis LKP narė, nuo 1990 m. liepos – nepartinė;
b) Leningrado universitetas, 1983;
c) Džordžtauno universitetas JAV, speciali programa vadovams, 1992;
d) Ar esate susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei? Nesu.
Beje, 23 metų į TSKP įstojo ir G. Nausėda. D. Grybauskaitės buvimas TSKP nare yra raktas į jos priklausomybes. G. Nausėda pabijojo nurodyti patį buvimo komunistu faktą, D. Grybauskaitė – tikrąjį partijos pavadinimą Tarybų Sąjungos Komunistų Partija. Po 1968 m. įvykių Čekoslovakijoje inteligentams stoti į TSKP buvo kvotos, darbininkams – ne. Todėl D. Grybauskaitė ir skelbiasi Leningrade dirbusi kailių fabrike. D. Grybauskaitės bendradarbiavimui su TSRS spec. tarnybomis aptarti šio straipsnio apimties nepakaks. Pažiūrėkime į tai tik per jos anketų duomenis.
2009 m. anketoje nurodyta, kad 1991 m. ji baigė spec. programą vadovams JAV Džordžtauno universitete, tačiau 2014 m. anketoje jau nurodyti 1992 m. Pirmą kartą melaginga informacija, kad JAV ji buvo 1992 m., paskelbta 2013-04-26 d. www.president.lt, eilinį kartą pakeitus šios Prezidentės viešą biografiją. Tačiau 1992 m. ji dirbo Lietuvos tarptautinių ekonominių santykių ministerijoje ir, anot buvusio V. Landsbergio patarėjo Ramūno Bogdano, talkino ruošiant V. Landsbergio užsienio vizitus. Tad ji negalėjo vienu metu būti abipus Atlanto.
Tai, kad į JAV ji buvo išsiųsta 1991 m., patvirtina ir 2014-04-11 dr. Rasos Gečaitės straipsnyje paskelbti WikiLeaks duomenys apie JAV reikalų patikėtinio Damiano Leaderio ataskaitą iš Vilniaus apie LR prezidentės D. Grybauskaitės pirmosios kadencijos pirmuosius šešis mėnesius: „14. (C) Grybauskaitė praleido keletą metų JAV. Ji lankė šešių mėnesių tarptautinės ekonomikos diplomatijos programą Džordžtauno universitete 1991 m., dalyvavo Tarptautinėje vadovavimo programoje 1994 m., tada kaip DCM dirbo Lietuvos ambasadoje Vašingtone nuo 1996 iki 1999 m. Nepaisant jos didelės JAV patirties, mes girdėjome daugiau nei iš vieno šaltinio, kad ji nėra palankiai nusiteikusi JAV.“
Tad kodėl jos oficiali biografija pakeista? Todėl, kad kruvinais Lietuvai 1991 metais ji buvo ne Lietuvoje, o Maskvos siųsta – Vašingtone.
D. Grybauskaitė dėstė žemės ūkio ekonomiką TSKP CK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kurioje dėstė tik TSRS spectarnybų pareigūnai arba kompartijos nomenklatūra, kuriai ji nepriklausė. Tad lieka tik pirmasis variantas, verčiantis D. Grybauskaitę meluoti dėl jos buvimo JAV 1991 m., kada ją drauge su kitais žemės ūkio ekonomikos specialistais Natalija Kazlauskiene ir Adofu Šleževičiumi, trimis kolegomis iš Latvijos ir trimis iš Estijos į JAV siuntė tikrai ne Lietuva.
D. Grybauskaitei tapus eurokomisare, N. Kazlauskienė „kažkodėl“ tapo Europos Komisijos direktoratų vadove. D. Grybauskaitei tapus Lietuvos Prezidente, N. Kazlauskienė „kažkodėl“ tapo Europos Komisijos atstove Lietuvoje, o dabar – „kažkodėl“ Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėja savivaldos ir regioninės plėtros klausimams. Kaip ir Prezidentės D. Grybauskaitė buvusi atstovė sapudai Daiva Ulbinatė „kažkodėl“ yra vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atstovė spaudai.
1991 m. Vašingtone D. Grybauskaitė pasisiūlė įdarbinama Lietuvos ambasadoje JAV. Ilgametis Lietuvos ambasadorius Stasys Lozoraitis atsisakė jos paslaugų, nes JAV Valstybės departamente sužinojo, kad ji dirba TSRS ambasadoje JAV. 2015 m. signataras Zigmas Vaišvila Rusijos URM raštu paklausė, kokiose pareigose ir nuo kada iki kada 1991 m. Dalia Grybauskaitė dirbo TSRS ambasadoje JAV? Atsakymas nenustebino – ši informacija Z. Vaišvilai gali būti atskleista, tik D. Grybauskaitei sutikus, o be to, tai yra Rusijos Federacijos valstybės paslaptis.
Ir tai nestebina, kaip ir D. Grybauskaitės melas, kad ji buvo savarankiškos LKP nare po LKP atskyrimo nuo TSKP 1989 m. gruodžio 19-20 d.d. XX suvažiavime. TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos dėstytojas Jonas Arvasevičius, renkant delegatą į LKP suvažiavimą, pasisakė už LKP atsiskyrimą nuo TSKP, po ko nedelsiant buvo išmestas iš darbo. Docentė Dalia Grybauskaitė patylėjo. Liko LKP/TSKP, kuriai vadovavo Mykolas Burokevičius, nare, ir buvo paaukštinta – 1989 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.193 jai skirtas 30% dydžio darbo užmokesčio priedas už tapimą antru po rektoriaus pagal pareigas darbuotoju – moksline sekretore.
1990 m. kovo 6 d. TSKP CK Partinės statybos ir kadrų skyriaus bei Reikalų valdybos finansų ir biudžeto skyriaus raštu dėl TSKP CK 1990 m. vasario 20 d. nutarimo dėl sąlygų laikinojo LKP (ant TSKP platformos) CK, darbui TSKP CK Vilniaus aukštajai partinei mokyklai nurodyta skirti patalpas šiems būsimiems 1991 m. sausio mėnesio perversmo Lietuvoje organizatoriams.
Taigi, šiame viename iš perversmininkų štabų, į kurį pateikti galima buvo tik su spec. leidimais, darbavosi ir būsima nepriklausomos Lietuvos Prezidentė. Ten buvo įkurtas ir „Tarybų Lietuvos“ radijas, per TSRS kariškių įrangą reikiamas laidas transliavęs lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, po 1991 m. sausio 13 d. persikėlęs į Lietuvos radijo ir televizijos komiteto („Kaspervizijos“) patalpas Konarskio gatvėje Vilniuje.
Tai savaime paneigia D. Grybauskaitės melą apie jos buvimą savarankiškos LKP nare. Šioje partijoje ji nebuvo, tai man patvirtino ir šios partijos vadovai, LKP atskyrimą nuo TSKP organizavę iniciatoriai. Dokumentai patvirtina ir jos darbą 1987-1988 m.m. Maskvoje TSKP CK Visuomeninių mokslų akademijoje, kurioje ji apgynė politinės ekonomikos kandidato disertaciją.
LKP skyrybų procesas buvo aršus ir sustiprino prielaidas kilti agresijai prieš būsimą nepriklausomą Lietuvos valstybę. TSRS valdžia neabejojo, kad Sąjūdžio pergalė rinkimuose baigsis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Dėl artėjančių rinkimų į 12-ojo šaukimo Lietuvos TSR AT ypatingosios padėties įvedimui / perversmui Lietuvoje Tarybų Sąjunga pradėjo rengtis iškart, atsiskyrus LKP.
Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje tai patvirtino TSRS gynybos ministro pavaduotojas, oro desanto kariuomenės vadas, generolas pulkininkas Vladislavas Ačalovas, vienas iš Šiaurės miestelio 1991 metų sausio mėnesio įvykių Vilniuje vadovų: „Ypatingosios padėties įvedimo planą pradėjome ruošti dar 1990 m. pradžioje. Man buvo pavesta paruošti planą, jeigu kiltų bruzdėjimas, kurį išprovokuotų „Sąjūdis“.
Aš – vienas iš minėtojo plano rengimo vadovų. Galima pasakyti, buvau pagrindinis jo rengėjas. Apie šio plano rengimą žinojo 2–3 žmonės. Dar kartą tvirtinu, kad nurodymus davė politinė vadovybė, ir šios idėjos autorius – vienas žmogus. Tai buvęs TSKP CK Generalinis sekretorius, vyriausiasis kariuomenės vadas. Gynybos potvarkiuose, savaime suprantama, jokios reglamentacijos dėl tarpusavio santykių tarp kariškių ir Lietuvos kompartijos vadovybės nebuvo.“
Dalia Grybauskaitė LKP atsiskyrimo metu pasirinko kitą kovų už Lietuvos Nepriklausomybę barikadų pusę. Todėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo simboliu tapęs Vytautas Landsbergis privalo Lietuvos žmonėms paaiškinti jo ar ne jo projekto „Lietuvos Dalia“ priežastis. Paaiškinimų, kad nesvarbu, kuo ji buvo, svarbu, ką ji daro, nepakaks. Per didelę kainą mokame už tai.
Ir vaikiškų D. Grybauskaitės paaiškinimų, kokius ji skelbė, pvz. apie jos vadovavimą turistinei grupei užsienyje („Padaviau paraišką į tuometinį „Inturist“ vadovauti turistinei grupei… Paraiška buvo patenkinta“), nepakaks. Nes mąstantiems nesunku suprasti, kodėl 1999 m. Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Lietuvos Vyriausybė gavo JAV Valstybės departamento nurodymą, kad Lietuvos ambasadoje JAV įgaliotąja ministre dirbusi D. Grybauskaitė per 24 val. išvyktų iš JAV. Antraip Lietuvos Vyriausybė gaus oficialią notą. Ir D. Grybauskaitė išvyko. O prieš renkant ją Prezidentu vaikiškai mums aiškino, kad tai yra įprasta diplomatams rotacija.
Gausybės kitų D. Grybauskaitės melų šiame straipsnyje nebeišvardinsiu. Tačiau Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) 35-io metais priminsiu jos koktų 2009 m. rinkiminį melą, kad ji buvo Lietuvos TSR Mokslų akademijos atsakingąja sekretore. Mokslų akademijos sekretoriumi buvo būsimas signataras, tuo metu MA narys-korespondentas, vėliau – akademikas Eduardas Vilkas, dalyvavęs ir 1988 m. birželio 3 d. renginyje, kuriame buvo išrinkta LPS iniciatyvinė grupė. O D. Grybauskaitė dirbo Mokslų akademijos „Žinijos“ draugijos skyriaus atsakingąja sekretore… „Kukli“ kandidatė į Prezidentus prieš 2009 m. rinkimus paaukštino savo buvusias pareigas.
Šio straipsnio antroje dalyje aptarsime esmingesnius klausimus dėl konkretaus žmogaus buvimo ar nebuvimo komunistu Atgimimo metais. „Lietuvos Dalia“ – tai ne Sąjūdžio ir LKP santykių evoliucija Atgimimo metais. Tai – provokacija prieš Lietuvą. O Gitanas Nausėda turi rinktis, kuriuo keliu jis suks – Dalios Grybauskaitės melo ar tiesos sakymo žmonėms keliu.
