Balticus Advocatus advokatas Andrius Kremensas
Kai akcinė bendrovė didina įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų išleisdama naujas akcijas, tai akcininkai turi teisę gauti neatlygintinai šia akcijas proporcingai jų turimų akcijų nominaliai vertei.
Kai akcininkas šias akcijas parduoda, iškyla gautų pardavimo pajamų apmokestinimo klausimai.
Akcijų paketas yra turtas, kuris taip pat gali būti vadinamas kapitalu. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ) nustato mokesčio objektą – kapitalo prieaugį. Kapitalo prieaugis yra kapitalo pardavimo pajamų ir įgijimo išlaidų skirtumas. Teigiamas skirtumas yra pelnas, neigiamas – nuostolis. GPMĮ nustatyta tvarka šis pelnas apmokestinamas 15 % tarifu, atsižvelgiant į taikomas lengvatas.
Nuostolis, savaime suprantama, turi būti neapmokestinamas, tačiau dėl teisės aktų prieštaravimų tikrovėje yra apmokestinamas ir nuostolis, ir nulinis pardavimo rezultatas, ir pertekliniai apmokestinamas pelnas.
Pavyzdys 1. Jeigu nupirktos 100 vnt. akcijų už 1 mln. € būtų parduodamos už 1,5 mln., 1 mln., 0,75 mln. € kainas, tai šių operacijų apmokestinimo rezultatas pagal GPMĮ būtų toks:
Pavyzdys 2. Jeigu prieš pardavimą bendrovė iš nepaskirstytojo pelno išdavė akcininkui neatlygintinai papildomus 900 vnt. akcijų, tai šių operacijų apmokestinimo rezultatas jau būtų visai kitoks, nes joms būtų taikomas Vyriausybės 2003 m. nutarimo Nr. 133 punktas Nr.9, galiojančios redakcijos punktas Nr. 11:
Pavyzdžių 1 ir 2 rezultatų skirtumas yra toks:
Akcininkas, net nepelningai ar nuostolingai pardavęs akcijas, turi mokėti pajamų mokestį. Pelningai pardavęs mokesčio turi sumokėti ženkliai daugiau, nei priklauso.
Skirtumas gaunamas, nes Vyriausybės nutarimas nustato, kad akcijų, neatlygintinai išduotų iš bendrovės lėšų, įgijimo kaina yra nulis eurų. Nutarime įgijimo kaina nustatyta, tačiau nutylimas atsakymas į svarbų klausimą – kokia yra tų akcijų rinkos kaina? Atsakymo paieškos į šį klausimą neišvengiamai atvestų prie išvados, kad šių akcijų įgijimo kaina nėra ir niekaip negali būti nulis.
Gali kilti mintis, kad jeigu 100 vnt. pirktų akcijų už 1 mln. Rinkos kaina 1 vnt. yra 1 000 000 / 100 = 10 000, tai iš bendrovės lėšų išduotų akcijų 1 vnt. rinkos kaina taip pat 10 000. Tokia mintis yra klaidinga, nes tada tektų pripažinti, kad akcijų paketo ir visa emitento rinkos kaina, dėl lėšų pervedimo iš nuosavo kapitalo nepaskirstytojo pelno sąskaitos į įstatinio kapitalo sąskaitą, padidėjo 10 kartų t.y. pavyzdžio atveju yra jau ne 1 mln., o 10 mln. Savaime suprantama tai yra neįmanoma.
Akcijų iš bendrovės lėšų 1 vnt. įgijimo kaina turi būti nustatoma pirktų akcijų įgijimo kainą dalinant iš pirktų akcijų ir išduotų akcijų skaičių sumos. Pateikto pavyzdžio atveju skaičiavimas turi būti toks: 1 000 000 / (100+900) = 1 000.
Iš tikrųjų skirtumo tarp pavyzdžių 1 ir 2 neturi būti, o apmokestinimo rezultatas abiem atvejais turi būti koks pateiktas pavyzdyje 1. Vyriausybė, nustatydama akcijų iš bendrovės lėšų įgijimo kainą nulį eurų, šias akcijas kvalifikuoja savarankišku mokesčio objektu, tačiau jos negali būti mokesčio objektu, nes GPMĮ nustato, kad šios akcijos nėra pajamos ar turtas. Vadinasi jos nėra ir kapitalo prieaugis ir dėl to negali būti savarankišku mokesčio objektu.
Mokesčių administravimo įstatymas nustato turinio viršenybės prieš formą principą. Akcijų paketo kaip kapitalo turinį sudaro akcijų dalis įstatiniame kapitale, o akcijų skaičius ir jų nominali vertė yra tik kapitalo forma. Kai akcijos išduodamos iš bendrovės lėšų ar didinama jų nominali vertė, tai keičiasi tik šie rodikliai, o turinys – akcijų paketo dalis įstatiniame kapitale, akcijų paketo rinkos kaina, akcininko turtinių ir neturtinių teisių apimtis išlieka nepakitę.
Akcijų ar jų nominalios vertės iš bendrovės lėšų suteikimas akcininkui nėra pajamų ar turto gavimas, nėra kapitalo prieaugis, o yra kapitalo nominalios struktūros pertvarkymo rezultatas, kuris, kaip toks, nėra mokesčio objektu.
Akcininkas, gavęs akcijas ar jų nominalią vertę iš bendrovės lėšų, turto prasme nieko papildomai neįgyja ir jokio papildomo turto neatsiranda, pasikeičia tik nominalas ir 1 vnt. akcijos rinkos kaina, tačiau paketo kaina išlieka tokia pati. Lygiai taip pat kaip asmuo, turintis 1 000 € banknotais po 100 €, iškeitęs juos į banknotus po 10 € turto prasme nieko papildomai neįgyja.
2000-03-15, 2003-03-17 nutarimais Konstitucinis teismas pasisakė, kad, be kita ko, mokesčio objektas gali būti nustatytas tik įstatymu. Vadinasi, Vyriausybė neturi kompetencijos savo nutarimu nustatyti mokesčio objektą – kapitalo nominalios struktūros pertvarkymo rezultatą.
Iš to seka, kad 2003 m. Vyriausybės nutarimo Nr. 133 punktas Nr. 9 (11) negali būti taikomas dėl prieštaravimo GPMĮ 2 str. 14 d. 1 p. ir 15 d., 19 str., turinio viršenybės prieš formą principui, ūkinės operacijos turiniui, Konstitucinio teismo nutarimams. Gyventojų nepagrįstai šio 9 (11) punkto pagrindu jau sumokėtas pajamų mokestis turi būti jiems grąžintas.
MWozbCYdiT
iQFBUodYSgCOfVxb
UZSdfeIa
JQFwlWeyvtS
eOZDwLFcHGkbyW
Ačiū. Nusikopijavau ir išsisaugojau. Bus gerai žinoti. Pravers.
.
Aš vis galvojau k am gi gali būti naudingas straipsnis
aCnbTcdExA
Gerai, kad dar yra advokatų iškeliančių viešumon tokius klausimus. Bet nesuprantu ką veikia finansų ministerija su visa vyriausybe, seimu ir prezidentu. Ar jie visi tikrai nemato, ar nesupranta šitų nesąmonių?
Kas yra šio reiškinio priežastimi? Nemokšiškas įstatymo taikymas ar paties ydinga įstatymo redakcija? Klausiu, nes nuo to priklauso sprendimo būdai. Jei čia yra valdiškai žmogiškojo faktoriaus sukelta problema. Tuomet vienintelis kelias- kreiptis į teismą. Kitu atveju, t.y. jei tai sukelia netinkama įstatymo redakcija, tada būtina inicijuoti atitinkamas įstatymo pataisas.
Labai teisingai pastebėta. Autorius mini 2003 m.. Vyriausybės nutarimą Nr. 133 ir jo punktus 9 ir 11, bei jų koaliciją su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 d. 1 p.;15 d.. ir 19 str. Tokiu atveju kalba eina apie LRV nutarimo prieštaravimą Įstatymui ir iš to kylantį netinkamą teisės normų taikymą. Taip, kad be teismo proceso neapseiti. O iš esmės – reikia taisyti poįstatiminį teisės aktą.
Atsiprašau už teksto klaidas. Vietoj koalicija turi būti -kolizija. Ir ne poįstatiminį, bet poįstatyminį.
Kur matėt bent vieną valdininką ir net teisėją, kurie išdrįstų prieštarauti vyriausybės nutarimams?
Gaunasi taip, kad prieš parduodant – perkant akcijas vertinga išsamiai pasikonsultuoti su akcijų klausimus išmanančiais teisininkais arba advokatais. Graudu, nes atrodo, kad jau per visokius įstatymus, nutarimus ir taisykles greitai net duonos nebegalėsim nusipirkti ir suvalgyti be išankstinės konsultacijos su teisininkais.
Gal būtų verta pasinaudoti peticijų arba kreipimosi į Finansų ministeriją ir Vyriausybę galimybe? Pastaruoju metu toks būdas, kaip galima būtų spręsti, darosi veiksmingas 😉 Tereiktų išspręsti peticijos ar kitokio kreipimosi parengimo ir parašų surinkimo klausimus. 😉
Peticijos, kreipimaisi – “garo išleidimo” vožtuvai ir nedaugiau.
Dėl to ir lieka tik 2 pasirinkimo variantai: jaustis laimingu, kad tave apiplėšė ir užsičiaupti, arba kovoti dėl savo teisių ir bylinėtis teismuose
Ne šiaip sau pasakyta: “tas laisvės nevertas, kas negina jos”. Žvelkim giliau.
Taip ir šiuo, ir bet kuriuo kitu atveju būtina už save tvirtai pastovėti. O jei atsisakai už save kovoti ir nekovoji dėl savo teisių, tada ir nesriūbauk, kad tave viešai daro durnium visom formom ir būdais.
Savo teises ginti reikia visais būdais ir priemonėmis. Tam tinka ir peticijos, ir kreipimaisi į valdžios institucijas, ir teisiniai procesai. Reikia naudotis visomis priemonėmis ir visais būdais. Svarbu nepasiduoti.
Ir taip galvoju ir kitaip, bet vis tiek nesuprantu kokiu pagrindu būtų logiška apmokestinti nuostolį? Ne gi mūsų valdžia išrado lietuviškąjį “nau hau” variantą tautai durninti? O gal tikrai mes, lietuviai, visi esant genetiškais durneliais, jeigu tylėdami mokam mokesčius ne tik už pelną, bet ir už nuostolį?
Rimtas advokatas. Savo laiku efektyviai padėjo mano broliui išspręsti mokesčių problemą.
Puiku, bet nenuostabu. Kiekvienas darbas turi būti kokybiškas.
Tas tai taip. Tačiau juk ne šiaip sau sakoma: darbo rezultatas atskleidžia meistriškumą ir Meistrą pagiria!
tas “turi buti”,tai atrodo,kad pats esi is medzio iskrites ir stipriai susitrenkes…ta pati mala ir bankomatas dvikojis,tik labai gaila,kad to nera,nebuvo ir deja nebus..
daug kas “turi buti”,ir gyventi padoriai,ir skiepus pasirinkti kokius nori ir dar aibe turi buti,na nebent tamsta esi kurcias ir aklas,tada labai atsiprasau,bet aklas tai cia komentu nerasytu lieka tik kurcias …
Toks akcijų pardavimo apmokestinimas absoliučiai netikėta naujiena. Dėkui autoriui už išaiškinimą, tačiau kas lieka žmogui? Tąsytis po teismus ar yra kažkoks kitas būdas teisėtai nutraukti mokestinį plėšikavimą?
Valstybė be teisingumo – plėšikų gauja.
Jeigu “dėl teisės aktų prieštaravimų tikrovėje yra apmokestinamas …, ir nulinis pardavimo rezultatas”, vadinasi vyksta nuosavybės nusavinimas ir gyventojų skurdinimas tąja dalimi, kuri per mokesčio dydį sumažina nuosavybės vertę. Konstitucijoje pasakyta, jog nuosavybė neliečiama ir saugoma įstatymo, o politikai mėgsta tą priminti žmonėms. Ar čia nebūtų konstitucingumo klausimas?
Geras klausimas.
dejo banditai skersa ant visu ir visokiu isaiskinimu,kam dar kas neaisku,postringauja cia lyg tai gyventu padorioj valstybej kurioje laikomasi Konstitucijos,o pas mus tik jankiu kolonija kokios cia dar konstitucijos….
Nesuprantu logikos apmokestinti nuostolį, Čia toks naujoviškas motyvavimo, kad būtų dirbama be nuostolių, būdas?
Aukštas ir gražus pakulninis žadėjo mums visiems gerovės valstybę.
Vat ir paklauskit jūs to Aukšto ir Gražaus kada jis sutvarkys ir padarys mokesčius sąžiningais. Jis gi buvęs finansininkas-ekonomistas-bankierius.
Įdomu ką apie tai galvoja dabartinė finansų ministerė- sesė šaulė Gintarė Skaistė? Regis – padori ir patriotiška moteriškė. Nebandėt į ją pasikreipti?
lithuanas dar vis tiki pasakomis,kreipkis tu kur nori,ka noris ta ir daris ar dar vis naisku,nebent tu lithuanijoje negyveni,kaip taip buti kaip penkiu metu vaiko protu,jis mat pasikreips aga ir viskas bus padaryta a ne….dievuleliau kiek dar pas musu klumpius naivumo,trisdesimt metu praejo ka jus vekia per si laikotarpi ,kad nedaejot iki proto…
Dabar smulkių akcininkų nėra tiek daug, kaip prichvatizacijos pradžioje. Stambieji privertė smulkiuosius likti be akcijų. Mokėjo centus ir juos prarijo. Dabar valdžia turčius melžia. Kas tai? Dar viena stipresniojo teisės ar karmos dėsnio apraiška?
<>? Dabar pandemija nuvarė į bankrotus ir dar už parduotas akcija turu mokėti mokestį :/
Kad privalai mokėti mokestį už parduotas akcijas- blogai, bet kur kas svarbiau, kad mes, ne šiaip- apskritai paėmus, bet konkrečiai imant mokame mokesčius už teisę: 1) gyventi; 2) kvėpuoti; 3) augti; 4) mokytis; 5) pirkti ir parduoti; 6) sirgti; 7) pasveikti; 8) pasenti ir galų gale – 9) numirti. Gaunasi kaip Džanio Rodario pasakoje vaikams apie Čipoliną apie senjoro Pomidoro sugalvotus mokesčius už saulę, lietų, vėją, šaltį ir etc.
– Pastaruoju metu, kai buvo įvestas mokestis už orą, jūs nustojot kvėpuot !
Tai siaubinga. Dėl to, įvedamas naujas mokestis- už kritulius:
– už paprastą lietų 100 eurų;
– už liūtį 200 eurų;
– už griaustinį su žaibu 300 eurų!
Tylėt ! Visi – mokėt ! Tylos !
😀 😀 😀
O tautiški Citrinas ir Pomidoras pas mus kas tokie? 😀 😀 😀
Dar turime daug tauškiančias ,,grafienes Vyšnias” ir ,,Vyšniuką” 😀
kaip neimti mokesciu,o uz ka islaikis bulbasu prezidente,juk pazymejima tai musu idjotai israse dabar tures tai yra privales savo prezidente islaikyti ir dar jos seima,o kiek reik padeti ukrofasitams,gruzijai, maldovai net baisu kiek reik tureti pinigu,kad uzkisti ta pagalbos skyle,valio lithuanai mokekit ir neniurzgegit kiek galima karttoti,kad pas jus demokratija tai va ir dziaukites,o visa kita ne jums suprasti runkeliai
Įdomiai gaunasi… Kas toliau?
Toliau liks viskas kaip buvę, jeigu žmonės ir toliau ryklės , nekels tokių klausimų į viešumą, nejudins valdžios.