Kaip gražiai Seime kovo 27 d. buvo paminėtos Lietuvos įstojimo į NATO 11-osios metinės. Ta proga buvo surengta spaudos konferencija, kurioje, minėdami narystės NATO metines, darbus šalies saugumui apžvelgė KAM ministras Juozas Olekas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas ir kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.

Kas labai svarbu A.Paulauskui? „Suvokti, kad informacinės, kibernetinės grėsmės yra labai realios, tad reikia nuspręsti, kaip su tuo kovosime toliau“.

Juozas Olekas pagrūmojo Rusijai: „Vienui vieni“ daugiau nepasikartos, nebus taip, kad niekas neiššaus nė vieno šūvio“. Įrodinėjo, kad NATO yra mūsų saugumo pagrindas: mūsų valstybė jau nuo 1994 metų pradėjo dalyvauti JTO ir NATO operacijose mums tolimuose regionuose, tad, „prisidėdami prie kitų saugumo, galime tikėtis, kad kiti pagelbės mums. Mūsų indėlis į Afganistano, Irako ar Afrikos šalių saugumą atsipirko su kaupu“.

Benediktas Juodka džiaugėsi, kad NATO nelaukia, kol pirmasis priešo tankas kirs valstybės sieną, ir į pagalbą ateina jau iki tol, t. y. padidėjus grėsmei: „Jau šiandien Lietuvoje ir regione matome konkrečius NATO pagalbos įrodymus. Tai – sąjungininkų pajėgų dislokavimas Lietuvoje ir Baltijos regione, kaip svarbiausia NATO įsipareigojimų išraiška ir atgrasymo priemonė“.

Po kelių dienų, kovo 30 d., Juozas Oleka ir Artūras Paulauskas jau sėdėjo kitoje spaudos konferencijoje – šį kartą kartu su kadenciją baigiančiu VSD vadovu G.Grina ir KAM AOTD vadovu A.Šiupariu. Čia VSD ir AOTD pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus.

Beletristika, skirta plačiosioms masėms, arba „Dangus griūva“ interpretacija suaugusiems vaikučiams prieš miegą – taip būtų galima pavadinti šią ataskaitą, kadangi joje išvardinama tai, kas, kaip sakoma, ir plika akimi matoma – realios grėsmės nacionaliniam saugumui slypi kur kas giliau, o galimi Rusijos agentai greičiausiai yra priėję prie didžiausių NATO paslapčių.

Ištrauka iš VSD ataskaitos: „2014 m. iš Lietuvos dėl aktyvios šnipinėjimo veiklos buvo išsiųsti 3 Rusijos žvalgybos rezidentūrų darbuotojai. Jų veikla buvo susijusi su agentų verbavimu, neteisėtu žvalgybinės informacijos rinkimu ir aktyviosiomis priemonėmis. 2014 m. į Rusiją nepasibaigus akreditacijos terminui buvo priversti išvykti dar keletas su diplomatine priedanga Lietuvoje veikusių Rusijos žvalgų, tarp jų Valerijus Katula, kurio veikla buvo paviešinta VSD 2013 m. metiniame grėsmių vertinime.“

Tai, esu giliai įsitikinusi, – tik nukreipiamieji manevrai, nes tikroji Rusijos agentūra (ar rezidentūra) veikia visai kitaip. Ir visai per kitus. Tol, kol mūsų politikai ir kariškiai džiaugiasi padidėjusiu BVP procentu šalies gynybai ir NATO kariais bei technika Lietuvoje, kol kovoja „informacinius karus“ ir per televizijos ekranus ploja katučių dėl visoje Lietuvoje padarytų kratų pas „valstybės ir NATO priešus“, kažkas galimai kuičiasi po slapčiausius NATO planus.

Klausimas pamąstymui: kaip manote, kas kelia didesnę grėsmę nacionaliniam saugumui – Milda Bartašiūnaitė, savo „Facebook“ paskyroje „pripažinusi Donecko ir Lugansko respublikas“, penki „antinatininkai“, surengę piketą ir pašūkavę prieš NATO, ar vis dėlto, pvz., karininkas, prieš Medininkų žudynes, kaip teigė patikimi šaltiniai, ne kartą užfiksuotas susitikimuose su tuometiniu Vilniaus OMON’o vadu Boleslovu Makutynovičiumi, o jau kur kas vėliau net tris kartus sugebėjęs apgauti NATO melo detektorių ir priėjęs prie NATO paslapčių?

Jeigu Vilniaus OMON’as iš Medininkų žudynių bylos išplautas, jeigu B.Makutynovičius, kurį atgavęs sąmonę Tomas Šernas įvardijo kaip vieną užpuolikų, šaltinių duomenimis, dar Medininkų bylą nagrinėjant Apeliaciniame Teisme laisvai važinėjo į Lietuvą, o Vilniaus OMON’o byla iškelta, kaip manoma, tik dėl akių (dėl priedangos?) – nes kaltinamojo B.Makutynovičius paieška per Interpolą taip ir nebuvo paskelbta, jeigu teisėsauga ir politinės jėgos bendromis jėgomis „nurašė“ bylą, „pasodindamos“ atpirkimo ožį, ir ta oficialioji versija tenkina tiek Rusijos teisėsaugą bei oficialiąją Rusijos valdžią, tiek Lietuvos teisėsaugą (ir valdžią), o redakcijos šaltiniai dar prieš Medininkų žudynes ne kartą užfiksavo vieno tuometinio karininko slaptus susitikimus su B.Makutynovičiumi, o vėliau tas karininkas padarė stulbinančią karjerą ir net apgavo NATO melo detektorių tris kartus, ar nėra pagrindo manyti, kad dabartinė oficialioji Medininkų žudynių byla – tai Rusijos šantažo įrankis ir priemonė per galimai šantažuojamus politikus ir kariškius prieiti prie NATO bei mūsų valstybės paslapčių?

Taigi, sakiau, sakau ir sakysiu: Medininkų žudynės – ne šiaip sau elementari žudynių byla, kai kurių mūsų politikų norima panaudoti kaip priemonė informaciniame kare (jeigu pastebėjote, Rusija visai dėl to nepyksta – jai labai patogu, kad yra kaltinama kai kurių „kaltinamųjų“ neišdavimu, nes, esant tokiai oficialiajai priedanginei versijai, Rusijos agentūrai labai patogu apsimesti mūsų „patriotais“ ir nesukeliant NATO partnerių įtarimo prieiti prie valstybės ir NATO paslapčių). Tai, mano nuomone, ir yra tikrosios ir giliai infiltruotos Rusijos agentūros Gordijaus mazgas, kurio perkirtimas ir būtų realios Rusijos grėsmės nacionaliniam saugumui įveikimas mūsų šalyje.

Kaip tą padaryti? Paprasta (čia jau patarimas NATO, nes Lietuvoje tuo klausimu viskas aišku): paimkite Medininkų žudynių siūlą ir nuo 1991 metų vyniokite gražiai iki šių dienų, t. y. 2015. (Nepamirštant atkreipti dėmesį į skaičių „3“ krašto apsaugos sistemoje). Ir jeigu mūsų teisėsauga ir kai kurios politinės jėgos „dengia“ oficialiąją priedanginę versiją (taip, spėju, padėdamos užlegenduoti Rusijos agentūrą, kurią sieja bendra Medininkų paslaptis), tai nors jūs ten, pas save NATO, išsiaiškinkite, ką tokius prileidžiate prie NATO paslapčių. Nes profesionalai moka apgauti melo detektorių – ir ne po vienąkart.