Toks klausimas dabar kaitina Lietuvos politinę padangę. O valdžių karas, manau, nėra gerai.
„Nesikapstykime po praeitį!“ – tokiu lozungu Lietuva dažnai bandė vadovautis po Nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau tai tapo labiau nesėkmių nei sėkmių receptu. Pamiršome okupaciją, pamiršome KGB, neįvykdėme liustracijos… ir paaiškėjo, kad ir po penkiolikos atkurtos nepriklausomos valstybės gyvavimo metų aukščiausiuose valdžios postuose sėdi, Lietuvos saugumui vadovauja KGB rezervistai.
Penktadienį į pirmąjį posėdį rinkosi naujasis Seimas. Rinkosi pridengtas tuo pačiu šūkiu – „Nesikapstykime po praeitį!“. Kiek pažeidimų ir nusikaltimų buvo padaryta rinkimų metu, kas juos darė ir kas iš jų tapo Seimo nariais? Taip ir liko neatsakytas klausimas: kaip galima nupirkti sąrašo reitingavimo pirmumo balsus, neperkant balsų už patį sąrašą? O reikėjo, atrodo, visai nedaug: išsamiai, principingai ir atsakingai įvertinti rinkimų pažeidimus. Tinkamas momentas imtis realių priemonių rinkimų klastojimams, balsų pirkimams, nesąžiningiems rinkimams užkardyti liko praeityje. Ateityje bus griebtasi įstatymų pataisų, tačiau labai tikėtina, jog tai bus tik kosmetiniai pataisymai, kurie esminio poveikio rinkimų skaidrumui, sąžiningumui, demokratiškumui neturės.
Taigi, naujasis Seimas „su kupra“. Legitimumo klausimas jį lydės iki kadencijos pabaigos. Politika užprogramuota tolesniems skandalams, konfliktams, krizėms. Patyrę politikai jau turėjo įsitikinti, kad laiku ir principingai nesprendžiama problema ateityje tampa komplikuota problema. Kilę skandalai patys savaime problemų nesprendžia.
KGB rezervistų skandalas baigėsi kosmetiniais įstatymo pataisymais, bet liustracijos procese esminių postūmių, deja, taip ir neįvyko. Aukštus valdžios postus, atsakingas pareigas valstybės institucijose dabar vėlgi užims asmenys „su kupra“. Teisingumo sieks, su korupcija kovos teisiamieji, įtariami kontrabanda ir pan., kaip savo laiku (o neatmestina ir dabartiniu) svetimos šalies spec. tarnyboms priklausę asmenys vadovavo saugumui, užsienio politikai ir t.t. Bent jau artimiausiu metu, atrodo, Lietuvos politinė perspektyva bus panaši į vilkų samdymą avių saugojimui.
Visgi norisi tikėti, jog kada nors įvyks tas teigiamas virsmas, kad Lietuvoje atsiras politikų, kurie žvelgs plačiau ir išdrįs imtis kardinaliai spręsti šias įsisenėjusias problemas. Galbūt tuomet ir mūsų padangėje sušvis viltis, kada imsime tikėti savo valstybe.
Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
