Vis daugiau kyla įtarimų, kad tiesos apie Boingą 777, skridusį iš Amsterdamo ir patyrusį katastrofą virš Ukrainos pilietinio karo zonos, mes niekada nesužinosime. Pirmieji signalai iš D.Britanijos, kur studijuojamos „juodosios dėžės“, jokio aiškumo neįnešė. Pilotų tarpusavio ir su dispečeriais pokalbiuose nieko nėra tokio, kas leistų padaryti bent menkiausias išvadas apie tai, kas nutiko. Aišku, dar yra kita „dėžė“, kuri fiksuoja techninius lėktuvo parametrus, bet ir čia bus menka vilties, nes nuomonės, ko gero, išsiskirs. Jei užrašai ir parodys, kad staigiai atsisakė vienas ar kitas agregatas, lėktuvas pradėjo netekti aukščio, tai šitai nebus įrodymas, kas ir kodėl tai padarė. Be to, jau vien tai, kad tyrimą vykdo viena iš aiškiai suinteresuotų pusių, kuri remia Kijevo perversmininkus, sukelia šiokį tokį nepasitikėjimą, todėl jos išvados negali ir nebus absoliučiai visiems priimtinos.
Pagrindinį aiškumą galėtų suteikti lėktuvo nuolaužų tyrimas, bet laikas nelaukia. Kiekviena praėjusi diena šią galimybę paverčia neįmanoma ir, jei ir pavyks jų dalį išgabenti iš karo zonos, dauguma jų bus jau virtusios bevertėmis.
Taigi, atrodo, kad kartosis 1983 metų Boingo 747, skridusio į P.Korėją, ir, kaip įprasta iki šiol sakyti, “numušto“ TSRS PRG virš Sachalino ar Kamčiatkos, istorija. Belieka tik sulaukti, kad ir Vašingtonas, ir Maskva eilinį kartą priims sprendimą visa tai įslaptinti kokiems penkiasdešimčiai metų.
Diskusijų, versijų ir fantazijų lavina neslopsta, bet, kaip rašiau pirmoje dalyje, visos jos sukasi apie tris ar dvi labiausiai tikėtinas.
Prisipažinsiu, aš taipogi neištvėriau ir, kaip įprasta eiliniam žmogeliui, įkišau savo trigrašį, pabandęs pafantazuoti dėl galimo pasikėsinimo į V.Putino lėktuvą.Tačiau praleidau pro ausis kai kuriuos, mano galva, labai rimtus aspektus, kurie realiai koreguoja tokias fantazijas ir neišvengiamai reikalauja kai kokių pataisų bei keičia požiūrį.
Taigi, remsimės kol kas vieninteliu profesionaliu įvykių eigos dėstymu, kurį paskelbė Rusijos gynybos ministerija. Kodėl būtent juo? Todėl, kad visi kiti tėra užkeikimai. Tikėti tuo, ko niekas nematė, nežino, negali su niekuo palyginti vien todėl, kad tai teigia atskiri aukšti ir svarbūs (JAV Prezidentas ir administracija bei NATO generalinis) Vakarų pusės pareigūnai, man – žemaičiui, būtų kvaila. Aš jau išaugau iš tų „kelnaičių“, kai stengiausi tikėti politinio elito „tiesomis“.
Aišku, Rusijos gynybos ministerijos spaudos konferencijoje taipogi galėjo būti ir tikriausiai buvo netikslumų ar net sąmoningų nutylėjimų, tačiau jų pristatyti faktai leidžia bent modeliuoti šį įvykį. Tuo labiau, kad jie neišsakė kategoriškų versijų, tik išdėstė tai, ką jų technologijos fiksavo katastrofos galimoje erdvėje.
Tiesą pasakius, mes neišsiversime ir be politinio šių įvykių vertinimo, kuris taipogi šiandien tapo širma, iš už kurios galimai kyšo ilgos mums nelabai žinomo padaro ausys.
Ką nustatė Rusijos gynybos ministerija?
Rusijos gynybos ir civilinės aviacijos pareigūnai pristatė erdvės virš Pietryčių Ukrainos stebėjimo duomenis tarp 17.04 ir 17.25 val. (Maskvos laiku). Jei teisingai prisimenu, tai reiktų pasukti vieną valandą atgal, kad atitiktų mūsų laiką. Kadangi rusai įvykius įvardija Maskvos laiku, tai gal ir mes nieko nekeiskime. Taip bus lengviau ir mažesnė tikimybė pridaryti klaidų.
Taigi, pagal duomenis, tuo metu stebimoje erdvėje buvo trys civiliniai lėktuvai. Atrodo, kad visi Boingai. Reisas iš Kopenhagos į Singapūrą (17.17 val.), nelemtasis Boingas iš Amsterdamo į Malaiziją ir iš Paryžiaus į Taipėjų (17.24val.). Aišku, skirtinguose atstumuose ir nė vienas jų nekirto to taško, kuriame įvyko katastrofa, nes stebima teritorija ganėtinai didelė.
Boingas 777 iki Donecko skrido patvirtintu koridoriumi ir kažkodėl, likus trims minutėms iki katastrofos, išsimušė iš jam patvirtintos trasos ir nukrypo šiaurėn 14 km.Tai – maksimalus nukrypimo nuotolis.Vėliau minėtas orlaivis imasi manevro sugrįžti į jam priklausanį koridorių, bet iki galo nespėja jo atlikti.
17.20 val. fiksuojamas objekto staigus greičio kritimas iki 200 km (įprastas greitis 900 km) ir 17.21 – 17.35 val. jis dingsta iš radarų.
17.20 val. civilinės aviacijos bei gynybos ministerijos dispečerinės ir radiolokacinės stotys fiksuoja dar vieną staigiai į viršų kylantį objektą, kuris neatsako į įprastus civilinių lėktuvų šaukinius. Manoma, kad tai galėjo būti karinis lėktuvas SU-25. Jis pasiekia Boingo 777 ešaloninį aukštį ir laikinai pasislepia nuo radarų – ekranuose beveik susilieja su skrendančiu keleviniu orlaiviu. Tai trunka akimirką, nes, Boingui netenkant greičio, jis vėl tampa aiškiai matomas ekranuose. Šis objektas sukiojasi virš katastrofos vietos dar apie keturias minutes ir dingsta iš stebimos erdvės tik 17.24-39 val.
Kodėl jis nebuvo fiksuotas anksčiau? Kaip paaiškina spaudos konferencijos organizatoriai, šios radiolokacinės stotys fiksuoja objektus, kurie skrenda didesniame nei 5000 metrų aukštyje.
Prie viso to, tęsiant pokalbį toliau, būtina pridėti tai, kad nuo 17.06 val. Iki 17.21 val. virš šios Ukrainos dalies praskriejo amerikiečių ekperementinis kosminis aparatas, kurio užduotis – „aptikti ir stebėti įvairaus nuotolio raketų paleidimą.“
O dabar apie veiksmus ant žemės. Rusų palydovai jau liepos 14 dieną (11.40 val.) nuotraukose užfiksuoja netoli Donecko išdėstytas Ukrainos PRG 3 „BUK – M1” paleidimo sistemas. Šių sistemų veiksmingas panaudojimas galimas iki 35 km nuotolyje ir iki 20 km aukštyje.
Aš nevardinsiu tikslių išdėstymo vietų, nors jos ir paskelbtos, nes šitai skaitytojui aiškumo neįneš. Be to, būtent netoli Donecko Rusijos palydovai fiksuoja ir 2 atsiradusias radiolokacine stotis. Visa tai kartu su kitais objektais kitose vietovėse – bendrai susijusi veikiančios sistemos dalis.
Dar daugiau, radiolokacinių stočių veikimo intensyvumas, kaip skelbia spaudos konferencijos medžiagą pristatantieji, nuo liepos 14 d. – aiškiai didėjantis. 15 dieną veikė 7 stotys, 16 d. – 8, o 17 d. – net 9 stotys. Po įvykio šis intensyvumas ryškiai krinta: 18 d. – 4, 19 d. – 2, 20 d. – 3.
Įdomiausia, kad liepos 17 dieną 11.38 val. palydovas jau fiksuoja, kad viena iš BUK – M1 sistemų nuo Donecko perkelta. Ji pastebima beveik 50 km nuo šio miesto ir 8 kilometrai nuo Šachtiorsko. Boingo 777 skrydžio trasa patenka į šios sistemos veikimo zoną.
Liepos 18 dieną palydovas BUK-M1 nei senojoje, nei kitoje vietoje nefiksuoja. Ji perkelta į šalies gilumą ar tiesiog paprasčiausiai palėpta.
Štai, tokios, trumpai išdėstant, pozicijos katastrofos metu erdvėje ir ant žemės. Taigi,kas paleido lemiamą šūvį ir ar tikrai buvo tas šūvis?
Pirma versija – sukilėliai suklydo
Pirmas ir ganėtinai užsispyręs tvirtinimas – lėktuvą numušė BUK-M1 sistemos raketa, kurią paleido sukilėliai.
Taip, racijos, kaip sako specialistai, šituose tvirtinimuose gali būti. Sakysim, sukilėliai atsikovojo iš Ukrainos jėgos struktūrų vieną iš BUK-M1, o tai, kaip jau rašiau pirmoje dalyje, patvirtino ir Kijevas, ir kažkokiu būdu ją sugebėjo panaudoti.
Nors Kijevas skelbė, kad ši sistema sugadinta ir tikrumoje neveikianti, bet gal sukilėlių tarpe atsirado ypač aukštos klasės specų arba jie kažkokiu būdu ją apmainė ir iš Rusijos kažkokiais keliais gavo veikiančią? Ką gi, tai pakankamai realu.
Tik keletas pastebėjimu šiai versijai: vienas, BUK-M1 panaudojimui reikia radiolokacinių stočių pagalbos. Nors ši sistema prie savęs ir turi tokią sistemą, bet jos ir pačios sistemos veikimui reikalinga nemažiau kaip 16 žmonių – aukštos kvalifikacijos specialistų, todėl šios sistemos veikia kartu su kitose vietose išdėstytomis radiolokacinėmis priemonėmis.
Gerai, skaitytojui gali atsirasti labai pagrįstas teiginys, kad, jei jau sukilėliai gavo iš Rusijos šias sistemas, tai Rusijos radiolokcinės sistemos galėjo ir pagalbą suteikti. Matyt, galėjo, bet…
Antra, ar rusų generolai tokie bukapročiai, kad duotų įsakymą numušti keleivinį lėktuvą tuo pačiu metu, kai erdvę stebi amerikiečių kosminis aparatas? Ir kodėl? Ar Rusijai tai naudinga? Ne. Galima bandyti pritemptai įrodinėti, kad generolai savavališkai prisiėmė tokią atsakomybę ir norėdami sužinoti amerikiečių palydovo galimybes, tikėdamiesi vėliau amerikiečius priversti viešai pateikti turimas palydovo nuotraukas, o pagal tai išsiaiškinti šio aparato techninius parametrus, įsakė nužudyti beveik 300 žmonių.
Atleiskite, bet tai jau absurdas. Jei tai būtų tiesa, tai neišvengiamai jau būtume gavę informaciją apie „valymus” generalitete. Be to, jau vien tai, kad šis aparatas yra fiksuojamas ir sekama jo judėjimo trajektorija, leidžia manyti, jog rusai, jei ne viską, bet didžią dalį jo paslapčių seniai žino.
Trečia, kaip žinia, ukrainiečiai iki šiol aktyviai neigia, kad katastrofos metu erdvėje buvo jų karinis lėktuvas. Kodėl? Jei Kijevas tikrai žinojo apie sukilėlių turimą veikiantį BUK- M1 ir tai kėlė jiems nerimą ir didelį galvos skausmą, tai neatmestina, kad su savo „kolegų” pagalba sukūrė provokacinę situaciją. Būtent tada, kai erdvę stebėjo kosminis aparatas ir joje buvo net trys keleiviniai objektai. Jie įsakė pakilti „masalui”- SU-25.Tada būtų galima paaiškinti, kodėl lėktuvas taip sparčiai metėsi aukštyn, nes taip paprastai stengiamasi išvengti pataikymo, ir sąmoningai atsidūrė Boing 777 ešelone tik trys-penki kilometrai nuo jo. Raketa galėjo sureaguoti į daug didesnį šilumos išmetėją ir pasirinkti kitą taikinį.
Tai lyg ir labai reali versija. Aišku, jei BUK tikrai buvo sukilėlių rankose, jei jie turėjo reikiamus specialistus.
Radiolokacinių stočių pagalba iš Rusijos čia atkrinta, nes šių specialistai puikiai privalėjo suprasti, kuo viskas gali pasibaigti.
Neabejotinai Kijevui tai – naudinga, nes sukilėliai, siekdami paneigti tokią įvykių seką, turėjo skubiai atsisakyti šių sistemų ir jas grąžinti siuntėjui. O be jų ukrainietiškieji kariniai orlaiviai jaučiasi kur kas saugiau bombarduodami, sakysim, iš kokių 4000 metrų aukščio (PZRK siekia iki 3,5km) antžeminius objektus.
Žodžiu, sukilėliai taikėsi į karinį orlaivį, bet pataikė į civilinį. Liūdna, bet karo zonose tokių dalykų gali atsitikti.
Tada kam neigti tokio orlaivio būvimą erdvėje? Na, jei tai ir provokacija, gerai suplanuota provokacija, tai ją bus sunku įrodyti. Vis vien kaltas liks tas, kuris paspaudė klavišą. Svarbiausia, kad tikslas pasiektas: viešai įrodyta, kad rusai tiekia naujausią ginkluotę sukilėliams. Jei taip, tai visi dabartiniai sprendimai suteikti realią paramą Kijevui ir įvesti papildomas sankcijas Rusijai yra aiškiai pamatuoti ir teisingi. Bet kovinio lėktuvo egzistavimas – neigiamas.
Tačiau yra keletas „bet”.
Kam buvo reikalingas naikintuvas?
Specialistai teigia, kad tokių raketų paleidimas yra lydimas ganėtinai stipraus garso ir neišvengiamo išmetamo sudegusio kuro pėdsako erdvėje, kuris akimirksniu neišnyksta. Iki šiol jokių liudininkų, jokių realiai patvirtinančių ausimis girdimus ir akimis matomus efektus nėra. Bent jau viešumoje. O turėtų būti, nes tai ne Sibiras ir ne taigos zona, kurioje kvadratiniame kilometre gali nerasti nė vienos žmogiškos būtybės. Nėra jokių bent kiek tikroviškesnių ir nepaneigiamų įrodymų, kad sukilėliai tikrai savo ginkluotėje turėjo didelio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas. Ukrainiečių pristatomi įrodymai verti tiek, kiek vertas blogas animacinis filmukas.
Nepaneigsi, kad geriausias versijos apie sukilėlių pasiųstą raketą ar kitų versijų, kuriose pagrindinį vaidmenį atlieka sukilėliai, įrodymas būtų amerikiečių palydovo perduoti vaizdiniai.
Suprantu, gal tikrai galima išskaičiuoti iš tokių viešų palydovo nuotraukų visas jo paslaptis, bet tada reiktų bandyti, remdamasi gauta informacija, minučių, o gal ir sekundžių tikslumu, išdėstyti kosminio aparato 17.06 – 17.21 val. fiksuotą medžiagą. Žodžiu, o ne vaizdiniu. Ir tai jau būtų šis tas,o dabar…
Ketvirta, galimai jokio šūvio iš žemės nebuvo ir tas lėktuvas yra pagrindinis veikiantis kaltininkas? Būtent jis, staigiai pakilęs į 10 100 metrų aukštį, o tai leidžia jo techninės galimybės, paleido raketą ar raketas oras-oras į skrendantį lainerį. Vėliau kurį laiką stebėjo pasekmes ir pasitraukė? Juk jis pakyla 17.20 val. Kaip tik tuo metu Boing 777 pradeda prarasti greitį.
Klausimas, kodėl? Kam buvo reikalingas toks veiksmas? Suplanuota apkaltinti Rusiją ginkluotės tiekimu ir tokiu būdu pateisinti visus tolimesnius savo veiksmus jos ir Putino atžvilgiu, bet sukilėliai jokių gyvybės ženklų į masalą nerodė, todėl imtasi paskutinės priemonės ir tokiu būdu nužudyti beveik 300 žmonių? Bet juk tai – kvailystė, tai jau išprotėjusių žmonių, kuriuos nedelsiant reikia izoliuoti, veiksmai.
Deja, žmonijos istorija žino ne tokių provokacijų, o čia ant kortos pastatyta visa Vakarų gerovės sistema. Jei Rusija neatsitrauks nuo savo sumanymo ir kartu su kitomis šalimis neatsisakys kurti alternatyvią globalią finansinę sistemą, tai visam Vakarų civilizacijos globalizmo projektui – „šakės“. Taip, tai didelis lošimas, o „šventas tikslas pateisina priemones“.
O kas gali paneigti, kad….?
Pagaliau, penkta. Aš neatsisakau savos fantazijos apie pasikėsinimą į Rusijos Prezidentą, bet ją koreaguoju.
Apgailestauju, kad jau pačioje pradžioje neatkreipiau dėmesio į šį lyg ir visai fantastišką galimą įvykių eigą ir jų tikruosius tikslus. Tas prakeiktas kosminis aparatas ir kategoriškas, užsispyrėliškas nenoras pateikti nors kokius realius įrodymus bei pastovus bambėjimas apie sukilėlių BUK- M1 privertė daug ką permąstyti.
Rusijos generalitetas įvardijo amerikiečių palydovą kaip eksperimentinį. Nieko daugiau nesakė, nieko daugiau apie jį nekalbėjo, tik gale pagrindinio pranešimo dar kartą pabrėžė, kad šis, keistu sutapimu, stebėjo būtent tuos įvykius.
O jei šis kosminis aparatas (būtent jis taip buvo įvardintas: ne „palydovas“, o „aparatas“) – nėra paprastas, įvykius fiksuojantis, bet kosminis ginklas? Tada galimai būtų daug ką galima paaiškinti.
Įsivaizduokime, kad šios tragedijos pirmas veiksmas prasidėjo dar ant žemės, žydo I.Kolomoiskio (rusai beveik atvirai išsakė įtarimą galimai jį čia prikišus nagus) valdomame Dniepropetrovske, dispečerinėje. Tas, kuris turėjo „pakišti“ lainerį po aparato taikikliu, kur viskas buvo seniai ir gerai apskaičiuota (dar vienas keistas dalykas: šio lėktuvo skrydžio koridorius ne visada buvo būtent tokiose koordinatėse; jis palaipsniui buvo stumiamas link veiksmų zonos, lyg specialiai taikomas į tam tikrą tašką), paskutinę minutę „išskydo“ ir sąmoningai nukreipė lėktuvą šiaurėn. Deja, galimai skubūs dubliuojančio veiksmai paskutinėmis sekundėmis vis vien tai padarė.
Taip galima būtų paaiškinti Boingo išsimušimą iš skridimo koridoriaus link Rusijos sienos ir jo manevrą atgal, kuris nespėtas užbaigti, nes paskutinę akimirką spėjo patekti aparato veikimo zonon.
Ir aparatas atliko savo darbą. Kaip, kokiu būdu – tai ir yra pagrindinė paslaptis.
O lėktuvas? Lėktuvas tikrai turėjo pribaigti jau krintantį, nes tik taip galima paslėpti tikrus pėdsakus.
Ar tai tik fantazija? Galbūt, o gal ir ne.
Kad kiek nors būtų aiškiau, persikelkime į politinius vyksmus, kurie, atrodo, neturi nieko bendro su šiuo įvykiu.
Lėktuvo numušimas – perspėjimas Rusijai?
Pirma, vėl keistas sutapimas, nes kaip tik tuo metu Kijeve vyko valstybės gynimo tarybos (taip, berods, ją galima vadinti) posėdis. Kai jo eigoje P.Porošenka gavo informaciją apie numuštą lainerį, kaip puikiai išmokęs pamoką mokinukas, jau praėjus truputį daugiau kaip dvidešimčiai minučių (17.49 val.) viešai nurodė į sukilėlių ir rusų pusę.
Ar save nors kiek gerbiantis valstybės vadovas imtųsi to, išsamiau neišnagrinėjęs situacijos? Nemanau. Arba šis „politinis“ veikėjas, prašau man atleisti, – absoliutus kvailys, arba puikiai žinojo, kas, kur ir kada turėjo įvykti. Kito atsakymo nėra.
Antra, ar jums nesukėlė įtarimų jau pati Rusijos Prezidento kelionės į Lotynų Ameriką pradžia? Paprastai valstybių vadovų vizitai ruošiami kur kas anksčiau, bet ne paskutinę minutę. Kaip suprasti V.Putino trumpą vizitą į Nikaragvą, kuris net nebuvo planuose? Čia jums ne turistinė privati kelionė, kur, sakysim, mašina važiuodamas į Latviją, trumpam stabteli aplankyti draugo kokiame Panevėžyje. Vizitai turi savo programą, išdėliotą griežtai laike.Vadinasi, arba turėjo būti sutrumpintas laikas Kuboje, arba kiek atkeltas atvykimas į Argentiną. Tai dešimčių, jei ne šimtų žmonių, tarnybų pergrupavimas. Arba gauta tokia svarbi informacija, kad būtina buvo keisti maršrutą ,nes kitaip galima buvo rizikuoti nepasiekti tikslo.
Trečia, tuoj po lėktuvo katastrofos, kitą dieną, Nyderlandų premjeras po pokalbio su B.Obama kalbėjosi su V.Putinu.Vėliau jis žiniasklaidai teigė, kad perspėjęs Rusijos Prezidentą, kad tai paskutinė galimybė pakeisti savo šalies politiką. Ir nepridėjo, kaip jau įprasta, „Ukrainos atžvilgiu“.
Daug ką minėjau primoje dalyje ir jau nebesikartosiu, bet… Kas gali paneigti, kad lėktuvo numušimas nebuvo paskutinis perspėjimas Rusijai? Tuo Vakarai pademonstravo savo vienas naujausių technologijų karybos srityje, bet tai turėjo suprasti ir suprato tik tie, kuriems ta žinia buvo pasiųsta.
Tai, kad spaudos konferenciją minėtu klausimu surengė Maskvoje gynybos ministerija, buvo demonstratyvus atsakymas, jog jie pakankamai žino apie šį ginklą, kaip ir apie tai, jog jokios amerikiečių palydovo užfiksuotos nuotraukos niekada nebus pateiktos, nes jų tikrumoje negalima pateikti.
Geopolitinius šachmatus į paprastą kalbą išvertus
Ar kas nors atkreipėte dėmesį į tolimesnius, ne lėktuvo katastrofą liečiančius įvykius? Ne? Neabejoju, kad tikrai apie juos girdėjote.
CNN – praktiškai viena iš labiausiai slaptųjų tarnybų įtakojimų garsių pasaulio žiniasklaidos stočių, pranešė apie trumpo Kijevo perversmininkų panaudotas trumpo nuotolio raketas „Točka“. Keista, kad tai padarė būtent amerikiečiai. Suprantama, tokią informaciją pirmiausiai privalėjo pasigauti Maskva, nes tai nemenkas nusikaltimas, bet tai padaro JAV. Kokia čia velniava?
Tikrai, Kijevas įsakė panaudoti šias turimas raketas, kurios neša beveik 500 kg sveriantį sprogstamą užtaisą ir kuris pataikęs gali nušluoti nemenką gyvenamą kvartalą ar net nedideli kaimelį.
Ar apie tokį milžinišką sprogimą kokioje nors sukilėlių pusėje ką nors girdėjote? Ne.
Paslaptis tai, kad rusai iš savo kiemo jas, tik pakilusias, sunaikino. Vėliau demonstratyviai kažkuriame reportaže parodė tarsi šios raketos galvutė skeveldrą, kuri neaišku kur ir kada nukrito.
Kodėl Kijevui to prireikė? Negi kas nors mano, kad tokių veiksmų jis imasi neinformavęs savo/mūsų šeimininkų?
O dabar jau „fantazuokime“, pabandydami visus tuos geopolitinių šachmatų įvykius išversti į paprastų žmonių kalbą.
Vargiai kas nors mano, kad amerikiečiai daug anksčiau nežinojo, kokius klausimus ir kokius nutarimus priims BRIKS valstybės Brazilijoje.
Žinau, kad daug kas netiki, bet vis vien tvirtinu, kad pastarųjų sprendimai realiai (nes Sankt Peterburgo susitikime tai tik buvo deklaruota) įkurti bendrą finansinį fondą bei Vystymosi banką su būstine Šanchajuje (Kinijoje) reiškia viešą pareiškimą ir visiškai apčiuopiamus veiksmus atmetant Vakarų civilizacijos ir, pirmiausia, JAV globalią hegemoniją. Vien penkių valstybių vadovų parašais pasaulio įvaizdis, kur JAV buvo vienintelė lyderė, subliuško.
Tai, jei norite, peilis į per šimtą metų amerikiečių kurtą globalios valdžios projekto šerdį. Šis projektas bus ginamas visomis priemonėmis.
Būtent dėl to Vakarų pasaulyje surasim ne vieną, kuris būtų lengviau atsidusęs jei, sakysim, V.Putinas nebūtų pasiekęs Lotynų Amerikos žemyno. Gal todėl tas netikėtas vizitas į Nikaragvą? Buvo būtina keisti maršrutą? Ar nevyko kas nors panašaus ir grįžtant? Kas gali tai paneigti?
O toliau jau – kiekvienos pusės ėjimai, perspėjantys ėjimai: amerikiečiai (vadinkime tai amerikiečiais, nors absoliuti dauguma JAV piliečių čia niekuo dėti – jie tokios pat propagandinės aukos, kaip ir mes su jumis) ruošė pasikėsinimą į V.Putiną, bet šis išsisuko. Tada vis vien pademonstravo savo galią virš pilietinio karo zonos, numušdami civilinį lainerį, kas tikrai sukėlė rusų nerimą. Šis nerimas aiškiai matėsi tik išlipus iš lėktuvo sušauktame gynybos tarybos posėdyje.
Tikėdamiesi, kad rusai suprato, ir įsitikinę, kad ilgai ukrainiečių armiją be realių pergalių netemps, jie leido panaudoti trumpo nuotolio balistines raketas, viešai tai pranešdami CNN žiniose.
Rusų reakcija buvo netikėta: jie atsakė demonstruodami taipogi slaptą antžemyninį ginklą, kuris pribaigė tas raketas tik pakilusias. Ir prie viso to dar savo žiniasklaidos reportaže parodė tariamą skeveldrą, taip tarsi atsakydami: „taip, mes supratome, bet rankų nekelsime“.
Nedelsiant įvedama dar viena porcija sankcijų ir viešai pradedamas svarstyti klausimas dėl Ukrainos paskelbimo ypatingu NATO sąjungininku.
Rusai atsako antradienį prasidėjusiomis didžiulės apimties kovinės aviacijos pratybomis, kuriose dalyvauja aviacija iš įvairių apygardų ir pratybos maksimaliai priartintos prie Ukrainos karinio teatro sienos.
Tuo pat metu portaluose atsiranda oficialus įsakymas rugpjūčio – spalio mėnesiais šaukti rezervistus apmokymams. Ką tai reikšia? Ogi tai, kad: „jei neviešai bus panaudotos NATO pajėgos Ukrainoje, mes pasiruošę eiti iki galo“.
Aš jau nekalbu, kad rusų palaikomas Sirijos Prezidentas ir toliau aktyviai priešinasi, kad rusai nedelsiant pardavė Irako vyriausybei kovinius lėktuvus ir dar kai kokią techniką kovai su S.Arabijos, vadinasi ir JAV, tiesiogiai ir netiesiogiai remiamiems Kalifato įkūrėjams, kad smilktelėjo karo galimybės tarp Arzebaidžano bei Armėnijos ir vis gilėja priešprieša ekonominėse bei finansinėse srityse.
Tai – karas
Tai, mielas skaitytojau, karas. Kol kas dar žvalgybinis, užslėptų grasinimų, neviešų jėgos demonstravimų, bet, deja, karas. Ir jau nebe informacinis, kaip sako A.Kubilius.
O tai, kad skubos tvarka buvo patvirtintas mūsuose mobilizacinis planas, rodo, kad aš buvau ir esu teisus: mes, lietuviai, turėsime būti pirmose gretose.
Pakartosiu tai, ką jau ne kartą ir ne du rašiau: viena viltis – rusai ,nes tik jie jį gali sustabdyti. Jei nenusileis, jei nesudrebės prieš mus ,turėsim ieškoti kompromiso.
Ne, karas vargiai prasidės ryt, nors tikrumoje jis prasideda niekam niekad nelaukiant. Mes dar bandysime įvykdyti valstybinį perversmą Rusijoje. Tačiau laikas žaidžia rusų naudai. Ar gebėsime sukelti nesutinkančių oligarchų, atskirų vidurinio sluoksnio inteligentų, lojaliai nusiteikusių valdininkų maištą? Abejoju, bet vis vien bandysime.
