Saulius Stoma
Kartais politikams tai nutinka. Imi ir lepteli kažką viešoje vietoje, tarsi savo virtuvėje, o po to turi teisintis, kad visai ne tą norėjai pasakyti. Dažniausiai tai ir būna kaip tik tai, ką žmogus iš tikrųjų galvoja.
Savo žodžius gaudyti praėjusią savaitę turėjo ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Bandydamas pagrįsti norą didinti atlyginimus jo ministerijai priskiriamų įmonių vadovams, Liberalų sąjūdžio lyderis pasakė, kad už penkis tūkstančius litų dirbti gali tiktai beprotis arba vagis. Iki šiol tokių “bepročių ir vagių” jis rasdavo tarp savo partiečių ar šiaip gerų pažįstamų, bet atrodo, resursai išseko. Ypač po to, kai buvo areštuotas naujasis „Lietuvos pašto“ viršininkas.
Dėl didžiosios visuomenės dalies ir netgi eilinių parlamentarų įžeidimo jaunasis ministras jau gavo pylos, tad būtų galima daugiau nebekalbėti. Tačiau ne! Savaitgalį įvykęs Liberalų sąjūdžio tarybos posėdis buvo tarsi politiškai korektiškas šių žodžių aidas. Dar daugiau. Partijos pirmininko ir kitų lyderių kalbos, raginančios vienytis su kitais valdančiosios koalicijos “liberalais” ir spausti sutrikusius konservatorius-krikdemus link dar didesnio libertarizmo akivaizdžiai parodė didžiausią šios koalicijos bėdą.
Tai – su politine beprotybe besiribojanti socialinio jautrumo ir solidarumo stoka. Ir, žinoma – akivaizdus atitrūkimas nuo didžiosios visuomenės dalies norų bei supratimo, kaip reikėtų tvarkyti šitą visiems kol kas bendrą valstybę.
Į liberalų tarybos posėdžio filmuotą medžiagą per TV buvo malonu pažiūrėti. Inteligentiški, modernūs žmonės – reta kuri partija gali tuo labai pasigirti. Tačiau kas iš to? Mintys – tarsi iš propagandinio Laisvosios rinkos instituto lobistų atsišaukimo. Imi galvoti, kad šitie protingi žmonės gyvena keistame turtingų žmonių rezervate ir net žiniasklaidoje nepaskaito nieko, kas pakeistų jų iškreiptą valstybės suvokimą.
O pasiskaityti tikrai yra ką. Štai naujausi duomenys. Lapkričio mėnesį ES teikiamą paramą maisto produktais gaus 538 491 asmuo, įrašytas į labiausiai nepasiturinčiųjų sąrašą. Taigi jau daugiau nei pusės milijono lietuvių pajamos vienam šeimos nariui ar vienišam žmogui neviršija 525 litų!
Vidutiniškai vienam namų ūkio nariui per mėnesį tenka apie 838 Lt pajamų. Palyginus su 2008 metų duomenimis, jo išlaidos sumažėjo daugiau nei 15 proc. Iki 1 000 Lt pajamų per mėnesį gauna net 25 proc. namų ūkių (vidutinės mėnesinės pajamos šioje grupėje sudaro 786 Lt). Beje, tyrimai rodo, kad krizė per dvejus metus labiausiai paveikė kaip tik vidurinįjį visuomenės sluoksnį.
Be to, kaip nustatė tarptautinė bendrovė „Hay Group“, Lietuvoje egzistuoja bene didžiausias įmonių vadovų ir paprastų darbuotojų atlyginimų skirtumas – jie skiriasi vidutiniškai 7 kartus! Antai JAV aukščiausių vadovų ir darbuotojų atlyginimai vidutiniškai skiriasi 3,7 karto, Kanadoje ir Šveicarijoje – 2,7 karto, Norvegijoje – 2,3 karto. Net kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje įmonių vadovai tenkinasi gerokai mažesniu skirtumu. Latvijoje vadovų atlyginimai yra 5,4 karto, Estijoje – 4,7 karto didesni nei darbuotojų.
Liūdną vaizdą rodo ir tarptautinis Džinio (GINI) indeksas. Nepriklausomoje Lietuvoje drastiškai didėjęs atotrūkis tarp didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių gyventojų, įstojus į ES, kelis metus buvo pradėjęs mažėti, tačiau nuo 2007 metų atskirties kreivė vėl staigiai šoko aukštyn.
Ir ką gi šioje apgailėtinoje padėtyje siūlo liberalai? Taigi – visai valstybei imti pavyzdį iš nevaržomai plėšraus „nuvorišų“ verslo! Kelti atlyginimus, tačiau tik vadovams. Varžyti smulkų privatų verslą ir sudaryti lengvatas monopolininkams – tokiems kaip „Lietuvos paštas“ ir panašiai.
Toliau dar gražiau. Socialines išlaidas vyriausybės pateiktame kitų metų biudžete įsisiautėję „liberalai“ siūlo mažinti dar 10 procentų. Mat atsirado piktnaudžiautojų!
Dėl piktnaudžiautojų jie teisūs. Apie prabangiais automobiliais labdaros atvažiuojančius vyrukus kalba ir socialiniai darbuotojai. Tačiau ar dėl tokių sukčiautojų kentėti turėtų visi kiti? Gal geriau reikėtų stiprinti apskaitą ir kontrolę?
Bet apskaita ir kontrolė mūsų laisviesiems liberalams ne prie širdies. Laisvės nuo mokesčių akmenį jie norėtų ridenti jau kokį sausio mėnesį, o žmones priverstų už viską mokėti iš savo kišenės. Ir už mokslą, ir už mediciną, ir už visa kita. Vienintelė likusi kliūtis jiems – Lietuvos Konstitucija.
Libertarų propaguojama minimalistinė valstybė gal ir geras dalykas tokiose šalyse kaip JAV, kur ji turi gilias tradicijas ir nemažą visuomenės paramą. Tačiau net ir tokia valstybė visų pirma turi būti stipri. Ogi mūsų posovietiniai liberalai laisvę supranta kaip stipresniojo teisę, o ne kaip lygias galimybes visiems. Jų šūkis “mes jums duodame meškeres, o ne žuvis” Lietuvoje reiškia tik vieną – alkanos minios sambūrį prie tvenkinio, kurio žuvis jau vakar gudresni išgaudė tinklais.
Ir čia vėl reikia kalbėti apie mūsų šiuo atveju jau modernaus „elito“ galvose įsitvirtinusią gudresniųjų panieką visiems kitiems. Tai veda tik į visuomenės ir valstybės išsivaikščiojimą. Bet gal bent jau sveikas protas pagaliau privers atsitokėti?
Juk vargu ar politikos viršūnėje pamatę “Dviračio šou” milijonierių Saulių Pošką, imtume laikyti jį labai protingu ir gerbtinu?
Nors tas personažas žavus kaip tik dėl savo atvirumo…
