Pirmasis strategijos dėsnis įspėja saugotis šykštumo. Kodėl?
Kiekviena Pergalė reikalauja nemažai pastangų, jėgų ir resursų, todėl pasiekiama brangia kaina.
Sun Tzu traktate „Karo Menas” vaizdžiai atskleidžia karo kainą. Išminčius perspėja ir aiškina imperatoriui, jog kiekviena karo diena iždui kainuos ne mažiau kaip po 1 000 (tūkstantį) auksinių.
Neatsitiktinai būtent nuo pinigų ir kainos patyręs karvedys pradėjo kalbą apie sėkmės strategiją kare. Juk tuo atveju, jei imperatorius būtų šykštus, tuomet būtina jam įrodyti, kad šykštuolis nepasieks pergalės.
Šykštumas pasireiškia gobšumu, godumu ir trumparegiškumu. Atpažinti ir atskleisti netoliaregiškumą žymiai paprasčiau nei sugebėti atriboti gobšumą nuo gudrumo, o šykštumą nuo taupumo. Pastaruosius atpažinti dažnai nėra paprasta ar lengva.
Strategijos mokslas moko nebūti šykščiais aiškiai neapibrėžtose situacijose. Tuo atveju, kuomet padėtis nėra aiškiai apibrėžta, ją galima įtakoti, valdyti ir pakeisti savo naudai.
Deja, neretai pasitaiko atvejų, kuomet bandymas tausoti resursus neaiškioje situacijoje vėliau pareikalauja ženkliai didesnių pastangų, jėgų ir resursų, bei kur kas didesnių išlaidų, pavėluotai stengiantis pakeisti nepalankiai susiklosčiusią padėtį.
Būtent šitokiame nenuoseklume slypi daugelio įvairiausių pralaimėjimų priežastis.