Algimantas Rusteika
Vorai po stikline toliau ėda vienas kitą. Valdžios krizėje prasideda stadija, kai kiekvienas skęstantis gelbėjasi, skandindamas kitą. Ir ima aiškėti scenos gilumoj šmėkščiojantys siluetai, tampantys virvutes.
Pasirodo, ne šiaip didžiojo konservatorių mylėtojo ir numylėtinio A.Tapino pradinis planelis pasiknisti kompromatų po V. Matijošaičio Kauno tarybos reikaliukus ir čekiukus išvirto visos Lietuvos čekiukų patikra. Ir informacijos, kurios vienas žmogus, be jokios prieigos prie didžiųjų kompromatų kaupimo sandėlių, neturėjo jokios galimybės surinkti, šaltiniai.
Ir iš kur tas A.Tapino, visą savo sąmoningą gyvenimą buvusio aklu landsbergių giminės valdžios gynėju ir konservatorių ruporu, staigus posūkis nuo noro įkasti konservatorių priešui V.Matijošaičiui iki jų pačių žlugdymo ir draskymosi feisbukuose?
Ir staiga be A.Tapino atsiradę viešumoj čekiukų srautai už bukalaurų važiuotynes po gėjų barus? Ir tas A.Tapino tylėjimas, kai skandalas ėmė vystytis jau nuo jo nebepriklausomai ir nesuvaldomai? Ir kam tai naudinga, nes politikoje visada įvyksta tik tai, kas kam nors naudinga?
Paaiškėjo, kad į sceną įžengė ne kas kitas, o didelis Švabo draugas ir Garliavos herojus S. Skvernelis. Kuris kartu su bendražygiu vardanlietuviečiu Luku Savicku ir dar vienu neatpažintu asmeniu buvo susitikęs su A. Tapinu Belmonto restorano uždaroje salytėje. Ką tarėsi ir susitarti galėjo, man aišku. O jums? Tą pastebėjo Laisvės TV darbuotoja, konservatorių mylėtoja, ir jiems pranešė.
Aišku, A.Tapinas tą neigia, apdairiai apsidrausdamas nuo galimų kitų įrodymų ir kamerų įrašų, kad „jei tai ir būtų buvę“, tai būtų normalu, „nes medijos darbuotojai bendrauja su politikais“.
Na, logika čia visiškai tokia pati, kaip kad ir naktimis V.Raskevičius „Soho“ gėjų klube „bendrauja su savo rinkėjais“.
Galiausiai, patologinė asmens garbėtroška juk nedraudžia dėl didelio rezultato susitikti ir su tuo, kurio nekenti. Ir niekas juk nekvepia, ar ne?
Gražu bus pažiūrėt, kaip didysis influenceris toliau vyniosis kruvinose didžponių tarpusavio rietynėse. Nelengva bus, prieš landsbergių kryžininkus eiti – tai ne ant maršistų paloti, gal ir išsisuksi, bet buvusio tarpusavio pasitikėjimo ateičiai neliks nei pas vienus.
Na, bet tai jų kovos, kur apie Lietuvą, valstybės interesą ir žmones niekas nei sekundės niekada negalvojo, negalvoja ir negalvos.
Rezultatas tik toks, kad čekiukų istorija įrodė kritiškai nusiteikusiems žmonėms seniai žinomą tiesą, kad praktiškai beveik visi šio žaidimo dalyviai, kas daugiau, kas mažiau, „pasidaro“, t.y. vagia ir retos išimtys tik patvirtina taisyklę. Ir kad patikrinus pačio Seimo čekiukus rastum dar ne tokių dalykų, ką bekalbėt apie įstatymais įtvirtintas valstybines aferas, kurias visi žino.
Ir apgavikiškas siekis „perkrauti valstybę“ ir iš tų pačių žaibiškai, prieš laiką išsirinkti tuos pačius kitus vien tam, kad jie išvengtų atsakomybės ir dar ramiai 4 metus pasėdėtų ten pat, yra elementarus valstybės žlugdymas.
Šių savaičių įvykiai dar kartą įrodė tai, ko niekas nenori pastebėti. Kad šalis sunkiai serga ir valdžiai statomos klizmos nepadės. Išvalyti vėžį ir pradėti gydytis gali padėti tik esminės, demokratinės šalies valdymo sistemos reformos, sugrąžinsiančios valstybės kontrolę ir sprendimo teisę Lietuvos piliečiams. Ar visuomenė yra tam subrendusi, parodys jau nebetolima ateitis.
