Boriso Nemcovo nužudymo istorija ne tik panaši į žurnalisto Georgijaus Gongadze nužudymo istoriją Ukrainoje, bet galima sakyti, kad yra tiesiog nukopijuota, nežiūrint į B. Nemcovo nužudymo priežastis ir aplinkybes.
Rusijos opozicijos žygis, formaliai pagerbiant B. Nemcovo atminimą, jau įvyko. Žiniasklaidoje jau yra suformuota atitinkama „reikiama“ nuomonė, kad „kraugerys, žmogžudys ir diktatorius V.Putinas dieną naktį tik ir svajojo, kaip čia geriau, efektyviau nužudyti „ryškiausią“ Rusijos opozicijos atstovą, Rusijos demokratijos viltį B. Nemcovą, kad savo veiksmais išgąsdintų ne tik visą opoziciją, bet ir Vakarus“. Nors Vakarų pasaulio skaitytojai B. Nemcovą prisimena labai miglotai, jei apskritai žino, kas jis toks, ką veikė ir kokias pareigas ėjo.
Viešoje erdvėje ryškiai matosi, kad formuojant nuomonę dėl B. Nemcovo nužudymo aiškiai siekiama diskredituoti V.Putiną. Jei tiksliau, tai pagrindiniai tikslai yra du: diskredituoti V.Putiną šalies viduje ir išorėje. Diskreditacija turi būti tokio lygmens, po kurios užsienio partneriai turi prarasti bent kokį norą ne tik bendrauti su V.Putinu, bet net nenorėti kartu su V.Putinu dalyvauti bendrose renginiuose.
Prisiminkime, kas atsitiko, po G. Gongadze žmogžudystės ir viešumoje paskelbtų įrodymų. Niekas iš Vakarų valstybių lyderių nenorėjo ne tik bendrauti su tuometiniu Ukrainos prezidentu L. Kučma, bet net stovėti šalia.
Jei medžio šaknys tos pačios, kurios buvo G. Gongadze atveju, tai po kiek laiko mes išvysime labai daug ir labai įdomios mus tiesiog šokiruojančios, o V.Putiną kompromituojančios informacijos. Tiesiog dabar įdėmiai stebima viešą nuomonė – reakcija. Artimiausiu metu, maždaug savaitės – dviejų bėgyje, viešumoje turėtų atsirasti kokie nors „nenuginčijami“ įrodymai, patvirtinantys, kad B. Nemcovo nužudymas „buvo įvykdytas V.Putino užsakymu“.
Kokie tai bus įrodymai? Viskas labai paprasta – jie turės atitikti šiuos kriterijus: įrodymai bus vizualizuoti (video, audio), t. y. juos galima bus arba išgirsti, arba ne tik išgirsti, bet ir pamatyti. Kitaip sakant, statistinis vidutinio intelekto pilietis turės teisę savarankiškai įvertinti tuos „įrodomus“, nes jie bus labai įtikinami. Tad lieka tik įdėmiai stebėti masines informacijos priemones.
Galimai bus sulaikytas žudikas, kuris pasakys, kad jis veikė V.Putino artimiausios aplinkos nurodymu. O galimai atsiras koks nors majoras, o dar geriau – pulkininkas, kuris pateiks kokį nors slaptą, bet labai įtikinamą vaizdo ar garso įrašą. Ar kažkas panašaus, bet labai įtikinamo.
Jei viešumoje atsiras „įrodymai“, diskredituojantys V.Putiną, bus galima teigti, kad Rusijoje prasidėjo užkulisinio perversmo pradinis etapas.
Rusijos valdytojai pakliuvo į labai nepavydėtiną situaciją – nesurasti žudiko jie negali. Partneriai, Vakarų valstybių lyderiai nedviprasmiškai pareikalavo atskleisti šį nusikaltimą.
Todėl likviduoti žudiką sulaikant Rusijos tarnybos negali, nes pasakomis niekas nepatikės, o be to, žudiko likvidavimas tik sustiprintų V.Putino oponentų pozicijas ir suteiktų galimybes savoms situacijos interpretacijoms. Bet ir žudiko sulaikymas irgi yra pavojingas, nekas negali žinoti, o tuo labiau garantuoti, ką žudikas gali pateikti savo parodymuose. Kas šiam momentui gali nuspėti, ką gali pasakyti žudikas, kokias pavardes jis gali paminėti ir kas gali garantuoti, kad jis viską pasakys „teisingai“.
Todėl, kad sekančiose veiksmuose viskas suveiktų efektyviau, per masines informacijos priemones kuriamas mitas, kad Rusijos opozicionierius B. Nemcovas buvo vos ne visų pasaulio lyderių geras draugas, puikus pažįstamas, stiprus Rusijos opozicijos lyderis, vykdantis ypatingą, išskirtinai šventą užduotį priešo užnugaryje, negailėdamas savo jėgų ir sveikatos kovojo už demokratines vertybes. Ir svarbiausiai, B. Nemcovas kraugeriui, žmogžudžiui ir diktatoriui Putinui buvo labai pavojingas. Nes diktatorius ir žmogžudys V.Putinas eina buvusio Ukrainos pirmo asmens L. Kučmos pėdomis, visomis išgalėmis bando likviduoti būsimos Rusijos spalvotos ir demokratinės revoliucijos būsimus sūnus bei sunaikinti jų viltis, tikėjimą į šviesų teisingą, demokratinį rytojų.
Tokia yra mano subjektyvi nuomonė. Galima ją pavadinti sąmokslo teorija, aš nepretenduoju į visišką tiesą, bet…
Rimas Armaitis
