Jonas Ivoška,
Teisininkas
Trūksta dar 13 metų iki šimtmečio nuo Nikolajaus Ježovo sukurtų NKVD „troikų“, kurios tapo specialiaisiais TSRS teismais. Labai panašu, kad šis slaviškas „šedevras“ Lietuvoje bando įsitvirtinti, nesulaukus ježoviškų „troikų“ šimtmečio jubiliejaus.
Žinoma, po „lietuviškos troikos“ nuosprendžio negriaudės „muškietos“, nes Lietuvoje, kaip vakarietiškos orientacijos krašte, idėjinį oponentą fiziškai žudyti antiįstatymiška. Čia su fariziejišku uolumu periodiškai bus nukreipiamos „informacinių pusgaminių“ salvės, žudančios ne žmogų, o žmoniškumą, teisingumą ir privatumą.
Pirmąjį lietuviškos „troikos“ posėdį nuotoliniu būdu stebėjau 2024 m. balandžio 25 d., kur teisėjų krėsluose patogiai buvo įsitaisę iškiliausi mūsų šalies „troikinio teismo“ teisėjai: Andrius Tapinas, Rima Urbonaitė ir Šarūnas Černiauskas. Teisiamojo – kandidato LR prezidento rinkimuose profesoriaus Igno Vėgėlės – teisiamųjų suole nebuvo. Jis buvo teisiamas nuotoliniu būdu. Žinoma, čia nuotolinis būdas suvokiamas ne erdvine prasme, o neobolševikiškai susiejamos žmonių giminystės prasme – esi nusikaltėlis, jeigu tavo giminaitis pardavė prekes, nežinodamas, kuriame namo aukšte įsikūręs pirkėjas.
Kokias mintis perša lietuviškų „troikų“ teismai?
Prie „dvaro“ dalinamų viešųjų išteklių prisisiurbusiems individams kyla nerimas, jog teks lygiateisiais pagrindais pelnyti duoną, jeigu bus išrinktas valstybiškai mąstantis valstybės vadovas ir imsis priemonių likviduoti klanines „šėryklas“. Nemažiau jiems baisu, jeigu lygiateisiškumo pagrindais bus nustatyta pareigūnų atsakomybė už žalos padarymą. O kokios grėsmės kils viešųjų išteklių grobstytojams, jeigu kiekvienas pilietis galės teisme ginti viešąjį interesą ir t.t.
Mielieji tėvynainiai, kviečiu Jus nepalaikyti „ježovščinos“ gaivalo, nes Jūs net nenujausite, kada ir dėl ko jis pasibels į Jūsų ar Jums artimų žmonių duris.
