Arnas Ilgauskas
2022 m. sausio 18 d. Seimas balsavo dėl Konstitucijos pataisų, numatančius galimybę tolimesniems tiesioginiams merų rinkimams.
Tam, kad Konstitucijos pataisos būtų priimtos, reikia dėl jų balsuoti du kartus su ne mažesne kaip 3 mėnesių pertrauka.
2022 m. kovo 10 d. nutarimu Seimas, dėl „…Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą…“ įvedė nepaprastąją padėtį visoje Lietuvos teritorijoje. Ji baigia galioti 2022 m. balandžio 20 d.
Pagal Konstitucijos 147 straipsnį, Nepaprastosios padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.
Dabar atviru tekstu valstybės politikai kalba apie Nepaprastosios padėties „langą“ (pertrauką) tam, kad būtų galima antrą kartą balsuoti dėl Konstitucijos pataisų.
Iš tokių pareiškimų ir ketinimų padaryti nepaprastosios padėties „pertrauką“ galimos tik dvi išvados:
1) Konstitucijos pataisos bus priimtos neteisėtai, t. y. faktiškai esant nepaprastajai padėčiai ; arba 2) Nepaprastajai padėčiai nebuvo ir nėra jokio faktinio pagrindo.
T.y. jeigu iš tikro yra (buvo) faktinis pagrindas visoje šalyje įvesti nepaprastąją padėtį, tai ją nutraukti taip pat turi būti faktinis pagrindas – šiuo atveju RF karinės agresijos prieš Ukrainą pabaiga.
Jei karinė agresija tęsiasi (o dėl jos ir įvesta nepaprastoji padėtis) ir jokios faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios, tai reiškia, kad jokio pagrindo „padaryti langą“ nepaprastojoje padėtyje nėra. Jei tebesitęsiant faktiniam nepaprastosios padėties pagrindui ji nebebūtų pratęsta, iš esmės tai prilygtų sabotažui valstybės atžvilgiu, nes ne tik klaidintų visuomenę dėl faktinės valstybės padėties, bet ir atimtų galimybę valstybės institucijos naudoti atitinkamas priemones valstybės grėsmei pašalinti.
Jei visgi pripažįstame, kad tokia nepaprastosios padėties „pertrauka“ yra pagrįsta faktiniu pagrindu (nors ir nepasikeitus jokiems faktams), tokiu atveju turime pripažinti, kad pati nepaprastoji padėtis nuo pat pradžių buvo ir jos pratęsimas po „pertraukos“ bus įvesta nesant faktiniam pagrindui. O tai jau yra neteisėta, nes riboti asmenų Konstitucines teises ir laisves galima tik egzistuojant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, kurių nebūvimą šiuo atveju patvirtina „pertraukos“ darymas.
Nepaprastosios padėties „pertrauka“, toliau pratęsiant ją po balsavimo dėl Konstitucijos pataisų, yra ne kas kita kaip apsimetinėjimas arba simuliacija, turint tikslą oficialiai viešai meluoti šios valstybės piliečiams.
Civilinėje teisėje egzistuoja apsimestinio sandorio, kuriuo siekiama paslėpti tikruosius šalių ketinimus ir tikslus, negaliojimo pagrindas. Puikiai tokio pobūdžio veiksmus yra apibrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių: „Simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu.“
Tokius sandorius teismas pripažįsta negaliojančiai nuo jų sudarymo momento.
Tai kas visgi yra (bus) neteisėta:
Nepaprastosios padėties įvedimas (jos pratęsimas po „pertraukos“) ar Konstitucijos pataisų priėmimas per nepaprastosios padėties „pertrauką“ ?
