Marius Kundrotas, politologas
Demokratija – keblus reiškinys. Daugeliui vartojančių šią sąvoką demokratijos savaime vis atrodo per maža. Prireikia priedų. Taip atsiranda liberalioji demokratija, liaudies demokratija, socialinė demokratija. Kai kas dar primins, kad ir tautinė, ir tiesioginė demokratija yra demokratija su priedais. Bet ne visai taip.
Demokratija savo lopšyje – Atėnuose – buvo skirta tik atėniečiams. Užsieniečiai vadinti metekais, jie turėjo žmogaus, bet ne piliečio teises. Tautinėje valstybėje demokratija skirta titulinei tautai ir istorinėms tautinėms mažumoms. Ne bet kokiam prašalaičiui. Taip kad tautinė demokratija nėra demokratija su priedu, ji ir yra autentiška demokratija, iš graikų polio perkelta į tautinę valstybę.
Kas be ko, Atėnų demokratija buvo ir tiesioginė demokratija. Valstybę valdė visi jos piliečiai, o atstovaujamųjų institucijų valdžia buvo tik vadai, bet ne valdovai. Taigi, būtent atstovaujamoji demokratija yra demokratija su priedu, o tiesioginė demokratija – autentiška, tikroji demokratija.
Liberalioji demokratija yra demokratija, skirta tik liberalams. Visiems, kas nėra liberalai, ji reiškia prievartą ir priespaudą. Panašiai ir liaudies demokratija skirta vienam konkrečiam sluoksniui, formaliai – proletariatui, praktiškai – jo vardu veikiančiai nomenklatūrinei oligarchijai.
Atstovaujamoji demokratija yra kitas pavadinimas oligarchijai. Piliečiai, užuot patys valdę savo valstybę, tik renka valdančiuosius. Lietuvos Konstitucijos tėvai numatė, kad piliečiai valdytų valstybę tiesiogiai arba per išrinktus atstovus, taigi, tiesioginė demokratija numatyta kaip pagrindinė valstybės valdymo forma, o atstovaujamoji demokratija turėjo vaidinti tik pagalbinį vaidmenį.
Deja, tikrosios demokratijos priešams pavyko į Konstituciją prastumti praktiškai sunkiai įgyvendinamą nuostatą, kad pagrindiniam tiesioginės demokratijos veiksmui – referendumui – inicijuoti būtina surinkti 300 000 parašų. Tai – viena aukščiausių kartelių Europoje, lyginant tiek su senomis demokratijomis kaip Šveicarija ir Nyderlandai, tiek su jaunesnėmis, kaip Italija, Ukraina ar Sakartvelas.
Dėl šios priežasties tikrajai demokratijai Lietuvoje praktiškai užkirstas kelias. Piliečiui palikta vienintelė teisė – reguliariai išsirinkti sau diktatorius. Ir nuolankiai jų klausyti laikotarpiu tarp rinkimų.
Atstovaujamosios ir liberaliosios demokratijos lydinys sudaro sąlygas selektyviai traktuoti ir tokias demokratines teises kaip tikėjimo, pažiūrų, žodžio, draugijų ir susirinkimų laisvė. Atstovaujantys liberalai laiko savo teise nurodyti, kokiai piliečių grupei šios teisės galioja, o kokiai – ne. Nors tiek apklausų, tiek pačių rinkimų statistika, daugybei piliečių juos ignoruojant, byloja, kad ši valdžia atstovauja tik mažumai.
Žinoma, dėl tokios padėties iš dalies kalti ir patys piliečiai. Neiti į rinkimus ir referendumus reiškia užleisti vietą mažumai, be kita ko – agresyviai ir priešiškai daugumos atžvilgiu. Kai Žemės referendumo iniciatoriai šaltyje ir lietuje rinko parašus tam, kad piliečiai būtų įgalinti patys spręsti savo likimą, jie buvo geresnės nuomonės apie piliečių daugumą, nei pastaroji tas viltis pateisino. Į šį referendumą susirinko per mažai žmonių ir gera iniciatyva sužlugdyta.
Paradoksalu, bet įgalinti tikrąją, tiesioginę ir tautinę demokratiją be ją iškraipančių priedų dabar tikroviškiausia būtent per atstovaujamosios demokratijos institutą – rinkimus. Tai yra – balsuojant tik už tas partijas, kurios savo programose įsipareigoja gaivinti tikrąją demokratiją. Ir kurių žmonės ištikimybę šiam principui įrodė savo darbais, pavyzdžiui – rinkdami parašus už tikrosios demokratijos įgalinimą.
Tikrojoje demokratijoje žmonės taip pat gali klysti. Bet už savo klaidas jie atsako patys, užuot patikėję šią galią renkamiems tironams. Klysdami piliečiai mokosi, kaip kasdieniame gyvenime, taip ir valstybės valdyme. Taip liaudis tampa tauta. Savo valstybę valdanti tauta ir yra demokratijos esmė. O kai prie demokratijos pripaišomos išlygos, suteikiančios galią tik išskirtinėms grupėms, tokia demokratija – liberali, liaudies ar socialinė – visada yra tik tam tikros formos čiučchė.
