Stato kartą miško žvėrys tiltą. Vargsta, rąstus tampo, prakaituoja, tik vienas zuikis po krūmu į ūsą pučia. Eina pro šalį lapė:
– Klausyk, žvairy, ar ne laikas būtų padirbėti? – klausia pasipiktinusi rudoji.
– Negaliu, man šiandien lytinė abstrakcija, – ant kito šono apsiversdamas sako zuikis.
Na, jei jau abstrakcija… Lapei nuėjus neužilgo prieina ir vilkas nešinas dideliu rąstu.
– Alio, striukauodegi, jei grįždamas dar čia tave nedirbantį rasiu, -suėsiu…
– Dink iš akių, vilke, matai, kad man lytinė abstrakcija, – pyksta zuikis.
Pasikasė vilkas pakaušį, o velnias čia žino… O jeigu užkrečiama? Apsisuko ir nuėjo toliau dirbti.
Galų gale prie zuikio guolio atkėblina ir meška. Vos jai pradėjus zuikį gėdinti, tas kad šoks:
– Atstosit jūs kartą nuo manęs ar ne? Kiek galiu kartoti, kad nei šiandien, nei rytoj, nei poryt aš nedirbsiu. Man LYTINĖ ABSTRAAAAKCIJA..!
– O ką tai reiškia? – domisi meška.
– Tai reiškia, – siunta zuikis, – kad skersą aš dėjau ant jūsų ir ant to tilto…
* * *
Pavartęs paskutinių dienų spaudą tikrai sunerimau. Nejaugi ta „abstrakcija“ tikrai užkrečiama? Tik neseniai tam pačiam „dienraščių lyderyje“ gėrėjomės Neringos Venckienės kovinių sugebėjimų aprašymu, dabar vėl matome ne ką prastesnį „šedevrą“…
„Sakiau jam, duok ir man kokią granatą, aš tau padėsiu”, neaišku iš kokio gausybės rago pasemtus, R. Ivanausko „pasakytus“ žodžius cituoja straipsnio autorė. Cituoja ir čia pat neužmiršta pridurti, kad apie būtus ar nebūtus D.Kedžio bendrininkus tyrėjai žinoję nuo pat Kauno įvykių pradžios…
Nežinau, kaip ir kam, tačiau aš dar puikiai pamenu gana ilgą laiką prokuratūros šulų visiems kalte kaltą tesą, kad „Kedys žudė vienas“. Panašu, kad vėl kartojasi ta pati „melodija“ kaip ir su N. Venckienės pasispardymais, nežinia iš kur atsiradusiais prieš Seimo narės neliečiamybės svarstymą.
Kaip grybai po lietaus ima dygti slapta daryti įrašai, kuriuos kažkodėl sužino viena, vienintelė straipsnio autorė, beveik saviveiklinės R. Ivanausko ligų diagnozės ir perkūniškai patikimo liudininko Žalimo pateikti „faktai“.
Bėda ta, kad tas pats liudininkas po šiai dienai niekaip iki galo neapsisprendžia – liepė Neringa „žudyti velnius“ ar ne…
Ta pati velniava vyksta su jau net Seimo nariams iki gyvo kaulo įsiėdusia, tarsi apatinių gumelė tempiama „superslaptumo“ istorija apie filmuotą medžiagą iš Kedžių namų. Kaip ir spėjau, eilinį kartą „figos lapelio“ vaidmenį atliko velniškai „svarbi“ priežastis – filmuke matomas vaiko veidas.
Raskite po perkūnėliais nors vieną žmogų Lietuvoje, kuris TV ar interneto dėka nebūtų matęs jau senokai „Tautos dukra“ vadinamos mergaitės. Galų gale, nuo kada prokuratūroje pritrūko informatikos specialistų, galinčių tiesiog pridengti kai kur matomą veidą? Ką tokio taip bijoma parodyti Seimo komisijai, ko nebūtų matę kelios dešimtys Klonio gatvės liudininkų? Kas iš „kreivų langų“ pastogės šiandien, liaudiškai kalbant, „tarsi šuo šuliny – nei išlipt, nei išlakt“?
Ir vėl ant liežuvio galo veliasi kažkada girdėta liaudiška dainuška:
Plačios kelnės pakulinės,
Ir kryžiukas ant krūtinės.
Pinigų pilna kišenė,
Oi durna ta mano Janė…
Mano ir, ko gero, daugumos tautiečių nusivylimui, „Janės“ vaidmuo eilinį kartą teko specialiajai N.Venckienės „griekus“ turinčiai tirti ir įvertinti komisijai. Įdomu, kokių „šaltinių“ žiniomis remsis seimūnai po to, kai „teisės korifėjai“, suraitę penkių pirštų kombinaciją komisijos nariams, išdidžiai iššvytravo „pakulinėmis kelnėmis“ pro duris, apdairiai „užmiršę“, kad minėtąją filmuotą medžiagą buvo prašoma pateikti ne visuomenei, o Seimo nariams, turintiems teisę dirbti su įslaptinta informacija?
Kyla negeras įtarimas, kad dar ilgokai teks klausytis „brolių grimų“ pasakų apie laukais A.Ūso keturratį besivaikiusį, beveik nematantį R.Ivanauską su granata rankoje, ar „juodo diržo“ savininkę N.Venckienę, vienu smūgiu paklojančią sambo čempioną. Klausysimės matomai iki tol, kol kam nors vardan horizonte sušmėžavusios šiltos, valdiškos kėdės pasidarys naudinga „parduoti“ viso šio scenarijaus autorius ir vykdytojus.
Ilgokai teks laukti, gerbiamieji, nes bent jau kol kas nei nuo poLYtinės, nei nuo teisinės „abstrakcijos“ Lietuvoje „vaistų“ nėra…
Remigijus Paciukonis
