Atgavę nepriklausomybę 1991 metais, atrodo, atgavome ir pasitikėjimą savimi bei savo jėgomis, tapome suvereni valstybė su laisvais piliečiais. Kūrėme valstybingumo pamatus ir nuoširdžiai tikėjome mūsų valstybės ateitimi. Savomis rankomis parašytus ir priimtus įstatymus turėtume gerbti, puoselėti ir ginti. Tačiau apžvelgus šiandieninę situaciją galima daryti prielaidą, kad mūsų įstatymai yra laužomi mūsų pačių rankomis, pasinaudojant kiekviena atsiradusia galimybe pasilengvinti sau gyvenimą.
Organizuotas nusikalstamumas ir korupcija – atrodo be šių žodžių Lietuva nebemoka gyventi. Korupcijos šešėlis metamas ant kone visų valdžios institucijų, o iškylantys korumpuotų pareigūnų skandalai tik patvirtina visuomenėje sklandančią nuomonę apie parsidavusius valdininkus ir padėtimi besinaudojančius tarnautojus. Kurioje vietoje, kaip visuomenė, padarėme klaidą?
Šią savaitę lygiagrečiai nuskambėjusios dvi organizuoto nusikalstamumo istorijos sukėlė daug klausimų. Per policijos ir prokuratūros operaciją antradienį sulaikyti pagrindiniai ir svarbiausi Kauno „Agurkinių“ organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderiai ir nariai. Ilgą laiką veikusi nusikalstama grupuotė sustabdyta, o didžiausią smūgį teisėsauga kirto gaujos vadeivoms. Pasak policijos generalinio komisaro Saulius Skvernelio, kriminalinės policijos biuras parodė, kad yra pajėgus dirbti ir kontroliuoja padėtį šalyje. Tačiau dar skandalingesnės istorijos vyksta pačioje policijos sistemoje.
Didelį nerimą kelia beprecedentė situacija Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK). Ypač gausios policijos pajėgos tiria Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų galimų korupcijos apraiškų pobūdį ir mastą, nes gauta operatyvinė informacija nepraslydo pro pirštus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnams. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, labai didelio narkotinių medžiagų kiekio užvaldymo, neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, jų platinimo bei kitų nusikalstamų veikų, kurios tęsėsi ilgą laiką. Jau sulaikyti keturi Šiaulių VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnai, tarp jų ir skyriaus viršininkas.
Netolimoje praeityje jau girdėjome su korupcija persipynusią istoriją, nutikusią taip pat Šiaulių teisėsaugos pašonėje, kaip tuo metu jau buvęs Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vidas Maigys pateko į teisėsaugininkų rankas dėl pasikėsinimo papirkti. Pareigūnų gretas drebinančios istorijos ir jų tęsiniai verčia manyti, kad Šiaulių teisėsaugininkų sistema yra ydingas ir savo funkcijų stabiliai neatliekantis darinys, į nusikalstamą veiką įtraukiantis net vadovaujančiuose postuose esančius pareigūnus.
Šiauliuose išaiškinus precedento neturintį pareigūnų nusikalstamumą, Šiaulių policijos komisariato viršininkas Egidijus Lapinskas vis tiek tvirtina, kad nusikaltimus padarę ir sulaikyti pareigūnai „dirbo gerai“. Tačiau tiek pats E. Lapinskas, tiek Šiaulių kriminalinės policijos vadovas Robertas Jagminas vienbalsiai tvirtina, kad policijos sistemoje negali dirbti nesąžiningi žmonės. Korumpuotų valstybės pareigūnų piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, neteisėtų veiksmų ir turto disponavimo faktų galėtų ir nebūti, bet tam reikalingas bendras supratimas ir atskiras sustiprintas dėmesys tam, kas vyksta žemesniuose policijos sistemos sluoksniuose.
Labai gerai pamename jau šiais, 2013 metais, Policijos departamente įsiplieskusį ir Imuniteto valdybos išaiškintą piktnaudžiavimo tarnyba skandalą, kai policijos darbuotojams, dirbantiems Policijos departamento Investicijų planavimų ir techninės plėtros valdyboje, taip pat dviem verslo atstovams, verslo, susijusio su prekyba automobiliais, atstovams buvo pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, dėl kurstymo ir padėjimo piktnaudžiauti. Tarnyba policijoje tampa įrankiu daryti panašius nusikaltimus.
Kyšininkavimo ir neteisėtų pareigūnų veikų išaiškinime savo funkcijas nepriekaištingai atliko Imuniteto valdyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Žinome, kaip sunkiai kūrėsi ši tarnyba, kurios kūrimosi priešistorėje buvo svarstoma, ar išvis tokia tarnyba Lietuvos policijos sistemoje yra reikalinga, išaiškinusi neteisėtų sandorių ir pareigūnų nusikalstamumo atvejus. Imuniteto valdyba, nors ir neturėdama didelių resursų bei gausaus personalo, pagrindė savo reikalingumą. Policijos sistemos viduje egzistuojanti korupcija turi būti stabdoma visais įmanomais būdais, tiek apjungiant dideles skirtingų kvalifikacijų pareigūnų pajėgas, tiek šviečiant ir edukuojant pačią visuomenę, ugdant sąžiningus ir kompetentingus pareigūnus, vykdant sustiprintą prevenciją prieš pareigūnų korupcinio pobūdžio nusikaltimus, ginant piliečių teises bei skrupulingai baudžiant įstatymų pažeidėjus, taip pat organizuojant policijos darbą kaip įmanoma efektyviau ir skaidriau, kalbant apie tai viešai. Korupcija turi būti pažabota, o nusikaltimus darę pareigūnai – atitinkamai nubausti.
Teisėsauginis mechanizmas sukasi kartais nukirsdamas vieną kitą atsakingo asmens galvą, tačiau jį tvarkyti reikia iš pagrindų, nesiteisinant, kad visos bylos yra svarbios, o susidėliojant prioritetus, iš kurių bene svarbiausias turėtų būti arčiausiai esantis – teisėsaugos, kurią užtikrina ir vykdo pareigūnai, skaidrumas. Tam reikia skirti dar daugiau ypač kompetentingų specialistų, skirti papildomą finansavimą ir organizuoti vidinės korupcijos tyrimus visoje šalyje taip, kad pareigūnai atsisakytų rizikuoti savo garbe ir žeminti policijos vardą darydami nusikaltimus.
Šiandiena parodė, kad policijos sistemos viduje vis dar yra pareigūnų kontrolės ir jų veiklos vertinimo klaidų. Korumpuotų pareigūnų, dažnai dangstančių nusikalstamas grupuotes, buvimas teisėsaugoje yra netoleruotinas ir turi būti panaikintas. Tik išsprendus vidines sistemos problemas, bus galima užtikrinti kiekvieno Lietuvos piliečio bei valstybės saugumą, pasitikint sąžiningais, atsidavusiais ir pagarbos vertais pareigūnais.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
Artūras Paulauskas
