Advokatas Jonas Ivoška
„Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“, – skelbia LR Konstitucijos 109 straipsnis. Kad teisėjai ne tik klausytų, ką „kalba“ įstatymas, bet ir jį vykdytų, Konstitucijos kūrėjai pasirūpino konstitucine norma, įpareigojančia teisėją prisiekti ištikimybę Lietuvos Respublikai ir ,,vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą” (112 str.). Toks konstitucinis reguliavimas būtų visiškai pakankamas aristokratų bendruomenėje, kur garbės žodis ar priesaika užtikrindavo prideramą žmogaus elgesį.
Deja, šiandien proceso dalyviams ne tokia dažna šventė susidurti procese su teisėju – aristokratiška asmenybe, jaučiančia pagarbą įstatymui ir duotai priesaikai. Gana dažnai matai (arba po rašytinio proceso perskaitęs supranti), kad byloje kuitėsi teisėjo įgaliojimus gavusi kažkokia žmogysta, kuriai tiesa, teisė ir teisingumas nėra jokios vertybės.(Žinoma, tai nereiškia, jog bylos baigties nenulėmė kokios nors kitos vertybės.)
Religinėms ir moralės normoms šiandien mūsuose praktiškai nesaistant žmonių elgesio, reikia daug detalesnio viešojo tautos bendrabūvio teisinio reguliavimo. Tokios teisinės nuostatos, pagal kurias šiandien gali elgtis, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegija, tinka tik aristokratų luomui. Jeigu ten sėdi apgailėtina vidutinybė, jai nei konstitucinė nuostata, kad negalioja joks aktas priešingas Konstitucijai, nei reikalavimas vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą, pagaliau, nei kodeksinės normos vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais nieko įpareigojančio nesako. Ką man reiškia sąžiningumo kriterijus, jeigu mano sąžinė telpa kieno nors piniginėje? Kas man ką padarys, jeigu Konstitucijai priešingą aktą aš paliksiu galioti, parašydamas, kad nėra kasacijos pagrindų? Juk niekam nevalia to nuneigti.
Tokios sveikam protui nepriimtinos viešojo gyvenimo realijos gali tilpti tik stagnacinio konformizmo prikimštose galvose. Kūrybingoms ir sąžiningoms asmenybėms melu grindžiamas viešasis gyvenimas nesuteikia laimės pojūčių.
Tie, kas supranta, jog vykdyti teisingumą – tai atlikti pareigą tiesai, neturėtų taikstytis su esama padėtimi, kai melui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktuose paneigti nenumatyta jokia procedūra.
