Jonas Ivoška
Agnės Širinskienės persėdimą ant kitos kėdės Seimo posėdžių salėje daug kas laiko išdavyste. Jeigu Seimo narys yra Tautos atstovas, kaip nurodyta LR Konstitucijos 55 straipsnyje, tai koks skirtumas, kuriame krėsle sėdėdamas jis galvoja ir siūlo, kaip sureguliuoti vienus ar kitus santykius, kad Tauta gyventų geriau. Kita vertus, kam Seime reikalinga pozicija ir opozicija, jeigu jie visi tos pačios Tautos atstovai.
Suprantama, kad kiekvienas žmogus pasaulį pažįsta pagal savo individualų patyrimą, todėl normalu, kad Seime reiškiasi nuomonių įvairovė, kad čia būtinas oponuojančių vienų kitoms nuomonių subendrinimas, pirmenybę teikiant brandžiausiems pasiūlymams. Tačiau realiai Seimo darbe taip nėra. Tai reiškia, kad Seimas nėra Tautos atstovybė. Ir tai ne tik dėl to, kad prigimtinai žmogaus pirštai „lenkti į save“, bet ir dėl to, kad Seimas formuojamas nesilaikant Konstitucijoje nustatytos visuotinės, lygios ir tiesioginės rinkimų teisės.
Jeigu A. Širinskienė būtų išrinkta tiesiogiai rinkėjų, kaip turėtų būti pagal Konstituciją, o ne pagal R. Žemaitaičio nustatytą eiliškumą partijos sąraše, ar kiltų mintis, kad ji išdavė partijos vedlį?
Tiesioginiai rinkimai nereiškia, jog nereikalingi pretendentų į Tautos atstovybę sąrašai. Tegul visos partijos sudarinėja abėcėlinius jų siūlomų kandidatų sąrašus, kiekvienam rinkėjui suteikiant teisę rinkti apibrėžtą (pavyzdžiui, ne daugiau kaip 6) kandidatų skaičių iš bent kurio sąrašo. Tuo būdu partija į sąrašą netrauktų pinigingų vidutinybių, nes jos vis vien nesulauks Tautos palaikymo, o ieškotų žmonių pasitikėjimo vertų kandidatų.
Dabartinis partijų finansavimas ir finansinio įnašo iš pretendento tapti Seimo nariu reikalavimas pažeidžia ir konstitucinį lygiateisiškumo principą. Tokios Rinkimų kodekso normos iš anksto demoralizuoja būsimus Seimo narius.
Žinoma, Agnės Širinskienės, atsiradusios Seime pagal partinį sąrašą, ir kitų panašiai besielgiančių partinių „dezertyrų“ toks išdavikiškas poelgis nepuošia, tačiau daug didesnė išdavystė demokratine respublika besiskelbiančios valstybės atžvilgiu, kai pamynus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą lygią ir tiesioginę rinkimų teisę, atsisakoma Tautos atstovybės, o lipdomos savanaudiškos interesų grupės.
