Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
ekozoe.lt
2022 Gegužė 29 Sekmadienis
 

N.Venckienės apskųstos teisėjos J.Vėgelienės likimas – J.Furmanavičiaus kurso draugo rankose

2010-10-21 13:04 | Naujienos | Komentarų (22)

'Jeigu teisėja J.Vėgelienė teigia, kad prokurorams su mano telefoninių pokalbių išklotinėmis leista susipažinti teisėtai, tai kodėl sužinojusi, kad davė leidimą susipažinti su teisėjos telefoninių pokalbių išklotinėmis, ji po kelių dienų jas sunaikino?' - klausia N.Venckienė (KK nuotr.)

Giedrė Gorienė

Teisėja J.Vėgelienė, kurią N.Venckienė kaltina neteisėtai leidus prokurorams susipažinti su jos telefoninių pokalbių išklotinėmis, į N.Venckienės skundo nagrinėjimą Aukščiausiame Teisme atvyko ne viena – ją į bylos nagrinėjimą atlydėjo Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas A.Neverdauskis. Jis, „Karšto komentaro“ duomenimis, buvo pernai nužudyto teisėjo J.Furmanavičiaus kurso draugas.

Nors Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą dėl teisėjos N.Venckienės skundo – jog Garbės teismas nepagrįstai nutraukė teisėjai J.Vėgelienei drausmės bylą – paskelbs lapkričio 9 d., faktiškai jau dabar galima spėti, kad Aukščiausiasis Teismas N.Venckienės skundą atmes – Aukščiausio Teismo pirmininkas taip pat yra buvęs J.Furmanavičiaus kurso draugas.

Kaip žinia, Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė Aukščiausiajam Teismui apskundė Teisėjų garbės teismo sprendimą nutraukti drausmės bylą teisėjai J.Vėgelienei, leidusiai prokurorams peržiūrėti N.Venckienės telefoninių pokalbių išklotines.

„Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, 2009 m. spalio 8 d. priėmė nutarimą pareikalauti telekomunikacijų operatorių – UAB „Tele 2“, UAB „Bite GSM“, UAB „Omnitel“ pateikti duomenis apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines su IMEI numeriais Neringos Venckienės naudojamo MRT abonentinio numerio 8 687 12016 laikotarpiu nuo 2009-04-08 iki 2009-10-08. Tokį nutarimą 2009-10-08 patvirtino Vilniaus m. 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Jolanta Vėgelienė.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijai 2010-03-01 pateikiau skundą, prašydama Vilniaus m. 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai Jolantai Vėgelienei iškelti drausmės bylą ir ją perduoti Teisėjų garbės teismui.

Skunde nurodžiau, kad tokie teisėjos J. Vėgelienės veiksmai pažeidė mano kaip teisėjos imunitetą, nes aš niekada nedaviau sutikimo išreikalauti duomenis apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines su IMEI numeriais mano, teisėjos Neringos Venckienės, naudojamo MRT abonentinio numerio 8 687 12016.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnis reglamentuoja teisėjo imunitetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tai reiškia, kad nepanaikinus teisėjui imuniteto, jo atžvilgiu negali būti taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir renkama informacija apie teisėją. Taigi be mano, teisėjos Neringos Venckienės, sutikimo negalėjo būti išreikalauti duomenys apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines su IMEI numeriais“, – savo skunde Aukščiausiajam Teismui rašo N.Venckienė.

Pasak jos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato procesinių prievartos priemonių taikymą. Šio kodekso 155 straipsnis reglamentuoja prokuroro teisę susipažinti su informacija.

„Man kaip teisėjai įgaliojimai niekada nebuvo sustabdyti, imunitetas nepanaikintas. Taigi jokios procesinės prievartos priemonės mano atžvilgiu negalėjo būti taikomos“, – teigia N.Venckienė.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 18P-5 nusprendė iškelti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjai Jolantai Vėgelienei drausmės bylą ir perduoti ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija drausmės bylą J.Vėgelienei iškėlė

Teisėjų etikos ir drausmės komisija sprendime iškelti drausmės bylą teisėjai Jolantai Vėgelienei nurodė, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai yra procesinės prievartos priemonės, Teismų įstatymo draudžiamos atlikti teisėjui.

„Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnyje nustatytas teisėjo imunitetas draudžia teisėjui, jeigu jam nepradėtas baudžiamasis persekiojimas, negautas Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutikimas, taikyti ir LR BPK XII skyriaus „Kitos procesinės prievartos priemonės“ 155 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas 2009 m. spalio 9 d. kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą dėl 2009 m. spalio 8 d. nutarimo dalies dėl informacijos pateikimo apie N. Venckienės ir A. Venckaus naudojamų ryšio abonentų telekomunikacinius įvykius nevykdymo, tą pačią dieną, vadovaudamasis BPK 155 str. 3 d., priėmė nutarimą sunaikinti 2009 m. spalio 8 d. nutarimu iš telekomunikacijų operatorių gautą informaciją apie N. Venckienės ir A. Venckaus naudojamų mobiliojo ryšio abonentų telekomunikacinius įvykius būtent tuo pagrindu, kad nurodyta informacija ir duomenys buvo reikalauti apie N. Venckienę kaip teisėją, tai yra neteisėtai.

Teisėjos N. Venckienės imunitetas nepanaikintas, jos kaip teisėjos įgaliojimai sustabdyti nebuvo, todėl yra pagrindas manyti, kad sprendimas ikiteisminio tyrimo teisėjos J. Vėgelienės sutikimu taikyti teisėjai N. Venckienei nurodytą procesinę prievartos priemonę buvo neteisėtas.

Nėra pateisinamas teisėjos J. Vėgelienės paaiškinimas, kad sutikimą taikyti N. Venckienei kartu su kitais asmenimis nurodytą procesinę prievartos priemonę prokurorui ji davė nežinodama apie N. Venckienės kaip teisėjos statusą, kad tokių duomenų prokuroro pateiktoje medžiagoje nebuvo ir ji nematė pagrindo neleisti prokurorui gauti nurodytą informaciją bei duomenis. Baudžiamojo proceso įstatyme ne be pagrindo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas priima sprendimus tik dėl griežčiausių procesinių prievartos priemonių skyrimo ir sankcionavimo. Tai reiškia, kad jis privalo patikrinti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras kaip proceso šalys nėra suinteresuoti intensyvesnės prievartos taikymu, užtikrinti, kad prievartos priemonių asmenims taikymas būtų objektyviai pagrįstas.

Taigi spręsdamas, ar pagrįstai asmenims siekiama taikyti procesinę prievartos priemonę, ikiteisminio tyrimo teisėjas, be kita ko, privalo patikrinti ir įvertinti duomenis apie juos, ar tie asmenys neturi imuniteto, jeigu tokių duomenų prokuroras nepateikė, pareikalauti tai padaryti. Priešingu atveju nepašalinama rizika, kad procesinės prievartos priemonės asmenims gali būti taikomos neteisėtai, kaip nagrinėjamu atveju, ar nepagrįstai.

Nuo nurodytų pareigų atlikimo teisėjo neatleidžia bylos svarbumas, sudėtingumas ar kitos aplinkybės. Išdėstyti duomenys yra pakankamas pagrindas teigti, kad ikiteisminio tyrimo teisėja J. Vėgelienė sutikimą prokurorui taikyti Neringai Venckienei nurodytą procesinę prievartos priemonę davė nepatikrinusi, ar ji neturi imuniteto, duomenų apie tai prokuroro nepareikalavusi. Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatuoja, kad 2009 m. spalio 8 d. teisėja J. Vėgelienė, nepatikrinusi, ar N. Venckienė neturi imuniteto, duomenų apie tai prokuroro nepareikalavusi bei duodama prokurorui sutikimą taikyti imunitetą turinčiam asmeniui procesinę prievartos priemonę, tokiu būdu teisėjos N. Venckienės imunitetą pažeisdama, nesant tai pateisinamų priežasčių, teisėjos pareigas atliko aiškiai aplaidžiai.

Atsižvelgiant į tokiais veiksmais pažeisto objekto – teisėjo imuniteto – svarbą, teisėjos J. Vėgelienės padarytas pareiginis nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Tai ir yra pagrindas teisėjai J. Vėgelienei iškelti drausmės bylą“, – rašoma Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendime.

Teisėjų garbės teismas nusprendė kitaip

Teisėjų garbės teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 21P-7 nutraukė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjos Jolantos Vėgelienės drausmės bylą.

Teisėjų garbės teismas sprendime nurodė, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog teisėja Jolanta Vėgelienė, duodama sutikimą 2009 m. spalio 8 d. nutarimo apie įvykusius Neringos Venckienės naudoto mobiliojo ryšio abonentinio numerio telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines su IMEI numeriais, pažeidė teisėjos Neringos Venckienės imunitetą. Teisėjų garbės teismo vertinimu, teisėjų imunitetas nėra absoliutus. Teisėjams turi būti garantuojamas funkcinis imunitetas, t.y. imunitetas nuo persekiojimo už veiksmus, atliktus vykdant savo funkcijas. Konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjui tenka pareiga nustatyti tokią visumą teisėjo ir teismų nepriklausomumą užtikrinančių garantijų, kurios užtikrintų teismo nešališkumą priimant sprendimą, neleistų kištis į teisėjo ar teismo veiklą įgyvendinant teisingumą. Taigi, Teisėjų garbės teismo vertinimu, teisėjų imunitetas turi būti siejamas tik su jų nepriklausomumo užtikrinimu jiems einant savo pareigas.

„Nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Teismų įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatose nenustatyta, kad teisėjo atžvilgiu, tol, kol negautas kompetentingo subjekto sutikimas patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn, yra draudžiama taikyti kitas proceso prievartos priemones, inter alia, nėra įstatyminio draudimo ikiteisminį tyrimą atliekančiam prokurorui gauti ir susipažinti su kitų subjektų turima apie teisėją informacija, kuri reikalinga kito asmens (ne teisėjo) galbūt padarytai nusikalstamai veikai tirti, t.y. taikyti Baudžiamojo proceso kodekso 155 straipsnio 1 dalyje nurodytą procesinę prievartos priemonę, nepradėjus tyrimo (operatyvinio ar ikiteisminio) dėl teisėjo.

Iš to, kad Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aiškus ir baigtinis negavus įgalioto subjekto sutikimo draudžiamų taikyti proceso prievartos priemonių sąrašas, negalima daryti išvados, kad šioje nuostatoje yra įtvirtintas ir draudimas taikyti ir visas kitas joje nenurodytas procesines prievartos priemones.

Toks aiškinimas neatitiktų logikos reikalavimų ir teisės aktų leidėjo protingumo prezumpcijos. Teisėjų garbės teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo teisėjų imunitetą nustatančių Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios yra aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotos, aiškinti plečiamai. Ikiteisminio tyrimo teisėjos Jolantos Vėgelienės sutikimu leisti vykdyti veiksmai (duomenų apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotinių su IMEI numeriais Neringos Venckienės naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio išreikalavimas iš telekomunikacijų operatorių), yra vertintini, kaip informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas, kuris gali būti atliekamas įstatymų nustatyta tvarka, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad iš telekomunikacijų operatorių reikalauti duomenys būtų susiję su Neringos Venckienės, kaip teisėjos, profesine veikla, nagrinėtomis bylomis ar jos visuomeniniu teisiniu statusu, kad šie duomenys galėjo daryti įtaką teisėjos nepriklausomumui ir būtų buvę renkami šiuo tikslu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos Jolantos Vėgelienės sankcionuoti veiksmai pažeidė (ar galėjo pažeisti) teisėjos Neringos Venckienės nepriklausomumą jai einant pareigas, vykdant teisingumą, ar kad jais būtų siekiama persekioti ją už veiksmus, atliktus vykdant savo funkcijas. Teisėjų garbės teismas sprendžia, kad teisėja Jolanta Vėgelienė, duodama sutikimą taikyti Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje neįvardytą procesinę prievartos priemonę, susijusią su informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, teisėjos Neringos Venckienės imuniteto nepažeidė ir nepadarė nei pareiginio, nei teisėjo etikos pažeidimo. Konstatuoja, kad nėra teisėjos Jolantos Vėgelienės drausminės atsakomybės pagrindo, todėl jai iškelta drausmės byla turi būti nutraukta“, – rašoma Teisėjų garbės teismo sprendime.

N.Venckienė su Teisėjų garbės teismo sprendimu nesutinka

„Su Teisėjų garbės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 21P-7 nutraukti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjos Jolantos Vėgelienės drausmės bylą nesutinku. Manau, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl privalo būti panaikintas“, – skunde AT teismui rašo N.Venckienė.

„Aš niekada nedaviau sutikimo išreikalauti duomenis apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines su IMEI numeriais mano, teisėjos Neringos Venckienės, naudojamo MRT abonentinio numerio 8 687 12016“, – rašo N.Venckienė.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnis reglamentuoja teisėjo imunitetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

„Priešingai nei nurodo Teisėjų garbės teismas, manau, kad Teismų įstatyme nėra nurodytas baigtinis negavus įgalioto subjekto sutikimo draudžiamų taikyti proceso prievartos priemonių sąrašas. Manau, kad jokios procesinės prievartos priemonės, reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119-163 straipsniuose negali būti taikomos, jeigu nepradėtas operatyvinis tyrimas arba ikiteisminis tyrimas dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Nesutinku su Teisėjų garbės teismo sprendime nurodytais motyvais, jog Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtintas draudimas taikyti ir visas kitas nenurodytas procesines prievartos priemones. Teisėjų garbės teismas nurodo, kad toks aiškinimas neatitiktų logikos reikalavimų ir teisės aktų leidėjo protingumo prezumpcijos.

Aš manau priešingai, nes Teismų įstatymo 47 straipsnyje minimų procesinių prievartos priemonių sąrašą laikant baigtiniu, kitų procesinių prievartos priemonių taikymas prasilenktų su teisingumo, protingumo kriterijais, taip pat įstatymo leidėjo tikslais.

Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalis mini procesines prievartos priemones:

1) suėmimas arba kitoks laisvės suvaržymas (Teismų įstatymo 1 dalis),

2) draudimas įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį (Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis).

Taigi aiškinant taip, kaip aiškina Teisėjų garbės teismas procesinių prievartos priemonių taikymo galimumą, nepradėjus operatyvinio tyrimo arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, reikštų, kad galėtų būti taikomos visos šios procesinės prievartos priemonės teisėjui:

– užstatas (BPK 133 str.);

– atvesdinimas (BPK 142 str.);

– pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas (BPK 144 str.);

– laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151 str.);

– elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas (BPK 154 str.);

– prokuroro teisė susipažinti su informacija (BPK 155 str.);

– fotografavimas, filmavimas, matavimas, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas (BPK 156 str.);

– laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas (BPK 157 str.);

– savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai (BPK 158 str.);

– leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (BPK 159 str.);

– slaptas sekimas (BPK 160 str.).

Nėra jokios logikos, kad asmeniui, turinčiam imunitetą, nepradėjus operatyvinio ar ikiteisminio tyrimo, būtų taikomos šios procesinės prievartos priemonės. Taip kaip išaiškino Teisėjų garbės teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendime Nr. 21P-7 procesinių prievartos priemonių taikymo galimumą, galima būtų prieiti prie absurdiškų situacijų, nes teisėją kaip asmenį turintį imunitetą, jo atžvilgiu nepradėjus tyrimo, galima būtų fotografuoti, filmuoti, matuoti, paimti rankų atspaudus ir pavyzdžius genetinei daktiloskopijai, kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti, taip pat taikyti kitas procesines prievartos priemones.

Manau, kad Teisėjų garbės teismo aiškinimas, jog Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje yra aiškus ir baigtinis negavus įgalioto subjekto sutikimo draudžiamų taikyti proceso prievartos priemonių sąrašas, yra nepagrįstas. Manau, kad teisėjui, t.y. asmeniui, turinčiam teisinę neliečiamybę, negali būti taikomos jokios procesinės prievartos priemonės, jeigu jo atžvilgiu nėra pradėtas operatyvinis ar ikiteisminis tyrimas“, – savo skunde AT rašo N.Venckienė.

„Taip pat nepagrįstu laikytinas Teisėjų garbės teismo nurodytas motyvas, jog duomenų apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotinių su IMEI numeriais Neringos Venckienės naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio išreikalavimas iš telekomunikacijų operatorių vertintina kaip informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas.

Prokuroro teisė susipažinti su informacija, t.y. su duomenimis apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines, aiškiai apibrėžta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 155 straipsnyje kaip procesinė prievartos priemonė. Aš sutinku, jog šios procesinės prievartos priemonės, apibrėžtos LR BPK 155 straipsnyje, pagalba surenkama informacija ir apie privatų asmens gyvenimą, tačiau iš esmės šios priemonės taikymo tikslas – atskleisti nusikalstamas veikas. Tai reiškia, kad nepanaikinus teisėjui imuniteto, jo atžvilgiu negali būti taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir renkama informacija apie teisėją.

Taigi be mano, teisėjos Neringos Venckienės, sutikimo negalėjo būti išreikalauti duomenys apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines su IMEI numeriais.

Man kaip teisėjai įgaliojimai niekada nebuvo sustabdyti, imunitetas nepanaikintas. Taigi jokios procesinės prievartos priemonės mano atžvilgiu negalėjo būti taikomos. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje reglamentuota, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Iš esmės tokios pat nuostatos yra pakartotos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje.

Taigi net ir šiuo aspektu mano teisės įtvirtintos tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, buvo pažeistos, nes aš turiu teisę į komunikacijos slaptumą“, – skunde AT teigia N.Venckienė.

„Teisėjos J. Vėgelienės paaiškinimas, kad sutikimą taikyti man kartu su kitais asmenimis nurodytą procesinę prievartos priemonę prokurorui ji davė nežinodama apie mano kaip teisėjos statusą, kad tokių duomenų prokuroro pateiktoje medžiagoje nebuvo ir ji nematė pagrindo neleisti prokurorui gauti nurodytą informaciją bei duomenis, yra nepagrįstas.

Būtent Baudžiamojo proceso kodekse, kuris įsigaliojo 2003 metais, buvo įvesta ikiteisminio tyrimo teisėjo, kurio iki tol nebuvo, pareigybė. Baudžiamojo proceso įstatyme ne be pagrindo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas priima sprendimus tik dėl griežčiausių procesinių prievartos priemonių skyrimo ir sankcionavimo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo patikrinti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras kaip proceso šalys nėra suinteresuoti intensyvesnės prievartos taikymu, užtikrinti, kad prievartos priemonių asmenims taikymas būtų objektyviai pagrįstas.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos – kontroliuoti prokurorų veiksmus ir sprendimus, kad jie būtų teisėti. Taigi spręsdamas, ar pagrįstai asmenims siekiama taikyti procesinę prievartos priemonę, ikiteisminio tyrimo teisėjas, be kita ko, privalo patikrinti ir įvertinti duomenis apie juos, ar tie asmenys neturi imuniteto, jeigu tokių duomenų prokuroras nepateikė, pareikalauti tai padaryti. Teisėja J. Vėgelienė, nepatikrinusi, ar aš, Neringa Venckienė, turiu imunitetą, leido mano atžvilgiu taikyti procesinę prievartos priemonę.

Nuo nurodytos pareigos patikrinti, ar asmuo turi teisinę neliečiamybę, kurio atžvilgiu prašoma taikyti procesinę prievartos priemonių, atlikimo ikiteisminio tyrimo teisėjo neatleidžia bylos svarbumas, sudėtingumas ar kitos aplinkybės. Taigi man procesinė prievartos priemonė buvo taikyta neteisėtai. Išdėstyti duomenys yra pakankamas pagrindas teigti, kad ikiteisminio tyrimo teisėja J. Vėgelienė sutikimą prokurorui taikyti man, Neringai Venckienei, nurodytą procesinę prievartos priemonę, reglamentuotą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 155 straipsnyje, davė nepatikrinusi, ar aš neturiu imuniteto, duomenų apie tai prokuroro nepareikalavo, tokiu būdu mano, teisėjos N. Venckienės, imunitetą pažeidė, nesant tai pateisinamų priežasčių, todėl teisėja J. Vėgelienė savo pareigas atliko aiškiai aplaidžiai, dėl ko ji turi būti nubausta drausmine tvarka“, – rašo N.Venckienė.

„Susipažinus su Teisėjų garbės teismo sudėtimi, atkreiptinas dėmesys, kad teisėjas Remigijus Preikšaitis rinko 50 Lt įmoką Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijai, skirtą teisėjui J. Furmanavičiui reabilituoti. Būtent teisėjo J. Furmanavičiaus nužudymo byloje be mano sutikimo buvo išreikalauti duomenys apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines su IMEI numeriais mano, teisėjos Neringos Venckienės, naudojamo MRT abonentinio numerio 8 687 12016, taigi teisėjas Remigijus Preikšaitis privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, nes jis galimai yra suinteresuotas šios bylos baigtimi.

Galbūt yra ir kitų asmenų Teisėjų garbės teisme, davusių ar rinkusių 50 Lt J. Furmanavičiaus reabilitacijai, kurie privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. Kiekvienam asmeniui privalo būti užtikrinta teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, o šio teismo sudėtyje esant teisėjui R. Preikšaičiui, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu“, – mano teisėja N.Venckienė.

Suteikto teisėjui imuniteto paskirtis – užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis teisėjo veiklai, kurį draudžia Konstitucija (Konstitucijos 114 str. 1 d.). Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisėjo imunitetas reiškia, jog teisėjas yra saugomas nuo bet kokio nepagrįsto išorinio valstybės, savivaldybių institucijų, jų pareigūnų ir tarnautojų, taip pat kitų asmenų poveikio jo gyvybei, sveikatai, fizinio aktyvumo laisvei ir bet kokio kėsinimosi į jo psichinę ir dvasinę būseną, jo intelektinę ir kūrybinę raišką. Imunitetas – tai asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos to asmens pareigoms tinkamai atlikti. Imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės galima apibrėžti kaip specialiai teisės aktuose numatytiems asmenims skirtų ypatingų taisyklių, reguliuojančių skirtingą nuo įprasto baudžiamosios atsakomybės atsiradimą, visumą.

„Manau, kad toks ikiteisminio tyrimo teisėjos J. Vėgelienės elgesys ir veiksmai yra kišimasis į mano kaip teisėjos veiklą, kuriuo pažeistas mano kaip teisėjos imunitetas. Tokiais apylinkės teismo teisėjos J. Vėgelienės veiksmais buvo pažeistas mano kaip teisėjos saugumas, sudarytos galimybės kištis į mano kaip teisėjos darbą. Imunitetas teisėjui taikomas ne dėl jo paties asmeninės naudos, bet siekiant garantuoti jo funkcijų vykdymo nepriklausomumą. Manau, jog apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja J. Vėgelienė padarė Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą“, – skunde AT rašo teisėja Neringa Venckienė.

Ji prašo panaikinti Teisėjų garbės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą nutraukti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjos Jolantos Vėgelienės drausmės bylą ir paskirti teisėjai J. Vėgelienei drausminę nuobaudą.

Savo nutartį dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo nutraukti teisėjai J.Vėgelienei drausmės bylą J.Furmanavičiaus kurso draugo G.Kryževičiaus vadovaujamas Aukščiausias Teismas paskelbs lapkričio 9 d.

2010-10-21

Komentarai

 

 

 
  1. Aš perskaičiau šį straipsnį , visiškai dėl labiausiai up-to -data ir ankstesnių technologijų palyginimą , tai nuostabus straipsnis .

    Thumb up 72 Thumb down 0

  2. kaip noreciau tureti kruva pinigu,kad galeciau nupirkti gurmanaviciaus, stankunaites, uso tel isklotine ir paviesinti.zinot kaip sako nera zmoniu kurie neparsiduoda jiems paprasciausia per mazai pasiulo.OI JAUCIU YDOMIU DALYKELIU TUOSE POKALBIUOSE ISGIRSTUMEM.na bet kaip sako kristinka, blauzdos per minkstos.

    Thumb up 72 Thumb down 0

  3. manau visame tame kad viskas dar buvo perduota kaliu biurui ir gaidelio hebrai.va cia yra didziausia beda mano supratimu.

    Thumb up 72 Thumb down 0

  4. tikiuosi, kad del Savickienes buvo tam tikra teisine procedura pokalbiu pasiklausimui. O kas trukde ta pati teisejui F. taikyti? Kas kada del ko su juo palaike rysi? Kodel sio teisejo imunitetas taip buvo saugomas, kai visa LT jau kalbejo apie itarimus jam pedofilija? Del Venckienes imuniteto jokiu teisiniu proceduru NEBUVO. Pati Vegeliene prisipazino, kad per klaida imunitetas buvo pazeistas, nes ji nepastebejo Venckienes pavardes sarase. Ir pati nurode skubiai isklotines sunaikinti. Mat atitaise klaida :)O dabar apie klaida nebesneka, atseit cia viskas ok, ir dangstosi "absoliutu" ir tuo, kad buvo nuzudytas teisejas, tad apie Venckienes imuniteta negali buti ir kalbos. Ryt tas "absoliutas" ateis kitam teisejui, to ir linkiu :)

    Thumb up 72 Thumb down 0

  5. Panevezio teisejos Savickienes telefono pasiklause ir suzinojo, kad ji dukrai ligonlapio paprase seimos gydytojos. Tai net prezidente sake, kad ji nusikaltele ir jai nera vietos teismuose. O cia nuzude teiseja. Manyciau viso teismo tarnautoju isklotines reikejo perziureti. Zuvo ne turgaus prekeivis, o teisejas. Is komentaru matos, kad kai kas mato tik teiseja ir viskas. O juk faktas tas, kad zuvo teisejas. Tai yra nusautas. Jei tuose pokalbiuose nera jokio pykcio tai ko byjoti ju isklotines. Jei esi teisingas teisejas tai tegu skaito ir ziuri ka kalbejai. Nieko neras ir ismes. Bet zinos, kad nekaltas ir jokiais veiksmais prie zuties neprisidejai. Zuvo ne kas nors, o kolega. O kai prasideda ambicijos ir principai tai ir galvojesi, kad kazka slepia. Suprasciau toki nepastenkinima jei iskotine butu paimta del to verslininko zuties. O cia :) Dabar blogai, kad kursiokai irgi teisejai. Veliau bus blogai, kad pazystamo pazystamas byla paeme. Juk cia Lietuva ir teisejai pas mus apie 40 metu ir senesni, kurie mokes VVU, retas is kitu TSRS universitetu. Dabar jaunesni tai ten ir sen studijave. :) Ologiskai jei teiseja kaltina tokiais nusikaltimais tai gal jis toks buvo ir studiju laikais tai vargiai tie kursiokai buvo jo draugai. Juk jei sie teisejai turi seimas ir vaikus tai gal vakrasis is bedriku netraike pas mergaites:) o pas panas. Kas jau kas o kursiokai tikrai zinotu apie jo potrauklius. Tas pats juk cheroje. Jei koks beras prade draugyste su kokia 13 ar 15 mete zino ne tik visi chebro bernai, bet ir ju panos ir panu drauges :) Cia juk Lietuva :)

    Thumb up 72 Thumb down 0

  6. pritariu jums.juk praktiskai visi teisininkai ta pacia auksta mokslo istaiga baige,tai kaip ir visi vieni kitus pazista,reiskia lietuvoje nera kam sios bylos nagrinet?vaizdas toks,tik kad venckiene vienetine teises studente buvo,be kurso draugu,be pazistamu.nors,kita vertus,zinant jos toki gyvatiska charakteri,visai tiketina,kad ji draugu neturejo ir neturi po siai dienai

    Thumb up 72 Thumb down 0

  7. F. kurso draugams nereikia lekt is darbu, tik reikia elgtis padoriai ir nelysti i bylas, kurios susijusios su pedofilijos byla. Tik tiek. Bet atrodo yra priesingai.

    Thumb up 72 Thumb down 0

  8. Kodėl Furmos telefonų išklotinių nepaėmė vos tik atsiradus skundui apie dalyvavimą tvirkinant mergaitę?Tada sakė ,kad reikia pirmiausia naikinti IMUNITETĄ.DVIGUBI standartai?APSISHIKO visai teisėsauga(iki ausų).

    Thumb up 72 Thumb down 0

  9. Tačiau praėjus daugiau kaip metams po žudynių,-teismo ši byla taip ir nepasiekė.Įkalčiai prieš DRĄSIŲ nesurinkti.Dabar yra tik vienintelis likęs ĮTARIAMASIS- galimas iškrypusių korumpuotų teisininkų KLANAS.

    Thumb up 72 Thumb down 0

  10. Aš prisidirbau / ar ne , tai kalti visi mano buvę mokyklos , kurso draugai? JEI NET NEBENDRAUJU , NEŽINAU, KUR GYVENA, PAVARDŽIŲ NEPRISIMENU? Tai gal lėkt iš darbų visiems Furmanavičiaus kurso draugams , nors jo kaltė neįrodyta?

    Thumb up 72 Thumb down 0

  11. atsimename, kad Vegeliene kalbejo, jog jos klaida buvo, kad nepastebejo sarase teisejos Venckienes pavardes. O kai tai pamate, liepe jos pokalbiu isklotines sunaikinti. kas atseit ir buvo padaryta (tik info nutekejo…). O dabar Vegeliene aiskina, kad nera "absoliutaus nelieciamumo…" Si ponia keicia savo giesmele..

    Thumb up 72 Thumb down 0

  12. ir tas advokotaujantis teisejas neverdauskas, ar kaip irig furmos kursiokas buvo.. tai apie ka mes kalbam?

    Thumb up 72 Thumb down 0

  13. cia dar nieko, vat pvz teisejui pirmininkui iskelta byla tiria jo zmona prokurore. Nieko, grazu. Galetu apseito tokiose bent jau rezonansine bylose be skambiu, nepatikimu pavardziu. Ir Futmanaviciaus draugai galetu nesikisti, tikrai atrodo ne kaip. Dar labiau dergia pacio Furmanaviciaus mundura.

    Thumb up 72 Thumb down 0

  14. Jeigu Vegeliene pasielge teisetai, kodel per tiek laiko tie Venckienes pasnekovai ar zmogzudziu bendrininkai (na taip jau duoda suprasti, kad del to tikrino ir jau patikrino)neatsidure pas Gaiveni? Kodel Petraukas neturejo ka paviesinti? Tilo ir nutilo, nieko nerado tai ir sunaikino, butu rade, butu prisege prie bylos, juk teisetai ar ne?

    Thumb up 72 Thumb down 0

  15. Lietuvos teisėsaugoje labai gerai nusako rusų apibūdinimas "krugovaja porūka". Lietuviškas atitikmuo būtų apytiksliai "vienas kito dengimas". Juk galima būtų surasti teisėjų neutralių, niekuo nesusijusių su byla, tai ne.V.Ladas

    Thumb up 72 Thumb down 0

  16. ustatyta, kad teisėjo atžvilgiu, tol, kol negautas kompetentingo subjekto sutikimas patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn, yra draudžiama taikyti kitas proceso prievartos priemones, inter alia, nėra įstatyminio draudimo ikiteisminį tyrimą atliekančiam prokurorui gauti ir susipažinti su kitų subjektų turima apie teisėją informacija, kuri reikalinga kito asmens (ne teisėjo) galbūt padarytai nusikalstamai veikai tirti, t.y. taikyti Baudžiamojo proceso kodekso 155 straipsnio 1 dalyje nurodytą procesinę prievartos priemonę, nepradėjus tyrimo (operatyvinio ar ikiteisminio) dėl teisėjo. ………………………aha, slepaisi Vegeliene dabar pati po istaymais, nors pati pasake, atleiskit, nezinojau. Kas ja isduoda. Kad visa tai tik del jos aplaidumo, o ne del nori padeti prokuroroi. Teismas turi atsizvelgti ir i viesus Vegelienes pasisakymus bei tolimesnius prokuroro veiksmus, po dvieju dienu sunaikino ta isklotine. Ta labai svarbu teisme.

    Thumb up 72 Thumb down 0

  17. Atrodo, kad Teisėjų garbės teismas, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad "teisėjų imunitetas turi būti siejamas tik su jų nepriklausomumo užtikrinimu jiems einant savo pareigas", gali padaryti gerą darbą. Taip sukuriamas precedentas patraukti pvz., Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn už jo partijos buhalterijos klastojimą, motyvuojant tuo, kad jo imunitetas "turi būti siejamas tik su jųo nepriklausomumo užtikrinimu jam einant savo pareigas". Kadangi klastojant partijos buhalteriją, Seimo narys savo pareigų neatlieka, tai jo atžvilgiu galima taikyti visus baudžiamojo proceso veiksmus. Atrodo, kad suformuojama naua teismų praktika. Fain!

    Thumb up 72 Thumb down 0



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Ar tikrai yra verta pasirinkti namų šildymą medienos granulėmis?
Mediniai namai: 6 taisyklės, kaip juos paruošti žiemai
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Kiek kainuoja geros kokybės langai? 
Patikimi langai pagerins Jūsų namų saugumą ir tuo pačiu jūsų gyvenimo kokybę. Renkantis...

Kaip pakeisti ir atrestauruoti namų fasadą? 
Renkantis išorės sienų apdailos medžiagą dažniausiai svarstomi du variantai: tinkuoti arba montuoti klinkerio...

Ar biuro priemonių kokybė kinta? 
Darbas biure yra neatsiejamas nuo tam tikrų priemonių, kurios gali garantuoti, kad pavyks...

Naujausia žaidimų įranga dar geresniems pojūčiams 
Jeigu mėgstate kompiuterinius žaidimus ir norite atrasti juose dar geresnes patirtis, išbandyti daugiau,...

Miško darbai: pačiam ar su specialistais? 
Lietuvos kraštas yra labai žalias ir miškai yra pats didžiausias mūsų turtas. Jeigu...

Greitas ir efektyvus papilomų naikinimas 
Kamuoja papilomos virusas? Norite atkurti gražią ir sveiką odą? Papilomų naikinimas „Vivus Sanus“...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (8)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas (1)
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (3)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (8)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (6)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (9)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (3)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Lietuva sustabdė tarptautinių kompanijų iš Rusijos perkėlimą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sustabdė naujų tarpininkavimo raštų išdavimą į...
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (28)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (11)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...
Karštas Komentaras