Daugiabučių namų renovacijų traukinys vis puška į priekį, bet, akivaizdu, kad pagaliai į ratus tikrai kaišomi. Nepaisant to, kad daugiabučių namų atnaujinimas yra vienas iš svarbiausių uždavinių LR Aplinkos ministerijai, tačiau šis procesas dėl įvairių priežasčių nuolat stringa.
Žinoma, Aplinkos ministerija giriasi įspūdingais skaičiais. Ministerijos teigimu, šiuo metu yra suderinti 3658 investicijų projektai, 2261 namo gyventojai susirinkimuose jau pritarė projektų įgyvendinimui, 2052 namams (projektams) skirtas finansavimas, pradėti 1897 rangos konkursai, o 1695-yje objektų jau pradėti ir statybos rangos darbai. Visa tai nuo 2013 metų pradžios iki dabar.
Visgi įvairiose apklausose tiek daugiabučių namų bendrijų pirmininkai, tiek statybininkai renovacijos procesą apibūdina epitetu „kryžiaus keliai“. Turbūt ne veltui… Tiek viena, tiek kita pusė išskiria problemas, kurias mato iš savo pusės. Kaip bebūtų, dėl vienos problemos sutaria abi pusės – tai nekokybiški investicijai projektai.
Pagal dabartines taisykles, namo valdytojas inicijuoja namo atnaujinimo procesą ir, gavęs gyventojų pritarimą, rengia investicijų projektą bei atlieka energinio efektyvumo vertinimą. Visi investiciniai planai suderinami su viešąja įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra. Ši įstaiga ir kompensuoja minėtų planų rengimą. Atrodo, viskas gražu. Pagal parengtą investicinį projektą ir Centrinės perkančiosios organizacijos kataloge pateiktus įkainius turėtų būti apskaičiuojamas realus namo atnaujinimo biudžetas ir judama tolyn. O čia bėdos ir prasideda…
Paskelbus statybos rangos darbų konkursą, investicinis projektas yra sudedamoji pirkimo dokumentų dalis, pagal kurį paruošiamos techninės užduotys ir perkami darbai. Bėda ta, kad dažniausiai investiciniai projektai paruošiami klaidingai – paprasčiausiai „iš akies“. Juose pilna klaidų, kai kuriuose objektuose neatitinka net langų skaičius.
Ir ką daryti? Daugiabučių namų pirmininkas reikalauja, kad namas būtų atnaujinamas kaip priklauso, statybininkui – nors persiplėšk per pusę, nes atlikus projektavimo darbus paaiškėja, kad darbų kiekiai ženkliai neatitinka faktinių. Juk nepaliksi vienos namo sienos nešiltintos arba pusę stogo pakeisti, o pusę palikti seną… Taip karuselė dėl papildomų darbų ir sukasi. Ir viskas tik dėl investicinių projektų klaidų. Taip, pripažįstu, kad gali būti paklaidų, kurias savo rizika turi įsivertinti rangovas, bet, mielieji, bent langus suskaičiuoti ar plotą pagal namo planą apskaičiuoti gal turėtume sugebėti?
Mano manymu, šią problemą galima išspręsti labai paprastai. Pašalinkime visų nesusipratimų priežastį. Juk būtų daug geriau ir logiškiau, jei sutarčių dėl daugiabučių namų renovavimo sudarymo pagrindas būtų techninis projektas ir Centrinės perkančiosios organizacijos kataloge pateikti įkainiai. Išvis, įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (renovavimo) programą, atsisakyti investicinių projektų ir geriau dalinai finansuoti techninių projektų rengimą, kurie daug tikslesni.
Būtent tokie mano pasiūlymai buvo priimti Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir pateikti Aplinkos ministerijai. Netgi daugiau. Išsiųstame dokumente pabrėžėme, kad būtina atkreipti dėmesį ir į klaidas, išryškėjusias vykdant daugiabučių namų atnaujinimo (renovavimo) programą, ir parengti patobulintą viešojo sektoriaus pastatų atnaujinimo programą. Turime mokytis iš klaidų. Ir tiek daugiabučių namų renovacijų, tiek viešojo sektoriaus pastatų atnaujinimo traukinys dundės į priekį sparčiau.
Darius Ulickas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, Seimo Darbo partijos frakcijos narys
