Dar birželio mėnesį konservatorių požiūrį į pabėgėlių problemą išaiškino naujasis jų lyderis Gabrielius Landsbergis, siūlęs 75 pabėgėlių kvotą:
„Gaila, kad mūsų Vyriausybė nedalyvavo diskusijoje bei nepateikė aiškios ir suprantamos pozicijos, – kas laukia Lietuvos. Vis dėlto yra didelis skirtumas ar Lietuvai teks priimti visus šiandien siūlomus 700 pabėgėlių, kuriuos atrinks ES Komisijos paskirta institucija, ar pavyks susiderėti, kad Lietuva pati atsirinktų žmones, kurie atvyks pas mus“. Europos Parlamento narys taip pat drąsiai teigė, kad „Lietuva turi kovoti už teisę pati nuspręsti, kiek ir iš kur atvykėlių ji gali priimti“.
Rugsėjo 13 d. valstybinio transliuotojo laidoje „Savaitė“ apie tas pačias pabėgėlių problemas G. Landsbergį kalbino Nemira Pumprickaitė. Žurnalistė Lietuvos vardu teigė: „Lietuva nenori to nuolatinio mechanizmo, kuris numatytų taisyklę, kaip pabėgėliai būtų skirstomi. Sako, kad ji pati tai turi spręsti, ir Seimas tai galėtų daryti. Ką Jūs manote, kaip iš tiesų turėtų spręsti Lietuva?“
Konservatorius europarlamentaras atsakė: „Pirmiausia reikia atsakyti, kodėl apskritai kyla mintis apie privalomąsias kvotas. Būtent ir dėl tokių svaičiojimų, kokius mes girdėjome Lietuvoje prieš kelis mėnesius. Būtent Briuseliui arba Europos Komisijos vadovybei taip ir atrodo, kad geriau jau valstybei, kuri nesugeba pati suprasti, apsispręsti, kiek jinai žmonių gali priimti, reikia tiesiog primesti priverstine tvarka. Dėl to aš esu ne kartą pasisakęs, kad adekvatus dalyvavimas derybose, kalbėjimas apie tikrus skaičius, suprantant problemos mastą, tada leistų mums atsisakyti privalomosios kvotos. Akivaizdu, kad sėdėdami prie derybų stalo su Europos Sąjungos vadovybe ir sakydami, na, kad mes priimsim 30, mes atrodome juokingai. Tada ir Junkeris, ir kiti pradeda kalbėti, kad, na, žinot, mes jums primesime. Aš manau, kad Vyriausybė, nedarydama namų darbų pačioje pradžioje, iš tikrųjų mums tą privalomąją kvotą galbūt ir uždirbo. Ką mes girdėjome Briuselyje ne vieną kartą, kad Lietuva vengia dalyvauti diskusijose.“
Tačiau rugsėjo 9 d. prezidentė, komentuodama EK rekomendacijas Lietuvai priimti 1105 pabėgėlius, teigė, kad Lietuva ir skaičiavo, ir numatė galimus skaičius, ir netgi karštai ginčijosi: „Pirmiausia dėl skaičių. Tai kaip minėjau tas skaičius, kuris dabar yra, dviem metams Lietuvai rekomenduojamas, manau, yra mums priimtinas, nes labai artimas tiems paskaičiavimams ir objektyviai formulei, kurią mes ir siūlėme pačiame pradiniame etape. Ir labai džiaugiuosi, kad Europos Komisija praktiškai atsižvelgė į tą ginčą, kuris didele dalimi buvo ir karštokas birželio mėnesį. Taigi mes gavome tai, ko tikėjomės ir ko siekėme, kad formulė būtų objektyvi ir nediskriminuojanti, ypač mažos valstybės“.
Akivaizdu, kad arba konservatorių lyderis, arba prezidentė meluoja. Europarlamentaras, kuris kiekvieną dieną gali stebėti procesus, vykstančius Briuselyje, Lietuvai siūlė įsileisti atrinktus 75 žmones. Gi dabar teigia, kad pirmieji Lietuvos žingsniai dėl itin mažų pabėgėlių skaičių siūlymų yra užtraukę ES vadovų rūstybę ir kad būtent Lietuva juos privertė įvesti privalomąsias kvotas. Tačiau prezidentė teigia, kad buvo viskas suskaičiuota, pasiūlyta objektyvi formulė ir EK atsižvelgė į karštas diskusijas bei nediskriminuoja mažos mūsų valstybės.
Todėl būtina žinoti:
a) kokius konkrečius pasiūlymus konservatorius G. Landsbergis yra pateikęs Europos Parlamentui, kuriame jis atstovauja Lietuvai?
b) kokius konkrečius pasiūlymus jis pateikė Lietuvos vyriausybei?
c) kokia yra konkreti konservatorių partijos pozicija ir koks yra konkretus veiksmų planas, kuris nerūstintų ES vadovų ir neskambėtų kaip svaičiojimai?
Nepamirškime, kaip naujasis patriotiškiausios Lietuvos partijos vadovas pasisakė apie Graikijos premjerą: „Graikijos premjeras nepasiruošė kalbėti Europos Parlamente, nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų“. „Europa priėjo tokį tašką, kad mes nebegalime laukti,“ – tada apie Graikijos krizę išsisakė europarlamentaras.
Šiuo metu mes taip pat priėjome tokį tašką, kai nebegalime laukti. Todėl prašau Lietuvos atstovą Europos Parlamente G. Landsbergį nieko nelaukiant pateikti konkrečius jo siūlymus dėl pabėgėlių, kaip Lietuva turi elgtis, kad parodytų krizių sprendimo pavyzdį visai Europai.
Audrius Nakas
