Po to kai Vyriausybė neįvykdė Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“, kuriuo buvo siūloma Vyriausybei pateikti Europos Komisijai siūlymą, kad kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė galėtų pati apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus, Sveikatos reikalų komitetas pradeda vykdyti parlamentinę kontrolę.
Pernai priimtu nutarimu, kurį inicijavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, Seimas Vyriausybei taip pat pasiūlė pavesti atitinkamoms valstybės institucijoms skubiai atlikti Direktyvos nuostatų poveikio sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio sritims analizę ir atlikti Lietuvos Respublikos gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo. Tačiau Vyriausybė į šį Seimo nutarimą neatsižvelgė ir ne tik neatliko laikrodžių sukiojimo poveikio analizės, bet ir nesikreipė į Europos Komisiją. Pastaroji prieš porą dienų, peržiūrėjusi Europos Sąjungos direktyvą, numatančią šalių gyvenimą pagal vasaros ir žiemos laiką, dar penkeriems metams paliko galioti laikrodžio sukiojimą. Toks sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad nei viena valstybė narė nesikreipė į EK su pageidavimu savarankiškai spręsti vasaros laiko taikymą savo teritorijoje.
„Europos Sąjungos direktyva, numatanti šalių gyvenimą pagal vasaros ir žiemos laiką, galioja neribotai, tačiau yra peržiūrima kas 5 metus. Seimas pernai lapkritį pritarė Sveikatos reikalų komiteto inicijuotam nutarimui, kuriuo buvo siūloma Vyriausybei pateikti Europos Komisijai siūlymą, kad kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė galėtų pati apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje. Tačiau panašu, kad to padaryta nebuvo ir Europos Komisija dar penkeriems metams paliko galioti vasaros laiką – tai reiškia kad dar 5 metus būsime priversti sukinėti laikrodžius. Seimo Sveikatos reikalų komitetas pradeda parlamentinę kontrolę ir sieks išsiaiškinti, kokia buvo Seimo nutarimo vykdymo eiga ir kodėl Vyriausybė nesikreipė į Europos Komisiją“, – sakė darbietė D. Mikutienė.
Tuo tarpu Seimo Darbo partijos frakcija ketina kviesti ūkio ministrą Evaldą Gustą, kuris turėtų paaiškinti, kodėl nebuvo įvykdytas Seimo nutarimas ir nesikreipta į Europos Komisiją.
2012 m. balandį Lietuvoje buvo atliktos apklausos, kurios parodė, kad 51,8 procento žmonių nepatenkinti laikrodžio sukinėjimu ir vasaros laiko įvedimu. Nors Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų apie tai, kaip laiko kaitaliojimas veikia žmogaus organizmą, tačiau dauguma gydytojų teigia, kad įvedus dėl laikrodžio rodyklių sukinėjimo pirmyn atgal daugelis patiria vienokius ar kitokius bioritmo sutrikimus bei negalavimus – padidėja stresas, paūmėja depresija, prireikia net keleto savaičių, kad atsistatytų pakrikęs miego režimas. Mokslininkai, atlikę tyrimus užsienyje, teigia, kad laikrodžių sukiojimas yra beprasmiškas, nepasiekia jokio ekonominio efekto, o žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos – netgi žalingas žmonių sveikatai.
„Nors mokslininkai ir gydytojai kone vienbalsiai tvirtina, kad laikrodžių sukiojimas turi neigiamą įtaką žmogaus sveikatai, ypač mane šokiravo Sveikatos reikalų ministerijos pareiškimas, esą laiko kaitaliojimas reikšmingo poveikio žmonių sveikatai neturi. Būdama Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke, ne kartą sulaukiau kreipimųsi ir prašymų, atšaukti vasaros laiko įvedinėjimą šalyje – žmonės skundžiasi įvairiais sveikatos negalavimais, jiems prireikia maždaug dviejų savaičių, kad prisiderintų prie pasikeitusio laiko. Todėl turime kuo skubiau išsiaiškinti, kodėl Vyriausybė nusprendė nepaisyti Seimo nutarimo“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. Mikutienė.
