Užvirė aštri žodinė polemika tarp tradicinės šeimos gynėjų ir alpstančių nuo žavėjimosi gėjais (gal finansiniu pagrindu?) ir kitomis seksualinių mažumų atmainomis. Jų atrasta net 72 (?!). Ar kas išvardintų?
Gėjų propogandų landsknechtai nekvaršina sau galvos dėl diskusijos elementaraus padorumo, nerašytų taisyklių laikymosi ir vožia iš peties: kunigas Toliatas – tualetas, Lietuva – šūdpelkė ir pan. Prezidentas neapsikentęs pasmerkė tokius aršius išpuolius, gynė kunigus. Tai labai svarbu. Prezidentas – su visuomenės dauguma. O „gudručiai“ iš feisbuko nepasiruošę rimtai argumentuotai diskusijai. Jiems ji ir nereikalinga. Jų nesveika aistra – tyčiotis, įžeidinėti, keikti. Tai jie puikiai sugeba. Lenktyniauja kieno įžeidimas bus piktesnis, aršesnis, išradingesnis. O jau kunigus tai puola su ypatingu šakališku vieningumu. Ir verda iš pykčio, kad Bažnyčia ir dauguma piliečių homoseksualius sekso santykius laiko iškrypimu.
Pagal žmogaus kūno sandarą išeinamoji žarna skirta fekalijų pašalinimui iš organizmo. O panaudojimas jos ne pagal paskirtį, t.y. gėjų seksui, ir yra iškrypimas. Per tūkstančius metų tokia pažiūra susiformavo visose šalyse. Ir bandymas ją pakeisti – tai kova su vėjo malūnais.
Mano studijų metais mūsų bendrabutyje gyveno vienas homoseksualas (tada termino gėjus nebuvo). Studentai žinojo, kad jis girdo potencialius partnerius. Buvo apsukruolių, kurie gerdavo jo alkoholį, o paskui dingdavo (tada sakydavo nusiplaudavo). Bet ne visuomet tai pavykdavo, jeigu studentas alkoholio pernelyg padaugindavo.
Vienas studentas pasakojo: „Atsibudęs akimirką nesuvokiau situacijos. Bet kai suvokiau, pakraupau: mano burnoje buvo vyriškas falas. Išroviau iš burnos prievartinio partnerio falą ir vos nesusivėmiau . Keistą skausmą jautė ir užpakalis“.
Pagal manipuliatoriaus Tapino surinktų provokaciniu tikslu „parašų“ skaičių (apie 400 tūkst.), kas trečias ketvirtas suaugęs šalies gyventojas yra gėjus arba prijaučiantis jiems. Lig šiol statistika rodė, kad gėjų yra trys procentai.
Beje, vyraujantis požiūris į juos – be neapykantos, bet su nepritarimo, atmetimo nuostata.
Ar logiška, kad Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Seime priklauso provokuojamai seksualinei mažumai. Aišku, jis visų pirma gins ne daugumos, o mažumos interesus. Ar ne garbingiau jam būtų pasitraukti iš pirmininko posto ir sumažinti visuomenėje tvyrančią įtampą? Tam, panašu, pritartų ir dauguma gėjų.
Algimantas Lelešius
