- Reklama -
Nors jis pasako ir patrauklių teiginių, tačiau juos reikia vertinti atsargiai, nes neapgalvota politika gali sugriauti visą Vakarų gynybos sistemą. Nuotr. iš D.Trampo paskyros "Twiiter"
Nors D.Trampas pasako ir patrauklių teiginių, tačiau juos reikia vertinti atsargiai, nes neapgalvota politika gali sugriauti visą Vakarų gynybos sistemą. Nuotr. iš D.Trampo paskyros „Twiiter”

Taip kai kurie komentatoriai nusako D.Trampo pergalės JAV prezidento rinkimuose pagrindinę priežastį. Čia suplakti du dalykai: vienas, teisingas, kad už bjaurųjį ančiuką Donaldą balsavo didžioji „baltųjų mažumos“ dalis ir kitas – jie yra mažai išsilavinę, tai yra arba yra genetiškai kvailoki, arba ne baltųjų vaikai turi geresnes mokymosi galimybes ar motyvaciją pačioje tikriausioje pasaulio demokratijoje.
Tokie didžiosios medijos teiginiai net iš dalies kvepia spalvotuoju rasizmu. O gal istorija teisinga – tai atsilyginimas baltiesiems (prie jų priskiriami ir Viduržemio jūros baseino gyventojai) už jų buvusį rasizmą, vergiją ir indėnų išnaikinimą?
Amerika – imigrantų, kolonistų ir kolonizatorių (tų, kurie organizuoja ir finansuoja svetimų kraštų kolonizacijas) šalis. Ypač pastaraisiais pokariniais dešimtmečiais, įsigalėjus radikaliai „liberaliai“ (pradiniai liberalai ne visai tokie buvo) ideologijai, buvo forsuojamas unikaliai naujos, globalios kosmopolitinės nacijos kūrimas Amerikoje. Kažkada į Amerikos „rojų“ pakliūti buvo ne taip lengva, net žmonių sveikata buvo patikrinama, bet vėliau net į nelegalius imigrantus buvo žiūrimą gana palankiai: kas sugebėjo prasmukti „sieną“, tas nebūdavo prievarta išsiunčiamas atgal, išskyrus gana retas išimtis.
Ypač, palyginus su Europa ar Vidurio Europa, buvo toleruojama imigracija iš Azijos, Lotynų Amerikos. Net ir dalis lietuvių, bėgančių nuo savo tautiečių ir netvarkos ar užburtų „amerikietiškos“ svajonės greitai praturtėti, taip pasiekė Ameriką, o kai kurie net jau legalizavosi joje…(bet lietuviams ne visiems pasisekė, dauguma buvo priversti pasirinkti Europą).
Šitoks ne europietiško „kraujo“ įsileidimas į JAV ne visiems seniesiems amerikiečiams patiko. Tai dabar akivaizdu. Viena moteris per TV pasakė, kad jie dešimtmečiais laukė, svajojo, kad valdžia atsilieps į jų lūkesčius, bandys apsaugoti Šiaurę nuo Pietų tvano, užbaigs „tą feminizmą“, bet nei valdžia, nei didysis kapitalas, nei masinė žiniasklaida jų negirdėjo. Vis tik net keista – nejau Amerikoje dar liko „europoidų“? Galima buvo manyti, kad joje jau negrįžtamai vyrauja šokoladinė odos spalva…
Pietų demografinis spaudimas Šiaurei – globalinė problema. Jau ne tik Brazilija, bet ir tokios šalys kaip Pakistanas, Nigerija greitai pralenks ar jau pralenkė gyventojų skaičiumi tokias senas dideles tautas, kaip rusai ar amerikiečiai. Europiečių rasė ir jos porasiai (genetinės, tikrosios tautos) jau tapo absoliučia mažuma pasaulyje. Vienas antropologas net parašė, kad jei nebus imtasi priemonių, tai „baltieji žmonės“ greitai visai išnyks. Mūsų A.Č. yra net pareiškęs, kad tai gerai, „mažiau pjausimės tarpusavyje“ ar net, kad tokie ir panašūs dalykai „yra dėsnis“. Bet šiuo metu nežinia, ar ilgai taip bus, pati rimčiausia žiniasklaida, tokia kaip RTVi, sako, kad net jei D.Trampui ir nepavyktų, šis naujas reiškinys nėra atsitiktinis ar trumpalaikis.
Bet ne visada teisūs ir orakulai.
Libertarų, „ekstra“ liberalų įvertinimas – aiškus, esą europiečių kilmės amerikiečių, ir ne tik jų, siekis – apsisaugoti nuo neribotos migracijos – yra „rasinio grynumo“ siekio pasireiškimas, net rasizmas ar fašizmo apraiškos. Bet kažin ar baltieji yra rasiškai gryni, gali būti, kad genetikai įrodys, jog būtent juodaodžiai ar kiti yra žymiai genetiškai grynesni. O ir nacizmų bei rasizmų gali būti ne tik „baltų“, bet juodų, geltonų ar „šokoladinių“.
Tą puikiai parodo tai, kas dabar vyksta Amerikoje: brangių vitrinų daužymas, automobilių deginimas, net ne taip balsavusių mušimas – juk primena „krištolines“ dienas ar naktis nacistinėje Vokietijoje.
Panašūs dalykai vyko ir Prancūzijoje, tad nereikia stebėtis, kad vienas prancūzas, buvęs komandiruotėje Lietuvoje, kartą pasakė, kad Le Pen yra „good solution“.
Ir nereikia apsigauti – ne tik pasiturintys ar vidutiniokai gali būti rasistais ir nacistais. Jais gali būti ir „liaudies sūnūs“, ar net visiški vargetos, dalyko esmės tai nekeičia, o elgesio žiaurumą gali net padidinti.
Simpatiška tai, kad D.Trampas nepasuko antisemitizmo keliu – pagal jo žodžius, jis yra linkęs padėti išgyventi Izraeliui. Visada gražu, kai didelis gina mažą. Gal ir Lietuva galėtų labiau solidarizuotis su šia maža valstybe, apsupta šimtų milijonų nedraugų? Tai būtų geras pavyzdys ES, nes ES viršūnės, atrodo, nori tik ramiai gyventi ir švaistyti mūsų pinigus ne tam, kam reikia.
Tik po „tylėjimo sąmokslo“ skraistės šiokio tokio suplyšimo paaiškėjo, kad įvykių priežastys – ne tik tautinės, ar rasinės, bet ir socialinės. „Vakarietiškos gerovės“ (Lietuvos pseudokonservatorių mėgstamas išsireiškimas) etalone, didelėje, galingoje, turtingoje šalyje pasirodė baisios tamsumo, blogo švietimo ir netikusios moralės, nelygių galimybių „laisvoje“ rinkoje, žiaurumo, smurto, riaušių, chaoso (valdomo ar ne?) jau net nebe apraiškos, bet SISTEMA.
Viso to gilioji priežastis- ramaus, taikaus, demokratiško, pasiturinčio, galinčio gerai išauklėti ir išlavinti savo vaikus VIDURINIO sluoksnio, Vakarų civilizacijos pagrindo ir šaltinio, demokratijos tvirtovės sužlugdymas, įvykdytas to paties ne nacionalinio ar net antinacionalinio ar „kosmopolitinio“ (kiniško, japoniško, arabiško ir t.t.) kapitalo. Kaip kitaip galima suprasti, kad buvo leista gerokai sugriauti net strategiškai svarbias Amerikos pramonės šakas, mašinų gamybą, metalurgiją? Rašoma net apie buvusį smulkių ir vidutinių valstiečių išmarinimą badu (primena komunistinį holodomorą), o kai kurie Amerikos regionai primena „vaiduokliškus“ ar „bomžiškus“ poperestroikinės Rytų ir Vidurio Europos vaizdus. Tai rodo, kad Vakarai neatsparūs didelių pinigų poveikiui.
Ar verta iš anksto žavėtis Trampu? Nors jis pasako ir patrauklių teiginių, tačiau juos reikia vertinti atsargiai, nes neapgalvota politika gali sugriauti visą Vakarų gynybos sistemą. Tai pavojinga, nes Rusija, deja, atrodo, įklimpo į revanšistinį agresijos liūną. Ar taps jis amerikietišku Gorbiu, Jelcinu? Ar sugriaus Amerikos Imperiją, nors skelbia, kad atkurs jos didybę (ekonominę galią)? Jo ūkiniai pasiūlymai labai jau primena Reigano ir Tečer pasiūlymus, kažin ar tai geriausias kelias. Net švietime siūlo „krepšelizaciją“, mokosi iš Lietuvos?
O gal jo vis tik neprileis prie valdžios? Gal apsups, izoliuos, padarys politiškai neveiksniu? Jo pasisakymai, kad už Amerikos globą ir gynybą teks susimokėti, iš esmės teisingi – Europa pajėgi tą padaryti. O mes, prasiskolinę vargetos?
Dar vienas svarbus klausimas: ar bus pripažinta dalinė Ukrainos aneksija (esu įsitikinęs, kad tik dideli Rusijos ir Putino nedraugai ją paskatino), jos suskaldymas? Juk Amerika buvo Ukrainos laisvės „garantu“, nejau visai išduos ar parduos ją? Kieno bus eilė po to?
Viena gerai informuota TV prognozavo, kad D.Trampas bus arba didis griovėjas, arba didis reformatorius, arba užsidirbs impičmentą. Galimi ir blogesni variantai, bet, tikėkimės, jų nebus.
O gal D. Trampui pasiseks ir jis sukurs naują Didžiąją Europą, kurioje Amerika, Rusija ir Vakarų bei Vidurio Europa bus trys ją palaikantys drambliai ir tai jau būtų kitoks pasaulis, kuriame Šiaurei pavyktų apsiginti nuo Pietų demografinio antplūdžio bent laikinai? Bet tai panašu į pasaką ar fantaziją, nes jis, aiškėja, labai respublikoniškas ir kažin ar pajėgs bandyti kurti naują, galingą „judėjimą“. Juk jis – oligarchas. Be to, gal jau per vėlu gelbėti „mažai išsilavinusiu baltuosius“, gal Amerikai tikrai lemta tapti pirma nauja, grynai globalistine nacija?
Jonas Siaurukas

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!