A. Kubilienė. Apie gerus gydytojus. Ir dar kartą apie kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos skirtumus

Asta Kubilienė,
Seimo narė

Vis tik mūsų visuomenėje dar vyrauja nuomonė, kad susirgus mus išgelbės TIK geras gydytojas. Taip permetama geram gydytojui VISIŠKA atsakomybė už ligos gydymą, lūkestį ir perspektyvą pasveikti, o kartais ir net ligos atsiradimo priežastis. Tai labai patogu, nes nebelieka mūsų pačių atsakomybės už mūsų gyvenimo būdą – fizinį ir dvasinį, atsiranda asmuo, kuris kaip ir atsako už „viską“ ir tada jaučiamės saugūs. Tokį žmogų linkstama visaip garbinti (nors visi žmonės daro klaidų), na, o jei jis „nepateisino“ lūkesčių – „bausti“ (skundai, teismai ir pan.).

Šiandien skaitome, kad yra gydytojų, kurie „dirba“ 11 etatų. Kaip tai įmanoma??? Jie pažeidžia daugybę teisės aktų, nėra jau ką kalbėti apie etiką ir vadybą, na, o įvairios tarnybos to tiesiog „nepastebi“, netikrina, nes… juk ten irgi dirba žmonės, kuriems gali reikėti (arba jau reikia) gero gydytojo. Tai PIRMA PRIEŽASTIS, dėl kurios gali atsirasti tokie gydytojai „darbštuoliai“.

ANTRA PRIEŽASTIS – galimybė. Jei dirbti dviem etatais yra galimybių beveik visiems, tai dirbti daugiau etatų galimybių turi TIK medicinos elitas. Nors Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė, kuri turėtų ginti eilinių medikų interesus, aiškina, kad gydytojai, norėdami užsidirbti daugiau (iki kiek?) dirba ir kitus darbus (administracinį darbą arba dirba ne ASPĮ, pvz., mokslinį ar pedagoginį darbą) ir visiškai nekelia klausimo, o kaip jie telpa laike (ar išdirba numatytas valandas) ir kaip suspėja viską atlikti? Sufleruoju (iš 25 m. patirties) – kol elitas nori užsidirbti, jų ligonius gydo kiti, skaito paskaitas studentams kiti, atlieka mokslinį (ypač „juodą“) darbą kiti. Paprastai tai yra tie, kuriems jie ir vadovauja. Nekalbėsiu apie tai, kaip nukenčia tie kiti darbai gal ne (tiek) dėl kompetencijos, bet dėl tolygaus sisteminio požiūrio ir veiksmo, o ir motyvacijos nebuvimo.

TREČIA PRIEŽASTIS – kol valstybė subsidijuos ir privilegijuos privatų medicinos verslą, tol turėsime eiles valstybiniame sektoriuje, medikų trūkumą ir visas iš to išeinančias problemas, tačiau konkurencijos tarnybai tai nerūpi. Natūralu, kad gydytojas rinksis dirbti, kur moka daugiau, kur geresnės sąlygos. Be to, į privatų priėmimą nukreipiamas ir savo ligonių srautas, motyvuojant, kad ten greičiau, geriau, patogiau… Ar tikrai jūs atsisakytumėte papildomų pinigų?

Na, ir KETVIRTA PRIEŽASTIS – ryšiai: valstybinių ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ir administracijos atstovai, universitetų darbuotojai, savivaldybėse dirbantys medikai ir pan., kitaip tariant – medicinos elitas. Tai yra tie, kas priima į darbą vieni kitus ir/ar artimuosius. Susiklostė ne tik „šilti“ santykiai tarp šių institucijų atstovų ir jų artimųjų, bet ir su visomis kitomis „naudingomis“ institucijomis, jų atstovais (juk jų artimiesiems irgi nedraudžiama būti gydytojais), bet to, šios institucijos teikia ir profesionalias „neetatinių“ patarėjų paslaugas „visais gyvenimo“ klausimais.