Kremlius į Ukrainos karo mėsmalę siunčia ir siunčia vis daugiau, kad ir menkai apmokytų šauktinių. Jų žuvo ir suluošinta apytikriai 200 tūkst. O Putino žadėtos pergalės kaip nėra taip nėra.
Net ir aršiausiai prokremliškai nusiteikusiems Rusijos piliečiams kyla abejonės dėl karo prasmingumo.
Bet atsiranda ir tokių, kurie suvokia, kad taikūs protestai neįmanomi, ryžtasi diversijoms galimai keršydami už beprasmiškai žuvusius Ukrainoje artimuosius.
Vis dažniau ateina žinios apie sprogdinamus, bombarduojamus dronais amunicijos, šaudmenų, maisto ir kitokius sandėlius, liepsnojančias degalų saugyklas, apšaudomas okupantų dislokacijos vietas. Tai apčiuopiamas atkirtis agresyviai rusų kariaunai.
Prisiminkim II pasaulinį karą. Pogrindis ir partizanai nacių okupuotuose kraštuose vykdė aršų karą prieš okupantų geležinkelių sąstatus, vertė nuo bėgių įvairiausios paskirties krovinių vagonus, keleivinius traukinius su kareiviais, vykstančiais į frontą ar į užnugarį.
Rusų savanoriškas korpusas, kovojantys prieš Kremliaus kariauną, Rusijos pogrindis, partizanai galėtų pagalvoti apie šio efektyvaus kovos būdo taikymą. Nuzombinta rusų visuomenė palaipsniui galimai atsikvošėtų, išeitų į šimtatūkstantines demonstracijas Maskvoje, Sankt Peterburge ir režimas būtų nuverstas.
Beje, trečdalis rusų visuomenės per apklausas laikosi nuomonės, kad reikia smogti Pabaltijo šalims, kurios dešimteriopai silpnesnės už Ukrainą pagal gyventojų skaičių ir teritoriją. Ir svarbiausia, agresorių požiūriu, neturi nei sparnuotųjų, nei balistinių raketų, ta prasme yra bejėgės. Reiškia, Pabaltijo miestus, kaip ir Ukrainos, galima nebaudžiamai greitai paversti griuvėsiais, apšaudžius tolimojo nuotolio raketomis.
Mums gyvybiškai svarbu gauti iš NATO kažkiek sparnuotųjų ir balistinių raketų. Tai turėtų Kremliui atgrasomąjį poveikį, nes jis žinotų, kad ir Maskva gali būti apšaudyta mūsų balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis.
Tai gyvybiškai svarbu žinoti mūsų visuomenei ir, kol nevėlu, ryžtingai reikalauti tų raketų, žinant, kad Seimo gudručiams ši tema vargu ar bus įdomi.
1941 m. tremtinys
Algimantas Lelešius
