Sausio 21-ą, paryčiais, mirė žinomas disidentas ir visuomenininkas, pogrindžio spaudos platintojas, politinių bado akcijų iniciatorius, pirmųjų mitingų už laisvę organizatorius, Vyčio kryžiaus kavalierius Petras Cidzikas.
Petras Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Lazdijų raj., Šeštokuose. 1971 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, tačiau įtarus platinant pogrindinę Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, 1973 m. vasario 16 d. suimtas. Pusę metų kalintas KGB tardymo izoliatoriuje. Nepavykus surinkti įrodymų ir dvasiškai palaužti, KGB iniciatyva jam paskirtas prievartinis psichiatrinis gydymas. P. Cidzikas ketverius metus kalintas specialiajame psichiatriniame kalėjime Černiachovske (buv. Įsrutyje), Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. Vėliau dar pusę metų „gydytas“ Naujojosios Vilnios psichoneurologinėje ligoninėje.
Kankinimas stipriais medikamentais visam laikui paveikė P. Cidziko sveikatą.
Išėjęs į laisvę P. Cidzikas tęsė kovą prieš okupantus: rašė valdžiai ir tarptautinei bendruomenei protesto laiškus prieš disidentų suiminėjimus ir kalinimus, prieš Afganistano okupaciją, kartu su Antanu Terlecku pasirašė protestą dėl psichiatrijos, kaip bausmės naudojimo įtariamiesiems antisovietine veikla. 1978 m. įsijungė į A. Terlecko įkurtos Lietuvos laisvės lygos veiklą ir pasirašė “45 pabaltiečių Memorandumą” – didžiųjų Vakarų valstybių vadovams skirtą protestą dėl prieš 40 metų sudaryto sandėrio tarp hitlerinės Vokietijos ir stalininės SSRS, kurio pasekmė – trijų Baltijos šalių okupacija.
1980 m. gruodžio 16 d. dėl bandymų patekti į Aukščiausiąjį teismą, kur buvo teisiami disidentai V. Skuodis, G. Iešmantas ir P. Pečeliūnas, nuteistas 15 parų kalinimo, o po to vėl patalpintas į psichoneurologinę ligoninę. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui išsiuntus protesto laiškus, kurie paviešinti ir Vakaruose, po mėnesio P. Cizikas paleistas į laisvę, kur toliau tęsė pasipriešinimo veiklą.
Iki Lietuvai atkuriant nepriklausomybę Petras Cidzikas buvo 6 kartus sulaikytas ir 3-15 parų kalinamas, jo namuose atliktos 7 kratos.
1987 m. rugpjūčio 23 d. P.Cidzikas kartu su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Nijole Sadūnaite surengė mitingą Ribentropo-Molotovo pakto pražūtingoms Lietuvai pasekmėms paminėti. Tų pačių metų lapkritį P. Cidzikas dalyvavo Latvijos nepriklausomybės minėjime Rygoje, pasakė kalbą ir pakvietė latvius atvykti į Vilnių vasario 16-ą, į Lietuvos nepriklausomybės 70-čio jubiliejų. Grįžęs į Lietuvą jis vėl KGB sulaikomas.
1988 m. pradžioje P. Cidzikas kartu su Povilu Pečeliūnu ir kitais bendraminčiais įkūrė „Politkalinių gelbėjimo grupę”, kurios tikslas – priversti sovietų valdžią išleisti iš lagerių ir tremties lietuvius politkalinius. 1988 m. rugpjūčio 16 d. Katedros aikštėje Petras Cidzikas pradėjo garsiąją bado akciją, kuri sulaukė didelio visuomenės palaikymo, buvo plačiai komentuota Vakarų spaudoje. P. Cidzikas tikslą pasiekė – 1988 pabaigoje visi politiniai kaliniai paleisti į laisvę.
Ciziko rūpesčiu 1988 m. rugsėjį Pelesoje buvo pastatyta koplyčia. Ypač daug dėmesio jis skyrė Mažajai Lietuvai (Kaliningrado sritis), jos gyventojams lietuviams, tyrinėjo ir skelbė istorinę medžiagą apie kruvinus karo ir pokario įvykius Mažojoje Lietuvoje. 1989 metų pabaigoje įkūrus Mažosios Lietuvos reikalų tarybą, P. Cidzikas kurį laiką buvo jos vicepirmininku.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę P. Cizikas nenustojo rūpintis Lietuvos reikalais. Pasninku, maldomis, kryžiaus nešimu Maskvoje, Mažojoje Lietuvoje kėlė dvasingumą, skatino lietuvius dvasiškai atgimti.
1998 m. rugpjūčio 21 apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. liepos 1 d. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Va, čia buvo tikrasis kovotojas už Lietuvos laisvę. Užuojauta Lietuvai ir artimiesiems. Dabar mums tik reikia pasiekt tą laisvę
taip ir mire nesulaukes LAISVES..
Iškeliavusiajam į Anapus – ramybės, o pasilikusiems- stiprybės šią netektį pakelti.
atjaučiu.
Man atrodo KGB magnolija, daug prisidejo prie jo mirties ,tai dabar vadinama prezidente,jug ji dirbo iki 1994 m.kgbiste ji ir hebra kankino zmones.ILSEKIS RAMYBEJE PETRAI.
Mes apginsime Lietuvą!
Lietuvių tauta laukia iš savo sūnų ir drąsesnių žygių. Būtinai reikia ir jos sūnums prisidėti prie bendro darbo – Tėvynės laisvę ir Nepriklausomybę apginti, įtvirtinti ir apsaugoti.
Mes, gyvendami tokiais laikais, kada aplinkui tvenkiasi tamsūs debesys ir žybčioja grėsmingi žaibai, laikome savo pareiga tautos vardu tą darbą garbingai atlikti.
Tavo darbų dvasios įkvėpti, mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasisekimas tegu sustiprina mūsų dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais!
ypac patiko paskutinis zodis “gabumais”joo jau gabumo vogti ir meluoti sito tai jau neatimsi,tiesiog unikumai daugiau tokios gaujos nera kaip lithuanijoje,vagia ir meluoja,meluoja ir vagia ir ne tik vagia…prancuzai pavyzdziui ir dabar tebe kovoja ,o pas mus del geldos makliu pakele kainas uz dujas ir elektra reikia juk kazkaip uzdirbti o tos geldos niekas nenori tai ka ant kvailiu lithuanu uzdejo duokle,bet tikri mes runkeliai nei kriuktelim ka bedarytu viskas mums gerai kur daugiau tokius vagis rasi pasaulije nera ir buti negali,na jankis visko ismokis pats visas brangenybes ir istorinius artefaktus susirinko is irano ir net negalvoja grazinti ir ne tik irane,na o mes tuo tarpu tik mokiniai siuo klausimu,bet gabus mokinia ziu kiek isvogta, o bent kas pasake,jei ir buvo kas kalbejo tai buvo apsaukti kremliniais ir toliau jau tyla,o ka i teisma nepaduosi ten savi ir kiurksok cia, begtum kur nors ,bet amzius ne tas kas jaunas ir su galva senai ta padare…
Nebuvo beprasmiais Tavo darbai ir laisvės Tėvynei siekis. Ilsėkis ramybėje.
Pagarba Lietuvos didvyriui, užuojauta artimiesiems!
“Per amžius budėję, laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą”. Amžinąjį atilsį duoki mirusiajam, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jam tešviečia. Tegul jis ilsisi ramybėje. Amen.
Principingas ir drąsus Žmogus buvo Amžinatilsis. Tesiilsi ramybėje.
o ka jis is to turejo?nei ramybes nei pagarbos,numete medali ir dziaukis,o kiek ju isejo del skurdo?ne tokioje valstybeleje kovoti visi saiposi kaip pavyzdziui is Petro,kiekvienas snargletas ir tas niekina ji kiek teko uz ji aiskinti bet pacukai i tai nuli emociju
atsiprasau,kad ne vietoje ir ne laiku,nelaiko nervai…
Petra Grazuli turejau mintyje…
Amžinojo poilsio iškeliavo lietuviškos dvasios didžiūnas … Tebūnie jam lengva Lietuvos žemelė. Užuojauta.
Užuojauta šeimai, artimiesiems, bendražygiams ir visai Lietuvai. Tegul jis ilsisi Ramybėje.