Vytautas Abraitis
Priėjus gyvenimo galą, skaudžiausia sau pripažinti, jog nebuvai savim, nes gyvenai baimėje. (Senovės kinų išmintis)
Naujienos iš paminklo Justinui Marcinkevičiui fronto. Mano bendraminčiai Vitalija ir Mindaugas Jankauskai jau lyg nedrąsiai paskelbė – pasisakysiu ir aš.
Pinigus jau kaip ir surinkome. Klausimas – dėl paminklo vietos. Gerb. A. Zuoko patarti radome puikią vietą Karoliniškėse – kur visas Vilnius kaip ant delno, ir iš viso Vilniaus centro ir senamiesčio gražiai apšvietas paminklas ant kalno matytųsi visą parą. Ar to nusipelno Vilnius? Žinoma, ne – Lietuvos Nelaimės Nr.1 (LN1) suorganizuotas jo pataikūnų puolimas buvo realizuotas išskirtinai vilniečių, kaip ir leidimo statyti paminklą atšaukimas. Ir Vilnius toliau darda tolyn nuo Lietuvos kiekvieną dieną.
Vienintelis argumentas „už“ – tai, jog J. Marcinkevičius didžiąją gyvenimo dalį gyveno ir kūrė būtent Vilniuje.
Vasaros gale neturėjau nė mažiausios abejonės, kad paminklas iškils Lietuvos širdyje – Kaune. Tereikia gauti savivaldybės palaiminimą. Važiuodamas pro Karo muziejaus sodelį vis pagalvodavau, kurią vietą papuoš šis tautos paminklas, turintis ir didžiulę simbolinę reikšmę – tautos pasipriešinimo dabartinės valdžios ir jos fanatikų Lietuvos ir lietuvybės naikinimo kontekste.
Laisvės alėjoje taip pat mačiau šį paminklą – Lietuvos Konstitucijos preambulės kūrėjo paminklui geresnės vietos, kaip įžymiausioje Lietuvos gatvėje, pavadintoje LAISVĖS vardu – vargu ar rastum.
Suėjau į kontaktą su merija. Įvyko svarstymas. Ir gavau atsakymą: KAUNE STATYTI PAMINKLO JUSTINUI MARCINKEVIČIUI IDĖJOS SAVIVALDYBĖ NEPALAIKO.
Man čia buvo kaip su skuduru per akis. Net mero sekretorė, pranešdama šią žinią, jautėsi akivaizdžiai nejaukiai – kalbėjo lyg smarkiai nusikaltus.
Mere Visvaldai Matijošaiti, juk tai jūsų vienasmenis sprendimas. Juk niekas nežino nei jūsų komiteto, nei savivaldybės narių pavardžių. Nebent jūsų vaikų. Jūsų frakcija – tai jūsų idėjas stumiantys robotukai, be teisės pasipriešinti. Gerbiu jus kaip puikų ūkininką, organizatorių, derybininką, Kauną pakėlusį iš pelenų po dešimtmečio absoliučiai beviltiškų konservatorių valdymo.
Taip – sunku nebuvo – po Kupčinsko sužibėtų gal net Minedas su Šurajevu. Gal net Šimašius. Bet jūs – tikrai dirbote puikiai. Juk puikiai suvokiat, kad paminklas tautos genijui – būtų didžiulis traukos centras, jūsų gyvenimo darbas, už kurį gautumėte daugiausiai karmos taškų, nei už bet ką kitą?
Einant į tokio miesto kaip Kaunas merus – reikia turėti PILIETIŠKUMO. Kodėl nusprendėte likti trinkelių, vamzdžių ir sklypų lygmenyje? Ar paklausėte kad ir žmonos? Man ji atrodo labai adekvati moteris – neabejoju, kad būtų už.
Taip – būtų rezonansas. Bet teigiamas rezonansas – tauta jus dar labiau vertintų. Bet išsigandote. Būrelio kuoktelėjusių „kieno Krymas“ Šimonytės fanatikų. Nusipirkote ramybę. Manote, už tai jus labiau mylės šimofanatikai? Tikrai ne . Jų neapykantą išgydo tik Karmėlava, arba Žiegždriai.
Dėl ko pirkote ramybę? Kursite nacionalinę partiją? Abejoju. Belieka kas? Eurukai, jbtvmt. JUMS DAR TRŪKSTA EURUKŲ??? Skaičiau apie 170 karatų inkrustuotas platinines oligarchų urnas. Linkiu tokią ir išsilieti. Tik ar neišraus Petrašiūnų archeologai, pasidrąsinę sobieski?
Nekerštauju jums – tiesiog tauta turi žinoti, kodėl išgaravo ore tvyrojusi idėja šį paminklą pastatyti Kaune. Jei staiga prabus jūsų pilietiškumas, paskambinkite – jūsų sekretorė turi mano numerį. Aš ilgai nepykstu – sutartume dėl paminklo aikštelės labai greitai. Ir, ko gero, už tai jūsų šeima jums labai padėkotų ir pagirtų.
Balsavau už jus. Kiek rinkimų buvo – tiek ir balsavau. Gal atsakytumėte pats?
P.S. mieli bendraminčiai – paplatinkite – labai norėtųsi, kad pasiektų merą mano žodžiai.
P.P.S. jums prasmingesnis atrodo paminklas policijai? Jums tikrai taip atrodo?
