2015 m. sausio mėnesį vidaus reikalų ministras patvirtino Vietos plėtros strategijos rengimo taisykles, kurios reglamentuoja miestų vietos veiklos grupių (VVG) struktūrą ir veikimo gaires. Taisyklėse nurodoma, kad miesto VVG tikslas – „pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“. Iš tiesų sveikintina iniciatyva ir pagirtini uždaviniai, tačiau ar ir realybėje viskas taip gražu, kaip ant popieriaus?
Įkūrus miesto VVG, miestų bendruomenės gauna galimybę artimiau ir glaudžiau bendradarbiauti, siekti bendrų tikslų įgyvendinimo, spręsti tam tikras aktualias problemas. Tačiau jau pačiose taisyklėse įtvirtinti apribojimai, kas gali tapti miesto VVG nariais. Pasirodo, ir tai yra daugiau negu juokinga, miesto VVG nariais miestiečiai būti negali… Nors Vietos savivaldos įstatymas aiškiai apibrėžia, kad „gyvenamosios vietovės bendruomenė – savivaldybės gyvenamosios vietovės gyventojai“, Vidaus reikalų ministerijai atrodo kitaip. Taigi, norint tapti miesto VVG nariu, pagal vidaus reikalų ministrą S. Skvernelį, reikia įkurti asociaciją. Kitaip tariant, tam kad taptum asociacijos dalimi, turi sukurti asociaciją…
Kadangi miesto VVG nariu negali būti ne tik eilinis miestietis, bet ir bet kuris kitas fizinis asmuo – ūkininkas, verslininkas ar advokatas, tai ar neišeina taip, kad Europos Sąjungos fondo lėšas siekiančios gauti ir įsisavinti miesto VVG tampa vietos valdžios ir jai pavaldžių įmonių, organizacijų žaidimų aikštele? Žinoma, galime remtis ir jau gerokai ilgiau veikiančių rajono VVG patirtimi ir viltis, kad daug kas priklauso nuo VVG vadovų noro ir iniciatyvos įtraukti vietos gyventojus į savo veiklą, kad ir per apklausas, diskusijas, viešus tam tikrų klausimų svarstymus. Žinau ne vieną puikiai veikiančią rajono VVG, kuri įtraukia ir įvairių bendrijų pirmininkus ir eilinius rajono žmones. Tačiau mažai kam paslaptis, kad yra ir tokių rajono VVG, kurių vadovais skiriami rajono mero artimiausi giminės, ar tam tikras paslaugas teikiančių didelių įmonių vadovai. Turbūt nereikia aiškinti, kaip tokios VVG veikia ir koks pagrindinis jų tikslas.
Norėtųsi tikėtis, kad miestų VVG netaps valdžios ir jai pavaldžių įmonių bei organizacijų interesų tenkinimo įrankiu, o kad taip neatsitiktų, pirmiausiai reikia, kad lygiomis teisėmis VVG galėtų dalyvauti ir eiliniai miestiečiai, kurie geriausiai žino, kokios pagrindinės jų gyvenamosios vietos problemos ir kaip jas reikėtų spręsti. Esu tikras, kad kai išklausysime ir išgirsime paprastus žmones, leisime jiems dalyvauti priimant vienokius ar kitokius sprendimus, tuomet veiksmingai dirbs ne tik VVG, bet ir visos kitos piliečių gerovei ir jų interesams tenkinti įkurtos institucijos ir organizacijos.
Seimo narys Darius Ulickas
