Vitalija Jankauskaitė – Milčiuvienė
Kada mes taip nusiritome? (Istorija ne trumpa, bet, patikėkit, šokiruojanti).
Pradedu klausimu. Ir žinau, kad šitas mano įrašas nepatiks televizijų grandams. Nekvies manęs į laidas. Bet juk nieko naujo? Nelabai ir kviečia.
Po ilgos televizinės pauzės teko sudalyvauti E. Jakilaičio vedamoje laidoje per TV3. Buvau pakviesta kaip visuomeninės organizacijos „Basos mamos“ lyderė dalyvauti laidoje tarp žiūrovų ir išsakyti poziciją dėl Civilinės sąjungos įstatymo.
Viskas gražu ir gerai. Buvo pasakyta, kad kviečiami įvairūs visuomenininkai tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. (Iš tos „kitos pusės“ dalyvavo Simonko su gausia spalvota palyda).
Atėjus į filmavimą mane ištiko lengvas sutrikimas, kai supratau, jog nematau daugiau jokių pažįstamų veidų iš „mūsų pusės“. Mh. Nejaugi vienos „Basos mamos“ liko šiame fronte?
Kai žiūrovus pakvietė susėsti, atsisėdau tarp nepažįstamų žmonių, tik bandydama iš jų išvaizdos nuspėti, kuriai pusei jie atstovauja? Klausinėti buvo nedrąsu, tai tiesiog laukiau.
Ir šitoje vietoje jau turėjau pradėti įtarti, kad kažkas čia NE VISAI TAIP. Mat vienas vyriškis, sėdintis šalia manęs, metė žvilgsnį į lubas ir tarstelėjo: „Čia tuoj pasidarys šalta. Jie visada įjungia kondicionierių visu pajėgumu“. „Ne pirmą kartą dalyvaujate?“, – paklausiau susidomėjusi. „Aš čia dažnai būnu. Visada šalta.“
OK. Pagalvojau, gal koks užkietėjęs visuomenininkas, kuriam rūpi Lietuva labiau nei man. Ir čia buvo mano didžioji klaida. Ir dar kokia apmaudi! Bet apie viską nuo pradžių.
Laidos diskusijai įsisiūbavus vedėjas man leido išsakyti nuomonę: tai ir padariau, labiausiai akcentuodama vaikų teises ir šiame įstatyme užkoduotą pavojų vaikų gerovei. Ar žinojote, jog įstatymo projekte vaikai minimi net 27 kartus!!! Kyla natūralus klausimas, kodėl jie minimi, jei aiškinama, kad įsivaikinimas vienalytėms poroms nebus leidžiamas.
Bet ne apie tai dabar noriu papasakoti. Žodžiu, „mūsų pusėje“ kalbėjo dar kažkokia moteris, kurios nepažinau (iškart įtariau, kad ji nėra jokios organizacijos atstovė) – kalba buvo emocinga ir sukėlusi juoko audrą „kitoje pusėje“. Pastarieji, beje, kalbėjo daug ir ne kartą.
Po laidos prie manęs priėjo būrelis žmonių, kurie kažką samprotavo, jog aš gerai pasisakiau ir jie irgi pritarią mano pozicijai. Paklausiau jų, iš kokios jie organizacijos, kam atstovauja?
„Ar mes? Mes tai iš Editos kastingo. Mes į visas Jakilaičio laidas einam“. „Mat kaip!“, – tarstelėjau. „Tai gal jums moka už dalyvavimą?“ „Tai, žinoma, moka. Mes ir kalbėti galim, jei tik norim pasisakyti“.
Ir čia jau mane pakirto. Viešame gyvenime dalyvauju daugiau nei dvidešimt metų, bet nepamenu, kada taip buvau nustebusi. Apėmė didžiulė gėda, kaip to nesupratau iš karto!!! „Anoje pusėje“ buvo organizacijos ir ryškūs atstovai. O mūsų pusėje, matomai, buvo viena basa mama ir būrys iš Editos kastingo!!! Griūk negyvas!
Kas būtų buvę, jei būčiau į tą laidą nenuėjusi? Būtų tik Editos kastingo atrinkti aktoriai už pinigus… Ir čia politinių diskusijų laida. Ne pigus šou. Ne popsinė pokalbių laidelė apie kulinariją ar influencerių vestuves. Čia laida kur diskutuojama Lietuvai aktualiais klausimais.
Politinio spektaklio konstravimas. Ne kitaip.
P.S. Eisiu į laidas tik kaip pašnekovė. Nes tikrai nenoriu sėdėti tarp apmokamų aktorių ir spėlioti, kokią nuomonę jie turi šį kartą.
P.S.S. Gal kas norite registruotis laidai apie kandidatus į prezidentus? Ieško dalyvių aktyviai kastingo kompanija.
