Artėja Kalėdos, todėl pažvelkime iš moraliosios pusės į Lietuvą.
Lietuvoje mes gyvename labai skurdžiai, lyginant su kitomis išsivysčiusiomis ES šalimis. Pagrindinė to priežastis yra vagystės. „Jei kas pavogtų jautį ar avį ir papjautų ar parduotų, toks turės atiduoti penkis jaučius už vieną jautį ir keturias avis už vieną avį“, – rašoma Biblijoje.
Tai mums gali paaiškinti, kodėl visuomenė, kur visokios vagystės ar šiaip smulkūs pasisavinimai yra toleruojami, taip ir nesugeba sukurti turtų. Tai mums paaiškina, kodėl gausybė žmonių aria susiplūkę ir vis tiek nieko neturi. Visai gali būti, kad jie dar nespėjo sumokėti baudų už šiame ar ankstesniuose gyvenimuose privogtas gėrybes. Už savo prasižengimus esame baudžiami iki trečios ar ketvirtos kartos, sako kunigai.
Praeitą savaitę išgirdome apie naują aferą už 5,2 mln. litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto mokslininkų atlikta studija kainavo 5,2 mln. litų. Studijoje skaičiuojama, kad pinigų šiai reformai būtų galima surinkti apmokestinus visą nekilnojamąjį turtą, automobilius, įvedus progresinius mokesčius, apmokestinus dienpinigius, atėmus lengvatas iš ūkininkų.
Kam reikėjo užsakinėti tokią studiją, kur sumokami dideli pinigai, o kai mokslininkai baigia darbą, jis tampa niekam nereikalingas, nuo jų staiga atsiriboja premjeras ir Finansų ministras? Kas padengs 5,2 milijonų litų nuostolį? Patys siūlymai, kaip reikėtų gelbėti valstybinio socialinio draudimo sistemą, yra absurdiški. Studija galėtų pretenduoti į fantastinio romano žanrą. Po tokio mokesčių sistemos pertvarkymo ekonomiką ištiktų krachas. Tai – elementari vagystė.
Žinoma, ši vagystė yra smulkmena, palyginus su kasdien vykdomomis, pagal panašią schemą pinigų plovimo mastais. Taip per metus pavagiama kokie 7 milijardai ES skirtų pinigų ir biudžeto lėšų, tačiau tai gerai iliustruoja, kaip mus apvagia, prisidengdami tyrimais, projektais ir panašiais gražiai skambančiais pavadinimais. Po to jie mums meluoja, kad dėl mažų algų kalti verslininkai.
Mums meluoja politikai, ciniškai pasiėmę sau algas ir spjovę į veidą pensininkams. Keista, bet mums meluoja ir ekonomistai. „Mūsų verslas apskritai funkcionuoja tokiu principu, kad visa nauda man, o nuostoliai – viešajam sektoriui “, – sako A. Maldeikienė
Kodėl jie mums meluoja?
Meluoja ir kaltina privatų sektorių, kad verslas moka mažas algas, nes jie atstovauja viešąjį sektorių, kuris ir skandina Lietuvą į vergijos liūną.
Kaip aukščiau minėjau, „ekonomistai mokslininkai” vagia biudžeto pinigus kartu su politikais ir jiems gyvenasi visai gerai, o kad darbuotojams mokami minimumai ir pensininkai gauna mažiausias pensijas ES, jiems nerūpi, jie visi kaltina verslą. Nors realiai visų problemų esmė yra būtent išpūstas viešasis sektorius, kuris dirba ne efektyviai, plauna milijardus ir moka mažas algas. Verslas matydamas, kokios algos viešajam sektoriuje, žinoma, moka tiek pat. Ir tai natūralu.
Todėl jei norime gyventi oriai, privalome nustoti tikėti „pranašais” melagiais ekonomistais ir politikais ir atlikti elementarias reformas, kurias siūlo nepriklausomi nuo valdžios ekonomistai. Štai tik keletas punktų, kuriuos įgyvendinę gyventume oriai:
1.Sumažinti ir valdžios sektoriaus išlaidas iki maždaug 30 proc. BVP. Tuomet Lietuva lygiuotųsi į konkurencingiausias ir efektyviausias valstybes, o ne į perteklinį išlaidavimą ir nutukusį viešąjį sektorių pamėgusias valstybes. Nepersistengiančio viešojo sektoriaus (Valdžios ir valstybės įmonės) darbuotojų skaičių sumažinti 50%. Tai leistų 50% padidinti likusių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Dabar viešajame sektoriuje dirba apie 450 000 darbuotojų tai yra apie 40% visų dirbančiųjų. Išsivysčiusiose šalyse viešajame sektoriuje dirba 15 -20%. Pabandykite paskaičiuoti, kiek jie mums kainuoja:
450 000×5000( tiek jie kainuoja mums per mėn)×12mėn=? (mašinėlė nesugedo – tiek nulių nėra joje).
2. Akcijų biržoje listinguoti visų valstybės valdomų įmonių akcijas – viešos finansinės ataskaitos ir akyla privačių investuotojų akis greitai patrigubintų nuosavo kapitalo grąžą ir į biudžetą gautinus dividendus. Valstybė kiekvienoje strategiškai svarbioje įmonėje valdytų kontrolinį akcijų paketą, o kitos, ypač konkuruojančios su privataus sektoriaus įmonėmis, galėtų būti parduotos. Valstybės tikslas nėra užsiimti verslu.
3.Visas valstybei priklausantis NT turi būti valdomas centralizuotai – valstybinės institucijos jį galėtų nuomotis iš valstybės. Kadangi viešajame sektoriuje būtų mažiau darbuotojų, o, pavyzdžiui, viceministrams būtų skiriami šiek tiek mažesni nei 50 kv.m. kabinetai, valstybė turėtų daug nenaudojamo turto, kurį galėtų parduoti.
4.Privalomas ikimokyklinis ugdymas turėtų prasidėti nuo 3 metų amžiaus (tėvams pageidaujant ir anksčiau) – tuomet, kai dar lengviausia ugdyti svarbiausius kognityvinius gebėjimus, o mokykla – nuo 6 metų. Vietoje maždaug keturių mėnesių per metus atostogų moksleiviai atostogų galėtų turėti maždaug tiek, kiek jų turi tėvai. Vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas sulaukus maždaug 15 metų amžiaus. Pradinio ir vidurinio mokymo programas reiktų orentuoti į Šiaurės šalių programas
Aukštasis mokslas visiems be išimties turėtų būti nemokamas. Tai yra, visi turėtų klausyti nemokamas paskaitas internete, kurios jau dabar yra laisvai prieinamos (MIT, Harvardo, Coursera platforma ir t.t.) – kelis kartus aukštesnė paskaitų kokybė valstybei nieko nekainuotų. Uždaryti visas Lietuvos aukštąsias mokyklas (dabar jų yra apie 50), išskyrus tris universitetus. Šiuose universitetuose galėtų mokytis tik adekvatų vidurinį išsilavinimą įgiję moksleiviai, o ne bet kas, turintis dvi kojas ir bambą, kaip yra dabar.
Sutaupyti resursai turėtų būti nukreipti į profesines mokyklas, kurios užsakymus ir kompetencijas gautų ir iš įmonių, o ugdytų daugiausiai ne rutininius įgūdžius.
Privatūs universitetai, žinoma, galėtų ir toliau laisvai bandyti laimę teikdami įvairiausių krypčių studijas.
5. Verslui turime sudaryti geresnes salygas, supaprastinus darbuotojo atleidimą iš darbo, jiems susitarus ir lengvatas naujai sukurtiems verslams. Valstybė turėtų skatinti smulkų vidutinį verslą, suteikiant pradinį kreditavimą verslui pradėti, taip padaryta Lenkijoje ir pyikiai veikia.Taip išplėstume smulkų ir vidutinį verslą, kas paskatintų vidaus vartojimą.
6. Panaikinti visas finansines baudas už organizuotą kontrabandą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kyšių ėmimą, dalyvavimą rašant viešojo pirkimo konkurso sąlygas (to pačio konkurso, kuris vėliau netikėtai laimimas), bei kitus panašius sunkius nusikaltimus. Visi tokie nusikaltimai turėtų būti baudžiami ne finansinėmis baudomis, o tik laisvės atėmimu.
7.Teisėtvarkos struktūras pertvarkyti taip, kad policininkas ar tardytojas uždirbtų šiandien apie 5000Lt ir nusikaltimų baudžiamumas būtų neišvengiamas. Tik taip išgyvendinsime korupciją ir sumažinsime šešėlį, kuriame sukasi apie 30 000 000 000 Lt ir neleidžia vystytis švariam sąžiningam verslui.
Tai tik keletas punktų, kurių keletas jau buvo minėti nepriklausomų ekonomistų. Punktai paprasti ir aiškūs, kurie užkirstų kelią korupcijai, priverstų verslą mokėti dideles algas ir galėtume mokėti dideles pensijas.
O svarbiausia – nustotume visi priverstinai vogti, dėl ko gali kentėti kelios mūsų kartos, jei tikėtume Biblija.
Sigitas Martinavičius
