Laikau savo pilietine pareiga pasidalinti įžvalgomis, kilusiomis dėl vadinamo ,,pranešėjo“ skandalo. Nes man teko vadovauti 2006-2007 m.m. Seimo pavedimu NSGK vykdytam parlamentiniam tyrimui, kuris tikrai tapo istoriniu, nes jo atgarsius girdime net šiandien. Tai yra todėl, kad mūsų valstybės specialios tarnybos išvis buvo pavirtę vos ne grupės draugų privačiomis informacijos rinkėjomis ir tiekėjomis. Deja, bet besikeičiant jų vadovams padėtis, be abejo, po truputį gerėjo, bet iki pilnos tvarkos tikrai dar toloka.
Taip yra todėl, kad Lietuvoje daug politinių intrigų siekiant naudos sau ar savo grupuotei. O valstybės reikalai lieka šone.
Privalome pripažinti, kad skaidrios, morališkai stiprios, šiuolaikinius valstybės nacionalinio saugumo interesus atitinkančios sistemos, deja, nė viena politinė valdžia nesukūrė. Beje, nelabai stengėsi. Kaip iliustracija gali pasitarnauti gan eskaluojama Žvalgybos kontrolieriaus institucija. Jos būtinybė buvo pabrėžta (2007 m.) mūsų tyrimo išvadose. Kartu su komiteto darbuotojais buvau paruošęs įstatymo projekto matmenis. Pasirodo, kad tai taptų tikrove, prireikė nei daug, nei mažai, o visų 17 metų ir tai dar jos funkcionuojančios neturime. Nors gerai, kad ji išvis atsirado. Šis pavyzdys tik patvirtina, kaip aplaidžiai vertinama valstybės saugumo situaciją plačiąja prasme.
Mūsų parlamentinis tyrimas prasidėjo po garbingo VSD saugumo karininko ir Lietuvos diplomato Vytauto Pociūno žūties ir ją lydėjusios šmeižto lavinos. Beje, ji pylėsi iš pačių VSD tuomečių vadovų ir jiems artimų žiniasklaidos veikėjų. Mums teko veikti gan priešiškoje viešoje atmosferoje. Mus pastoviai puldinėjo. Prieš mus buvo nuteiktas LR Prezidentas Valdas Adamkus, kuris net atsisakė susitikti su komitetu. Vietoj to jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad jie pabandytų mus ,,sutramdyti“.
Pradžioje nesupratome, kas čia vyksta, kodėl taip trukdoma atlikti savo pareigą valstybei. Tik kai drąsūs ir Priesaikai ištikimi VSD karininkai pradėjo liudyti apie valstybėje veikiančią antikonstitucinę grupuotę, kurią vėliau jau žurnalistai pavadino ,,valstybininkų“ klanu, mes supratome, kas vyksta. Supratome ir pasibaisėjome tuo didžiuliu valstybės užvaldymo mastu.
Taip vadinamas ,,valstybininkų“ klanas veikė kaip aštuonkojis. Jie buvo visur ne tik pilnai, kaip savo kieme, tvarkėsi VSD, bet Prezidentūroje bei Seime, Vyriausybėje, eilėje ministerijų. Ir kas ypač pavojinga ir mums pasirodė baisu, jie kontroliavo didelę dalį teisėsaugos bei žiniasklaidos. Tai iš tikrųjų buvo ,,valstybė valstybėje“, kaip dabar madinga vadinti, tai buvo ,,giluminė valdžia“, kuri realiai įtakoja daugumą svarbiausių procesų vykstančių šalyje.
Jie taip pat buvo suaugę su Lietuvos verslo oligarchais. Ir kas gali paneigti, kad jie, išoriškai demonstruodami lyg tai savo pro-vakarietišką orientaciją, deja, bet kartais veikė rafinuotai priešiškai. Vytauto Pociūno žūtis, kuri neišaiškinta iki šiol. O jį po mirties šmeižę net nepasmerkti. Vis tik kelia labai baisią tiesą į viešumą, kurią sunkiai kas galėtų paneigti, jog tai buvo naudinga būtent šiam ,, valstybininkų“ klanui.
Parašiau šias eilutes ir susimasčiau: ar ir pats neiškrisiu pro langą… Nes morališkai ir politiškai jie man, kaip NSGK pirmininkui, nuo kurio asmeniško apsisprendimo labai daug priklausė, ką sužinos visuomenė, jau atkeršijo.
Aš jų nepaklausiau dėl dvejų stambių prašymų, kuriuos per mano pažįstamus jie man siuntė. Tai neviešinti NSGK surinktos tyrimo medžiagos bei neatleisti iš VSD generalinio direktoriaus pareigų KGB rezervo leitenanto Arvydo Pociaus.
Suprantama, tai buvo tik minimumas, o pirminiai jų norai buvo išvis šį tyrimą nukreipti jiems naudinga linkme. Man buvo žadėta asmeninė sėkmė politikoje ir patikinta, kad po kelių mėnesių jie A.Pocių išsiųs į kurią nors šalį ambasadoriumi. Ir visi bus patenkinti. Jiems žūt būt reikėjo išsaugoti įtaką VSD, nes joje buvo sutelkti valstybės resursai, kurie deja dirbo jiems o ne valstybei.
Dalis medžiagos apie tyrimą (ne visa buvo išviešinta) yra pateikta mano knygoje ,,Valstybės valdymo užkulisiai“ ir internete esančiame mano brolio Vytauto dokumentiniame filme ,,Tyrimas sudrebinęs klaną‘‘. Net praėjus tiek laiko dalis ten pateiktų faktų yra aktualūs ir šiandien. Be to, matosi jų veikimo schemos, kurios nelabai pakitę.
Kai aš jų nepaklausiau ir likau ištikimas savo principams ir priesaikai – jie kirto visomis savo galiomis. Išvystė didžiulę šmeižto kampaniją. Tampė po teismus. Žinau, kad rimtai svarstė net fizinio susidorojimo variantą. O vėliau padarė viską, kad aš dingčiau iš aktyvios politikos. Tačiau tai – tik pavyzdys, ką jie gali ir kaip susidoroja su tais, kas jų neklauso.
Skaitytojas sakys – tai buvo seniai. Deja, taip, bet ne visi figūrantai iš šios grupuotės dingo. Nors mums pasiekus, irgi per atkaklią kovą, A.Pociaus pakeitimo ir po to daliai jų praradus dalinę įtaką VSD, jie sugebėjo persigrupuoti ir vėl susiburti. Taip, personalijų dalis pasikeitė, bet įtaka išliko. Suprantama, dalis iš jų kitų veikėjų buvo nustumti į užribį ir dėl to nepatenkinti.
Apie vieną tada bene pagrindinį veikėją buvo viešai pranešta, kad jis aktyviai patarinėdamas URMo ministrui Gabrieliui Landsbergiui siekė gauti leidimą dirbti su slapta informacija, tačiau VSD atsakė neigiamai. Abejoju, ar jis ramiai su tuo susitaikė? Be to, pastarieji įvykiai apie taip vadinamą ,,pranešėją“ tai tik patvirtina, kad dėl įtakos VSD intrigos nerimsta. Tik keletas jau aprašytos istorijos štrichų.
2019 m. pavasarį pačiame Prezidento rinkimų įkarštyje pas tuometį Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovą, jis gi NSGK pirmininkas (kaip patogu), ateina ,,pranešėjas“, kuris papasakoja apie lyg tai neleistinus VSD vadovo Dariaus Jauniškio veiksmus. Tarp kitko, tada buvo neaišku, ar nukreiptus prieš Gintaną Nausėdą, ar jam naudingus, kaip dabar bandoma pateikti. O didžiausia konkurentai – Ingrinda Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Viešai nutylima gan svarbi detalė. ,,Pranešėjas“ norėjo, kad jo pateikta informacija būtų svarstoma NSGK, tai yra jis siekė nors dalinio viešumo. O kad tą patikrinimą inicijavo pats G.Nausėda, atrodo, gerokai pritemta, nes kas tuo metu jis buvo? Tik kandidatas. O štai kilęs viešas skandalas galėjo nuo jo dalį rinkėjų ir nupūsti.
Tačiau po to praėjo jau trys metai. Patį informacijos rinkimo faktą tyrė STT, Seimo NSGK ir nieko nerado. O štai ,,pranešėjas“ lyg niekur nieko gauna iš VSD solidžią išeitinę kompensaciją bei pakankamai gerą darbą sveikatos ministerijoje.
Palyginimui prisiminkime mums liudijusius VSD karininkus Kastytį Braziulį ir Vytautą Damulį, kurie ne tik, kad buvo apšmeižti iš Seimo tribūnos A.Pociaus, bet tampomi po teismus ir net susiradę darbo persekiojami, kad negalėtų ramiai dirbti. Kaip sakė Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, „…išvadas galite pasidaryti patys…“ Tik tos išvados ne dabartinio ,,pranešėjo“ naudai. Nes jo įdarbinimas ir palankus daugumos žiniasklaidos vertinimas, kad a priori tik jis vienas teisus, atvirkščiai kelia abejones.
Tačiau mane patį asmeniškai ir mano kolegas, kurie supranta nacionalinio saugumo svarbą mūsų valstybei, šioje itin nepalankioje geopolitinėje situacijoje neramina svarbesni šios istorijos aspektai. O būtent pats dabartinio širšalo, virstančio rimtu politiniu skandalu, viešinimo metodas.
Iš karto pradedant nuo knygos pavadinimo ir jos viešo pateikimo, nežinau atsitiktinai ar specialiai, užkoduotas naratyvas ,,pranešėjas“ ir ,,Prezidentas“ susiejami kartu. Nors, kaip minėjau, veiksmo pradžia, kai ponas Gitanas Nausėda buvo tik kuklus kandidatas. Kas tada galėjo garantuoti, kad jis būtinai bus LR Prezidentu, ypač įvertinant nesilpnus jo konkurentus? Kaip ir logiškas klausimas, kokias galias jis turėjo, kad jam paliepus VSD vadovai pultų vykdyti jo paliepimus. Tačiau rimčiau į tai įsigilinus, pradedi suprasti, kad tai yra ženkliai gilesni valstybės saugumo, jos politinio stabilumo reikalai. Tokias prielaidas sustiprina ir viešai pasirodę svarstymai apie net galimą Prezidento apkaltą.
Logiškas tokiais atvejais klausimas, o kam tai naudinga? Kažkodėl tie svarstytojai apie apkaltą nė mur mur nepasakė ir neparašė, kodėl buvęs Darbo partijos įkūrėjas ir dabartinis jos Garbės pirmininkas, bei Lietuvos atstovas Europos parlamente Viktoras Uspaskichas nebalsavo, kad Rusija – valstybė remianti terorizmą. Bei jo nekritikavo dėl jo turimo verslo Rusijoje. O štai politinį skandalą padeda įžiebti. Ir tai daroma tada, kai vyksta karas Ukrainoje, ir niekas nežino jo baigties, nors labai tikime Ukrainos pergale. Kai po kelių mėnesių Lietuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas, kurio netolimoje ateityje tikrai pas mus nebus. Štai šių geopolitinės svarbos įvykių fone pučiamas didžiulis politinis skandalas valstybėje. Kur pagrindinės ietys nukreiptos? Į Valstybės vadovą bei VSD.
Kam tai naudinga, bendratautiečiai? Negi jau esame visiškai abejingi savo valstybės reikalams? Juk tai – ir mūsų reikalai. Supraskime, jeigu mūsų rinkti politikai šito nesugeba suprasti, kas gali pasitikėti tokia valstybe, kuri, esant tokiai situacijai, iš niekur nieko, be jokių rimtų argumentų pradeda sau leisti tokią prašmatnybę, kaip specialių intrigų ir skandalų kūrimas.
Teisūs tie apžvalgininkai, kad vyksta dalies nustumtų ,,valstybininkų“ ir jų vietą užėmusių bei vėl įtaką prarandančių asmenų ir grupių kova. Šios grupuotės, kaip taisyklė, siekia tų pačių asmeninių tikslų – kiek galima daugiau turėti įtakos kiek nors svarbesniems procesams, vykstantiems valstybėje. Tuo net abejoti nereikia.
Kas šiandieną turi daugiausia pačios jautriausios ir net pikantiškos informacijos, jeigu ne VSD. Štai ciniški veikėjai ir braunasi prie jos. Jie nesirenka nei priemonių, nei laiko. Jiems juk ne mes svarbūs. Jiems svarbūs tik jie ir jų klanas. O tam, kad sustiprintų savo galias, jiems bet kokios priemonės tinka.
Ir dar nesuklyskite, kad tai – tik priešrinkiminė kitų metų kovų pradžia. Tai tik dalelė tiesos. Tikslai – ženkliai bjauresni ir pavojingesni mums visiems. Su tokiais dalykais juokauti negalima. Juos būtina net neįsibėgėjusius gesinti visomis įmanomomis priemonėmis. Gaila, kad po mūsų tyrimo laiku nebuvo padaryta reikiamų išvadų. Todėl tai tęsiasi toliau. Gal pagaliau susipras dabar.
Daktaras Algimantas Matulevičius – LRP pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas
