Tik pirmiausia atsakykime į klausimą: koks gi yra teisingumas?
Aukštesniųjų jėgų – užklumpantis netikėtai, kai tenka sumokėti už senas, pamirštas ir ne tik nuodėmes.
Žmogaus sukurtas teisingumas – elgesio, moralės dorovės taisyklės, dėsniai, principai, valstybėje išreikštas – teisės normomis.
Kartą teko iš gan aukšto Lietuvos teisėsaugos pareigūno išgirsti mintį: „Mes saugome tuos, kurie yra valdžioje. Būsite valdžioje Jūs (paprasti piliečiai), mes ginsime jus“. Tad nenuostabu, kad valdančiosios partijos dabar jau sustabdęs narystę sau leidžia daugiau nei nesisteminės žiniasklaidos atstovai, Jam šaudyti – pradžiai žodžiais – o paskui gal ir kulkomis, žmones, kurie ne su valdžia – yra normalus dalykas. Juk jis turi stogą!!! Atleiskite, jis stovi po žalsvuoju skėčiu… Apie kitus, valdžioje užimančius aukštas pareigas valdančiosios partijos narius geriau net nekalbėti, nes prokuratūra jų net nemato, nepastebi ar nenori matyti ar pastebėti?
O juk viešą interesą Lietuvoje gina būtent prokuratūra. Tik tas viešas interesas kažkodėl suvedamas į vienos partijos interesus, lūkesčius ir norus. Kas valdžioje, tas visuomet teisus!? O būti teisuoliais taip saldu.
Ilgus metus mums tyliai niūniavo dainą: Lietuvoje neliečiami tik seimūnai. Jų negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nepanaikinus imuniteto. Tik pasirodo, tai yra mažytis figos lapelis, pridengiantis dar didesnę gėdą pagal BK 20 str. – neliečiamus visų valstybinių įstaigų valdininkus. Jie neatsako už savo priimtus sprendimus, todėl tokie drąsūs, priimdami Lietuvos valstybei ir jos piliečiams nepalankius sprendimus.
Didžiulė ta nebaudžiamumo jūra, tapusi klampia pelke, įtraukiančia vis daugiau sau gerovės trokštančių žmonių. Tik ateikite po mūsų žalsvuoju skėčiu, dainuokite mūsų dainas.
Gerbiama Premjere, panelė gali apsivilkti pačią gražiausią ir brangiausią suknelę, bet jei kūnas serga ir vėžys plinta, kas išgelbės panelę nuo mirties? Gražūs drabužiai ar griežta savikontrolė ir atsakomybė už savo pačios sveikatą? Nusiimkite iliuzijos akinius ir atsakykite: kodėl iš tokios išpuoselėtos, klestinčios ir žydinčios Lietuvos išskrido tiek daug darbščių, pačiame jėgų žydėjime lietuvių? Kodėl jie vis dar palieka savo šalį? Ar valdantieji to nemato? Ar valdantieji to nesupranta? Kodėl nešalinamos priežastys ir neįvedama tvarka?
Sodros ir VMI darniu duetu, padedant bankams, vis dar plėšia paprastus piliečius, o su milijonieriais tariasi dėl sumažintų mokesčių. Pasiskelbę konsultuojančiomis, net nesiteikia to daryti, net pastebėję, kad žmogus apsiriko ir pateikė ne tą dokumentą. Kalbos kalbomis, o darbai rodo visai kita. Jūs sakote, kad tvarkomi Lietuvos-Lenkijos pasienio keliai? Po trisdešimties metų? Kad Rusijos kariuomenė galėtų su vėjeliu nušvilpti gilyn į Europą?
Politika taip pat paversta verslu. Kuo daugiau pažadėsi, kuo daugiau vietų gausi Seime, tuo daugiau pinigų galėsi susižerti į savo kišenę iš valstybės ir jokios atsakomybės. Tad nenuostabu, kad Lietuvoje yra partijų pardavusių savo dūšias. Partijų, kurios ilgalaikes vertybes yra pavertusios momentinėmis. Joms svarbiausia – valstybės dotacijos, o vertybės yra antrinės. O įsileisti į Seimą kitaip mąstančius, norinčius dirbti Lietuvai ir jos žmonėms, valdantiesiems būtų savižudybė. Todėl norite įteisinti diktatūrą, taip ilgai slėptą po minkšta demokratijos skraiste?
Pas mus Lietuvoje taip vieningai ir aktyviai saugomos mokyklos nuo patyčių, nuo narkotikų, pamirštant, kad to neturi būti aukščiausios valdžios lygmenyse. Ten patyčios liejasi laisvai, o kaip su narkotikais? O kodėl nepatikrinus ministerijų, diplomatinių atstovybių darbuotojų? Taip, kodėl nepatikrinus valdininkų, ar jie nevartoja narkotikų? Tada pamatytume dar vieną valdžios veidą. Gal ir ministrai nesiūlytų juos įteisinti…
Mes nežinome, kiek valdžioje bendradarbiavusių su KGB, bet mes nežinome ir kiek valdininkų sau leidžia svaigintis narkotikais. O juk būtų puiku, kad Lietuva taptų galbūt pirmąja pasaulyje šalimi, kurioje į valstybinę tarnybą būtų priimami tik „švarūs“ tarnautojai. Tada sveikas gyvenimo būdas išplistų po visą šalį. Juk žuvis genda nuo galvos. Kada pasirūpinsime galva?
Viena garsi Lietuvos astrologė viename iš interviu pasakė: „Prieš penkis tūkstančius metų Viešpačiui Krišnai vadovaujant buvo sunaikinta civilizacija.“ Tik ji nutylėjo mažytę aplinkybę: tai buvo teisingas karas. Karas prieš bedievius ir pasileidusius piktadarius. Tąkart prieš penkis tūkstančius metų buvo sunaikinta ištvirkusi civilizacija. O kuo gi skiriasi dabartinė situacija Lietuvoje ir plačiajame pasaulyje? Ties kokia riba mes stovime? Ką rinksimės? Keiksmažodžiu tapusią TAIKĄ? Ar vis tik pasirinksime sudužusią geldą? Taip, sudužusią geldą – sudaužytas viltis ir lūkesčius, karo grėsmę, trimituojamą per sisteminę žiniasklaidą
Taigi, ar Lietuva turi vilties? Ar įmanomas Lietuvoje teisingumas? Taip. Tik yra mažytė sąlyga. Prie valdžios vairo turi būti perėję ugnį, vandenį ir varines triūbas, suvokę, gyvenimo prasmę, norintys ir galintys vesti paskui save tautą. Mūru stojantys už žmogų, moralines ir dorovines vertybes. Turintys išminties patys gyventi dorai.
Tik ar panorės Lietuvos rinkėjai išsirinkti naują šluotą? Ar vėl, kaip visada, numos ranka: „Ai, ir senoji dar nieko…“.
Kažkada Lietuviai sugebėjo TAIKIAI apginti Lietuvos nepriklausomybę. Dabar tereikia ateiti į Seimo rinkimus ir išbalsuoti. Už ką? Už TAIKĄ.
Kviečiu ateiti ir balsuoti už idealistus – Žemaičių partiją, žemaičius, šviesaus, teisingo rytojaus link einančius TAIKOS koalicijos sudėtyje kartu su Jumis.
R. Štefane (Varkalytė)
