Melas, isterija, antirusiški išpuoliai spaudoje tapo kasdiene mūsų valstybės dalimi. Aš, kaip ir daugelis piliečių, į tai mažai kreipiu dėmesį, tačiau dėl paskutinių Ukrainos įvykių tylėti jau nebegaliu. Aš matau, jog proamerikietiškas „elitas“ akivaizdžiai stumia Lietuvą į bedugnę. Apie tai dar 2007 metais kalbėjo amžinatilsį Lietuvos patriotas Vilius Bražėnas.
Šis žmogus yra visiems gerai žinomas Lietuvoje, kaip analitikas ir publicistas. Jis pažįstamas ir tiems žmonėms, kurie, vedami tarptautinės bankų mafijos interesų, stumia valstybę į sunaikinimą. Vilius Bražėnas dar tada norėjo perspėti visus lietuvius apie besiartinančią tragediją, tam tikslui sukurtame pirmame lietuviškame analitiniame-dokumentiniame filme „Pirmyn į praeitį“, kurį įgarsino Kęstutis Kaminskas, praeityje dirbęs Lietuvos slaptojoje kontržvalgyboje. Jis ne kartą buvo trinamas iš įvairių hostingo paslaugas teikiančių svetainių, ribojama peržiūra skirtingose šalyse. Vis dėlto jį galima rasti internete.
Aš neprašau primygtinai, jog skaitytojas mano pasakytus žodžius priimtų kaip išskirtinę teisybę, tiesiog noriu, jog lietuviai patys pradėtų mąstyti. Viską, apie ką aš kalbėsiu, galima be vargo rasti internete ir iš to daryti išvadas. Suprantu, jog šiandien paprastam žmogui praktiškai neįmanoma orientuotis gausioje informacijos jūroje atskirti melą nuo tiesos. Todėl siūlyčiau pasiskaityti Bibliją, kurioje Jėzus Kristus moko, kaip atpažinti netikrus pranašus: „Jūs pažinsite juos iš vaisių“ (Mato 7:16). Netikriems pranašams būdinga tai, jog jų žodžiai skiriasi nuo darbų.
Mūsų valstybės „globėjas“, šiuo atveju turiu omenyje Vašingtoną, nuolat teigia, jog jis nepritaria tironijai, žmogaus teisių pažeidimams. Aš nesigilinsiu į istorijos užkulisius, bet apžvelgsiu paskutinių dviejų dešimtmečių įvykius. Nuo aštuoniasdešimtųjų pabaigos sunaikintos trys šalys: Jugoslavija, Irakas ir Libija. Vyksta karas Sirijoje ir labai greitai jis gali prasidėti Ukrainoje. Kai kuriais duomenimis, vien Irake pasiųsta myriop virš milijono žmonių. Ar kur nors įsivyravo taika? Apie demoratiją nėra ko ir kalbėti. Irakas tapo terorizmo simboliu, Libija – nelegalių ginklų platinimo šaltiniu. Iš klestinčios valstybės mes sukūrėme nesibaigiančių konfliktų teritoriją, kurioje kiekvieną dieną žūsta šimtai žmonių. Mes išdraskėme Jugoslaviją, o atplėštas Kosovas tapo europiniu narkotikų prekybos centru, tiesiogiai susijusiu su Afganistanu. Beje, po Rusijos armijos išėjimo, Afganistane narkotikų gamyba išaugo dešimtimis kartų.
Aš dažnai užduodu klausimą – ar turime moralinę teisę teigti apie Lietuvos okupaciją, kada įgiję nepriklausomybę patys tapome okupantais? Tačiau kalba ne apie tai. Pasaulis keičiasi akyse ir niekada nebebus toks, koks buvo.
Karo neišvengsime, jei ir toliau bus finansuojami fašistai ir teroristai Sirijoje ir Ukrainoje. O Vašingtonas, tikslingai veikdamas, savo tikslą pasieks bet kokia kaina. Apie tai perspėjo ir Vilius Bražėnas, kalbėdamas apie sąmoningai Vašingtono sukeltus Pirmąjį ir Antrajį pasaulinius karus.
Visi gerai supranta, jog dabartiniu metu tarptautinės finansų mafijos tikslas yra Rusija, kuri šiandien yra vienintelė šalis, galinti sugriauti Vašingtono planus. Tik kieno sąskaita ir kokiomis priemonėmis jie įgyvendins savo užmačias?
Aš tiesiai šviesiai sakau, mes mirsime ne dėl savo žemės, o dėl Vašingtono interesų, kaip tai buvo Lietuvoje karo pabaigoj ir po jo. Vakarai, žadėję greitą karinę ir finansinę pagalbą, kvietė mūsų jaunimą eiti į miškus. Iš esmės Vakarai tiesiog išdavė žmones, pasiuntę juos į tikrą mirtį. Pagalbos niekas ir nesiruošė teikti, jiems buvo reikalingas mūsų kraujas. Likę gyvi tų įvykių liudininkai Vakarus visada laikė išdavikais skirtingai nuo dabartinės valdžios.
Kalbant apie žemę, klausimas ginčytinas – ar ji išvis bus lietuvių? Šiandien vyksta aštrios diskusijos dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Ir čia mes aiškiai pamatysime tikruosius politikų veidus. Pasisakantiems prieš žemės pardavimą konservatoriai kabins valstybės priešų etiketę, socialdemokratai tikins, jog žemę reikia parduoti, nes Lietuva negaus kreditų, ar dar daugiau, iš jos gali pareikalauti grąžinti jau pasiskolintus. O juk kai kas teigia, jog Lietuva yra laisva ir nepriklausoma valstybė. Susidaro įspūdis, jog esame laisvi turėdami teisę rinktis teritoriją savo paties vergijai, o būti nepriklausomi tik nuo sąžinės, moralės ir dorovės.
Daugelis mūsų svajojo, kad įgijus nepriklausomybę Lietuva taikiai sugyvens su kaimyninėmis valstybėmis, rūpinsis savo piliečiais. Tačiau, deja, turime atvirkštinį rezultatą. Mes gavome valstybę valstybėje, tarp kurių stora nepramušama siena.
Aš palaikau ryšį su daugeliu žmonių iš skirtingų Ukrainos regionų, todėl pacituosiu vieno Maidano dalyvio žodžius: „Mes išėjome į gatves protestuoti prieš valdininkų korupciją ir žemą pragyvenimo lygį. Tačiau, kaip pasirodė, į valdžią atėjo kur kas baisesni bei pavojingesni žmonės, nei tie, kas buvo už valdžios vairo prieš tai.“
Mes turime suprasti, jog šiandien valdo ne politikai, o pinigai, tapę aukščiau bet kokios valdžios. Pinigai valdo ekonomiką, priima reikalingus įstatymus, supriešina tautas. Tačiau pinigų šeimininkai irgi yra keblioje padėtyje, nes daugelis šalių jau pradeda atsisakyti dolerio arba bent jau planuoja tą padaryti artimiausiu metu.
Vašingtono galybė nenumaldomai byra, nes iškyla tokie galiūnai kaip Kinija, Indija, Brazilija ir Rusija. Visa Vakarų civilizacija, pagrįsta tik vartojimo augimu ir pelno siekimu, nenumaldomai degraduoja, vadinasi, miršta. Norint išsilaikyti paviršiuje, reikia paskandinti konkurentą. Ši taisyklė Lietuvoje yra seniai žinoma. Nieko asmeniško, tik biznis.
Vašingtonas ir jam pavaldi Europa peržengė raudoną liniją, kai įsikišo į Ukrainos vidaus reikalus. Rusija tiesiog nebegalėjo tylėti. Bus daroma viskas, kad būtų įtraukta Rusija ir Kinija į karą. Tačiau konfliktas palies ir Europą, tuo netikėti gali tik neišmanėlis. Ukrainiečių ir rusų kariškiai tarpusavyje nekariaus, nepaisant fakto, jog pačioje Ukrainoje yra nemažai konfliktu suinteresuotų jėgų.
Barakas Obama pateikė JAV senatui pasiūlymą dėl galimos karinės parengties JAV. Patys amerikiečiai nepritaria JAV kišimusi į Ukrainos reikalus, net pačioje Europoje daugelis politikų griežtai smerkia Europos Sąjungos veiksmus Rusijos atžvilgiu. Deja, nuo amerikiečių prezidento ir Europos politikų mažai kas priklauso, nes jie yra iki ausų įklimpę į skolas. 2014 metų kovo pradžioje JAV valstybės skola jau perkopė 17,4 trilijonų dolerių. Kalbant ūkiškai, kiekvienas amerikietis jau yra skolingas 150 826 dolerių. Pačioje Europos Sąjungoje reikalai yra taip pat apverktini. Kaip pas mus sakoma – karas viską nurašys!
Ar mes sutiksime būti mūsų „globėjo“ patrankų mėsa? Jei ne, pagaliau laikas tapti nepriklausomais, peržiūrėti savo prioritetus bei visą valstybės išorės ir vidaus politiką. Prisiminkime Rytų išmintį, sakančią, jog kaimynas yra artimesnis nei tolimas giminaitis.
Lietuvos valstybė paskutiniu metu gyvena ne tik nepaisydama išminties, bet ir praradusi sveiką nuovoką. Nejaugi gyvenimas mūsų nieko neišmokė? Aš labai tikiuosi, jog šiuo sunkmečiu daugelis mūsų praregės. Tada į politinę areną įžengs tikrieji lyderiai, kurie prisiims atsakomybę už valstybės ateitį.
Kiekviena tauta verta tos valdžios, kurią išsirinko. Pasikeisime mes, tada keisis viskas. Visi Žemėje vykstantys įvykiai vyksta Dievo valia. Karas ateina į kiekvieno namus ne kaip bausmė, o kaip pamokymas. Iš praėjusio karo mes nieko neišmokome, vadinasi, teks viską pradėti iš pradžių.
Norėčiau, kad jūs dar kartą atidžiai įsiklausytumėte į pranašišką Viliaus Bražėno įspėjimą. Šis žmogus visą savo gyvenimą paskyrė kovai su Vašingtono grobuoniškais globaliais planais, kuriuose mes esame viso labo sakralinės aukos. Jėgos, norinčios įvesti naują tvarką pasaulyje, vėl net negalvodamos pavers griuvėsiais Europą ir Rusiją, supriešinusios jas tarpusavyje. Mes tai matėme iš Antrojo pasaulinio karo baigties rezultatų.
Lietuvos politinis „elitas“ visomis jėgomis bando šią pamoką iškreipti, dangstydami pagrindinį kaltininką. Labai svarbu visiems įsisąmoninti, jog pasaulio „elito“ planuose yra numatytas akivaizdus Žemės gyventojų skaičiaus sumažinimas.
Jaras Valiukėnas
Filmo „Pirmyn į praeitį“ režisierius
