Neseniai agitacijos ir propagandos platybėse pasirodė informacija, apie tai, kaip Kataras per Lenkijos įmonę „Level 11”, užsiimančia ginkluotės prekybą, norėjo iš Ukrainos užpirkti priešlėktuvines raketas, kurios būtų skirtos džihadistams. Šią temą labai plačiai išviešino rusiška agitacija ir propaganda.
Ši informacija nėra labai kažkuo reikšminga, nes informacija pateikiama kaip užuomina Rusijos politiniam elitui, kur kalbama, kad šalinti reikia ne pasekmes, o priežastis, tiksliau, kad reikia šalinti problemų šaltinį. Tai yra ir užuomina pačiam Katarui, kur pasakoma, kas bus atakuotas, jei to prireiks, jei Kataras nenustos remti džihadistus.
Kol kas V.Putinas nesiryžta atakuoti problemos šaltinių (džihadistų logistikos ir finansavimo šaltinių). Rusijos strateginių bombonešių panaudojimas Sirijoje daugiau primena safarį su brangiais ginklais, kuris panašus į kupranugarių vaikymą dykumoje. O tai, matyt, nelabai tenkina kažkokias jėgas.
Bet ne apie tai. Pirminis šios informacijos pateikimo šaltinis yra CyberBerkut – tai vadinamojiprorusiška anoniminė įsilaužėlių grupė (hakerių grupė). Jei dar tiksliau – tai kažkokia prasme labai siauros specializacijos prorusiškas WikiLeaks analogas.
Asmeniškai man šios grupės veikla atrodo keistokai. Iki įvykių Ukrainoje Rusija kažkaip nebuvo labai pasižymėjusi tokio lygmens informacinių technologijų specialistais.
Išanalizavus jų veiklą, asmeniškai man atrodo, kad CyberBerkut – tai tik butaforinis prekinis ženklas, per kurį pateikiama informacija tam tikrų „specialistų“, kurie veikia ne Ukrainos teritorijoje, ir tai visai nepanašu į savanoriškai veikiančių anoniminių įsilaužėlių veiklą. Dar įdomiau yra tai, kad šis tinklapis veikia ne Rusijos domenų zonoje – praktiškai nuo pat jo atsiradimo, jis beveik pastoviai veikia JAV domenų zonoje, o tai pasako labai daug.
Beje, Wikileaks ilgą laiką veikė Europos valstybių domenų zonoje, o šiai dienai Wikileaks veikia jau Rusijos domenų zonoje.
Net jei kalbėtume apie WikiLeaks, asmeniškai man WikiLeaks irgi daugiau panašus į ne anoniminių įsilaužėlių grupės veiklą, o į tam tikros suinteresuotos grupės priemonę, kuri pateikia informaciją, naudojamą politiniams žaidimams. Kitaip sakant – jei tai atsiranda, vadinasi, tai kažkam naudinga.
Rimas Armaitis
