Jei paklausytume Laimutės Stankūnaitės ir gerbėjų įtarimų teisėjai Neringai Venckienei ir atiduotume biomotinai mergaitę, tai visiškai aišku, kad prarastume galimybę išaiškinti vieną baisiausių amžiaus nusikaltimų mūsų šalyje.
Anot jų , teisėja Venckienė, karjeros aistros vedina, sumąstė baisų planą – bet kuria kaina pagarsėti kaip nuoširdi kovotoja už teisingumą ir prieš nusikaltėlius valdžioje. Į šio plano vykdymą įpainiojo savo brolį, kuris, kaip teigiama, iš pavydo buvusiai sugyventinei ieškojo jos pražangų ir pradėjo įtarinėti pardavinėjant jo dukrą pedofilams. Tuo pasinaudojo karjeristė sesuo ir išprovokavo kaskadą žudynių ir baisų žmonių mulkinimą ir dezinformavimą, tuo pačiu pašalinant iš kelio visus galimus konkurentus karjeros kelyje.
Maža to – pati Laimutė Stankūnaitė ir jos gerbėjai beveik neabejoja, kad namuose Klonio gatvėje, kur gyvena Kedžiai ir Venckai, bujojo tikras pedofilijos lizdas, kuriame dalyvavo visi namiškiai ir iš to gerai pelnėsi… Ir kai tik jie (Stankūnaitė ir ko) perims mergaitę – greit viską ištemps į dienos šviesą.
Šita versija yra absoliučiai palaikoma valdžios struktūrų. Pradedant prokuratūra, Aukščiausiu teismu, policija, Teisingumo ministerija ir baigiant vaikų teisių tarnybos vadove. Net garsūs politikai, kaip socialdemokratų tėvas ir jų garbės pirmininkas, jau ne kartą išreiškė šią versiją žiniasklaidoje.
Rašau ABSOLIUČIAI, nes kovo 23 dienos įvykiai Garliavoje plėšiant mergaitę (pažeidžiant Europos Sąjungos teisę) iš saugių namų ir mylinčių senelių rankų, pasitelkus ginkluotą būrį policininkų ir nesugebėjus įvykdyti teismo sprendimo (jau ne pirmo), ne tik, kad nebuvo nubausti aplaidžiai ir neprofesionaliai savo darbą dirbę pareigūnai, bet jiems buvo toliau leista žeminti valstybės tarnautojo vardą ir demonstruoti tolimesnį neprofesionalumą.
Nors mergaitės globėjos nebuvo namie, bet ji labiausiai kaltinama dėl to, ko nepadarė – neatidavė mergaitės, kuri akivaizdžiai parodė ir pasakė, kur nori gyventi ir su kuo.
Jei įžangoje kalbėjau ne visai suprantamai, tai paaiškinsiu paprasčiau. Visi veikėjai (biomotina, įvairiausio rango pedofilai, kitų iškrypimų atstovai, ištvirkėliai, melagiai, kyšininkai ir kitokie nusikaltėliai valdžioje ir visuomenėje) kaip niekada šioje byloje yra VIENINGI. Tai – prieš gera.
Garliavos mergaitės gynimo byla, kaip lakmuso popierėlis jau parodė, kas Lietuvoje yra kas. Netikėtai pamatėme ir apstulbome, kokio masto yra nuosmukis, neprofesionalumas, nepilietiškumas, nužmogėjimas, paleistuvystė, degradacija, nusikalstamumas, abejingumas, korupcija ir visa tai, panašu, yra susivieniję.
Pamatėme, kaip SUNKIAI SERGA LIETUVA, kokie šalti ir abejingi vaiko skausmui mūsų išrinktieji. Pabandykime įsivaizduoti, kad mergaitė kovo 23d. būtų paimta („IMAM”). Bijau, kad šiandien tas ANTIVALSTYBINIS, NEŽMONIŠKAS SINDIKATAS jau būtų gerokai sukrėstas, jeigu ne visai išvaikytas. Reikia būti labai atitolusiam nuo žmonių, kad šito nejaustum. Ir jie, to nežmoniško (atsieit- teisinio) susivienijimo nariai dabar turi dėkoti močiutei, kuri pasakė: „niekur mergaitė neis”. Dar galėtų padėkoti vaiko teisių pareigūnei Vėžbavičiūtei, pavadintai lietuviškąja Žana D‘ark. Tik todėl jie dar gali mėgautis savo neuždirbtais pinigais, kuriuos gauna ne už tarnavimą, bet už darbo vaizdavimą – globalinį rinkėjų mulkinimą beveik visose srityse. Atrodo, kad nebeilgai.
Ką Dievas nori nubausti – atima protą. Įtikinėjimų ir įkalbinėjimų laikas baigiasi, metas SAKYTI TIESĄ, nes tik TIESA PADARYS MUS LAISVUS.
Prasideda apsivalymo ir atgailos metas. Lėtai, bet nebesustabdomai… Tikiu tuo.
O tau, mielas svyruonėli tautieti, linkiu greičiau apsispręsti, nes VSD savo darbą atlieka… Nors, tiesa, ir nekaip. Pameni dainos žodžius: „kas buvo nieks viskuo, tas šiandien tapo”? Visi, kas turi proto, supranta, kad teisingumą reikia pirmiausiai ir įvykdyti.
Kai bus baigta jau ketvirti metai tiriama vadinama pedofilijos byla, kai bus įvertinti vienintelės liudininkės (kurią nedviprasmiškai stengiasi užgrobti sindikatas) parodymai, kai teismas priims teisingą nuosprendį, tada ir ateis metas nuspręsti, kur ir su kuo norėtų gyventi mergaitė. Pirmiausiai, žinoma, sužinojus jos nuomonę. Tai sakau remdamasis Lietuvos konstitucijos 25 straipsniu. Ir visiems linkiu dažniau ją atsiversti, nes tai yra PAGRINDINIS LIETUVOS ĮSTATYMAS, kurio PRIVALO LAIKYTIS NET PATYS PAČIAUSI ŠITOS ŠALIES PILIEČIAI.
O apgriuvusi valstybė atsities, kai atsities kiekvienas jos pilietis. Nuo savęs pradėjęs. Nuo savo pilietiškumo, profesionalumo ir sveikumo. Tam valdžia nebūtina. O Garliavos ir Klonio patvorinių vardas įeis į Lietuvos istoriją kaip pilietinio nubudimo simbolis.
Ir dar pastebėjimas. Visose internetinėse diskusijose ypač aktyvūs lietuviai užsienyje. Visokių yra nuomonių, bet tai – viena iš tiesos atradimo sąlygų. Apmaudu, kad čia gyvenančiųjų tarpe abejingumas didžiulis. Kokių musmirių čia esame prisivalgę? Visais laikais visi nusikaltimai buvo vykdomi žinant, kaip abejinga jiems ir baili yra visuomenė. Bet tai nepraeina be pėdsako. Net begėdžiams bus labai gėda, nes „nieko nėra paslėpto, kas nebus išaiškinta”. Bet kodėl už tai pirmiausia turi susimokėti – pasiaukoti maža mergaitė? Ar vis dar ne gėda, tautieti?
Dainius Kepenis
