Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Rugsėjis 19 Sekmadienis
 

Lietuviai – “išrinktosios tautos” kopija?

2009-06-18 08:14 | Komentarai | Komentarų (23)

Vytautas Mikalauskas. KK nuotr.

Vytautas Mikalauskas

Skaičiuojam dvidešimt pirmo amžiaus metus. Optimistas visada žvelgią į ateitį, realistas stengiasi surasti parareles tarp praeities ir ateities, nes niekas iki šiol nepaneigė, kad istorija vystosi spiralės principu. Kitaip pasakius – laikas nuo laiko kartojasi, tik kitokiu išsivystymo laipsniu.

Ką ten kalbėti apie pasaulį, kai mus labiausiai domina savas kiemas – maža, bet mūsų Lietuva.

Ar tikrai mūsų?

Kol gyvename, kalbame ir veikiame, nesvarbu kaip, dar esame gyvi. Turime savo, nors ir musių nutūpėtą, laiko ir savo veikimo gerokai išblukintą veidą, todėl galime sakyti, kad tai mūsų. Čia mūsų namai, nes kitokių, kur susirinktų giminės, praeities dvasios, prisiminimai ir ateities vizijos, neturime. Neturime ir nebeturėsime.

Galime kiekvienas atskirai susirasti sau nišą kitoje terpėje. Dienomis kalbėti svetima kalba, vakarais po sunkių ir ilgų darbų prisiminti tėvų namus, mokyti savo vaikus archaiškos senelių kalbos, kol kasdienybė apneš dulkėmis praeitį, ir po kokios trečios kartos tapsime tikri pasaulio piliečiai, prisitaikę prie aplinkos. Ir tik istorikai – tie apsamanoję mulkiai, kažkur knygose ar disertacijose rašys apie mažą, bet užsispyrusią tautą, kuriai pavyko, žongliruojant kasdienybe, išlikti tūkstantį ar daugiau metų. Bet tai jau bus istorija.

Taigi: ”Lietuva,tėvynę mūsų,/tu didvyrių žeme,/iš praeities tavo sūnūs/te stiprybę semia”. Nuo čia ir pradėkime. Nuo čia bandykime pažvelgti, ar tikrai esame tokie, o gal visai nepažįstame savęs.

Kaip kuriami priešai

Pats bjauriausias žmonių bruožas – priešo kūrimas. Net dabar, kai, atrodo, bandome ieškoti naujų tarpusavio sugyvenimo būdų, mes nepajėgiame atsiplėšti nuo šio per amžius iki gyvo kaulo įsiėdusio įpročio.

Tai būdinga visoms religijoms, beveik visoms tautoms ir valstybėms. Mūsų tauta šioje plotmėje galėtų šviesti ryškia žvaigžde.

Nuo amžių pradžios tai atėjo ir liko mūsų genuose kaip Dievo rykštė, kuria patys save plakame.

Suprantama, kai atskirų žmonių grupių veiksmai privers kitus atsidurti prie išnykimo bedugnės krašto, pastarieji visada kovos už savo teisę gyventi. Bet kodėl mes tai darome kasdien, net tada, kai mums negresia jokia fizinio ar moralinio skausmo procedūra?

Tai ateina iš gilumos, iš tų senų žodinių legendų ir mitų, rašytiniuose šaltiniuose vaizduojamų nesibaigiančių kovų ir karų.

Mūsų lietuviškas etnosas persmelktas žvangančių kalavijų, gaudžiančių girių, kare žūstančių brolelių, graudžiai verkiančių seselių.

Net Šventame rašte, kurį skaito beveik visas pasaulis, sudėti du dideli istoriniai tarpsniai – Senasis testamentas ir Naujasis.

Skaitai Senąjį Testamentą ir negali atsistebėti: kaip galima kartu sukergti Dešimt Dievo įsakymų, perduotų Mozei, bei pasakojimus apie nesibaigiančius priešų legionus, tarpusavio karus.

Tada pradedi klausti savęs: negi Dievas sukūrė mus nesibaigiančiom rietenom? Negi jis yra pati sau prieštaraujanti jėga?

Dešimt Dievo Įsakymų – žmonijos moralinis kodeksas,kuris nurodo blogio priežastis, priemones, kaip viso to išvengti, ir čia pat – Dievo išrinktosos tautos, nuolatos kovojančios už savo išlikimą ir labiausiai “skriaudžiamos” sąvoka.Kažkur labai girdėta.

Įtariu, kad vienos tautos protėviai, kurie rašte paskelbė Dievo nurodymus, kuriems buvo patikėta ši didžiausia visų laikų paslaptis, padarė didelę nuodėmę – savavališkai pasisavino teisę manyti esantys vieninteliai – išrinktieji.Visos kitos tautos traktuojamos kaip priešas, kuris privalo būti pavergtas ar išnaikintas.

Viešpats, nurodydamas puolusio žmogaus, savo kūrinio, klaidingą kelią, paskelbdamas jam Dešimt savo įsakymų negalėjo ir nepadarė to – neiškėlė vienos tautos virš visų kitų.Visa tai prieštarauja sveikai nuovokai, sveikai logikai. Jau vien dėl to NT yra tikresnis, nes atsisako teiginio “akis už akį”. Gal todėl taip galingai išplito krikščionybė,o judaizmas liko uždara, nusavinta religija?

Ar ne čia užkoduotos visos mūsų bėdos?

Kelias, vedantis į bedugnę

Žydų tauta, bandydama dirbtinai save išaukštinti, tuo pačiu pasmerkė save begalinėms kovoms ir kančioms. Nesiruošiu neigti didžiulio žydų tautos indėlio pasaulio žmonijos istorijoje (priešingai nei mūsų). Net galiu pripažinti, kad pirmieji Žemės gyventojai tikrai buvo žydai, nors tada reiktų vėl pasakyti, kad ši tauta daro patį didžiausią nusikaltimą, paversdama savo kraujo brolius ir seseris amžinais priešais.Tačiau negaliu sutikti su tuo nesibaigiančiu siekiu sukurti sau priešą, o paskui nuo jo gintis.

Kiekvienam, laikančiam save kitos tautos atstovu, keistai, jei ne bauginamai, skamba G.Ozerovo knygoje išspausdintas istorinis dokumentas.

Pasak Ozerovo (jis remiasi prancūzų rašytoju Konenu Albanseliu, o šis – šventiko Buji iš Arlio raštais,išspausdintais XVI amžiuje), štai ką Konstantinopolio žydų galvos atsakė į Provanso žydų klausimą:

Mielieji mano broliai, mes gavome jūsų laišką, pranešantį apie nelaimes, jus ištikusias. Ši žinia mus didžiai nuliūdino. Didžiųjų valdovų manymas toks:

Jūs sakote,kad Prancūzijos karalius verčia jus apsikrikštyti. Pakluskite jam ir priimkite krikštą, nes taip padaryti verčia būtinybė, bet Mozės įstatymą tegul ir toliau tesaugo jūsų širdys.

Jūs sakote, kad iš jūsų nori atimti jūsų turtą. Padarykite savo vaikus pirkleiviais ir tegul jie pamažu atiminėja turtą iš krikščionių.

Jūs sakote, kad krikščionys kėsinasi į jūsų gyvybę. Padarykite savo vaikus daktarais ir vaistininkais, kad jie galėtų kėsintis į krikščionių gyvybes.

Jūs sakote, kad griauna jūsų sinagogas. Padarykite savo vaikus šventikais, kad jie griautų krikščionių maldyklas.

Jūs sakote, kad jums padaro daug nemalonumų. Padarykite savo vaikus advokatais ir notarais, tegul jie tolydžio dalyvauja valstybės reikaluose, kad, pavergę gojus, jūs galėtumėt viešpatauti pasaulyje ir atsikeršyti.

Laikykitės šių patarimų ir jūs iš savo patirties pamatysite, kad užuot išgyvenę, kaip niūnai, nuolatinį pažeminimą, jūs pasieksite valdžios aukštumų.”

Cituodamas šį laišką, visiškai nenoriu sukelti kokį nors priešiškumą, bet siekiu parodyti, kad pati žydų tauta, šimtmečiais skiepijusi sau tokią poziciją, yra neteisi. Mat šis kelias veda į nesibaigiančią kančią ir amžiną konfliką, nes yra pati geriausia terpė priešų gimdymui.

Bet – kita vertus ir mes, save priskiriantys kitai tapatybei, istorijos vingiuose elgėmės ir tebesielgiame primityviai ir nemokšiškai. Užmiršę tą patį Naują Testamentą, brutalia jėga stengiamės sunaikinti tuos, kurie mus paskelbė savo priešais. Tai labai kvaila. Jėga įkvepia gyvybę priešingai jėgai. Ir taip be galo, be pabaigos…

Kas lemia mūsų agresyvumą?

Ar išmokė mus ko nors žmonijos istorija? Turėjo išmokyti,bet… Technikos išvystymo laipsnis nėra tiesiogiai proprcingas sąmoningumo tobulėjimui. Sugebame sukurti materialius stebuklus, bet nesugebame rasti atspirties taško tarpusavio sugyvenimui.

Sakykite,kiek vienam žmogui reikia erdvės,kad jis nesijaustų agresyvus kito atžvilgiu? Tikriausiai įvairiai – tai priklauso nuo žmogaus poreikių. Bet galima apskaičiuoti vidurkį, ir tada pamatysime, kad mūsų agresyvumą lemia visai kiti aspektai. Ne erdvės stoka, bet mūsų sustabarėję požiūriai į tuos, kurie šalia; mūsų nesuvokimas besikeičiančio pasaulio logikos bei seni mitai apie “garbingą”, ”didingą” praeitį, kurioje, lipdami per lavonus, maišydami kraują ir pelenus, patys sau atrodome nepakartojami, neleidžia suvokti tų atspirties taškų.

Mes, lietuviai, stengiamės kopijuoti “išskirtinės tautos” elgesį. Tūkstantis metų kaip mus užfiksavo pasaulis. Visą tūkstantmetį savos istorijos galėtume suskirstyti į dvi dalis – kai valdėme mes ir kai valdė mus. Kad ir kaip keista, šis tarpsnis dalijasi beveik į dvi lygias dalis. Pusę tūkstanmečio mes bandėme save įtvirtinti kaip valdanti tauta ir tokį pat laikotarpį mus bandė ištrinti iš pasaulio žemėlapio.

Didžiuojamės valdymo šimtmečiais, keikiame priverstinę priklausomybę nuo kitų, bet nenorime pripažinti, kad mums svetimųjų atneštas skausmas ir netektys yra adekvačios toms, kurias mes atnešėme kitoms tautoms. Juk eidami valdyti kitų, naudojome tas pačias priemones, kaip vėliau atėję valdyti mūsų. O dabar, kai sąlyginai tapome nepriklausomi, kaip ir anie, nesiliaujame inkštę, drąskę savo praeities žaizdas, kaltinę kitus ir siekiame iš to materialinės naudos.

Žydų tauta, pasislėpusi už privatizuotos religijos, kuri ją iš esmės vienija, nejausdama jokių skrupulų kitiems, bet tik šaltą išskaičiavimą, diktuoja savo salygas didesnei pasaulio bendruomenių daliai. Ji – uždara ir paslaptinga visuomenė, tobulai prisitaikiusi bet kurioms sąlygoms. Ar kas nors gali pasakyti, kiek ši tauta turi gyventojų? Nebent ji pati.

Ji veikia visuose pasaulio regionuose, visose ekonominėse, finansinėse, teisinėse, kultūrinėse sferose.Veikia agresyviai ir, sakyčiau, tobulai. Keista tauta. Nesuprantama tauta,atrodo, vedama paslaptingo tikslo. Ar todėl turime laikyti ją priešu arba garbinti jos išsigalvotą išskirtinumą? Kartoti jos pačios kelią?Juk tas tikslas toks akivaizdus ir aiškus, tik mes nenorime pažvegti tiesai į akis.

Tauta irgi turi savo charakterį

Nekalbėkime apie kitas pasaulio valstybes. Čia pas mus, Lietuvoje, neseni įvykiai, dar neturintys pabaigos. Ko siekia žydų tautų tautos atstovai, begaliniai išpūsdami atveją, kai esą ant jų protėvių kapinių vykdomos statybos?

Likdama ištikima savo klaidai – visus kitus laikyti žemesniais, ji nevalingai stengiasi kitus pažeminti ir taip išgauti sau naudos.Toks jos biznis.Toks jos kryžius. Ir jinai tikrai moka šį biznį plėtoti ir savo kryžių nešti.

Kodėl taip stengiamasi mus pažeminti, apipilant purvu visame pasulyje? Gal todėl, kad mes bailūs ir bijome pasakyti, kad ši žemė – mūsų, kad gyvenę prieš mus ir mirę bei palaidoti joje yra visi verti pagarbos. Su visais elgiamės vienodai – perkeliame palaikus į kitas, atokesnes, tam tikslui skirtas vietas.

Ne, tikriausai ne bailumas čia lemia, bet mūsų baudžiauninko (nors labai norime pasirodyti kitokiais) mąstymas. Noras įsiteikti turtingesniam.Noras būti geru, pavyzdingu tarnu. O ar ne per tokį beprotišką norą įsiteikti lenkiškiesiems bajorams ir užsitarnauti didesnį duonos kąsnį praradome savo didingumą,dėl kurio sielvartaujame net daugeliui šimtmečių praėjus?

Tautos, kaip ir žmonės, turi savo charakterius.Vieni gimsta vadovauti, valdyti, kiti – tarnauti. Gaila, bet vien gimti valdovais neužtenka. Reikia mokytis valdyti. Nebūtina sėdėti soste – galima valdyti iš šalies ir daug efektyviau. Deja,mes buvome labai silpni mokiniai, todėl tapome tik tarnais. Ne todėl, kad mes tokiais gimėme, o todėl, kad jau daugelį šimtmečių mums tai patinka ir tai tapo mūsų tautos gyvenimo būdu. Todėl jokie pasiaiškinimai, kad „mes maži, kad mums svarbu išgyventi“, manęs jau neįtikins. „Ant palinkusio karklo visos ožkos me…”.

Kad ir dabartyje – dešimt kartų man gali lyg užkeikimą porinti, jog, pasinaudodami savo veto teise ES, mes išsireikalavimo sau diesnės pagarbos ir naudos, aš vis savo kartosiu: nieko mes nelaimėjome, tik pasirodėme gerais tarnais užjūrės ponui įgyvendinant jo geopolitines svajones ir dar labiau pabloginome santykius su kaimynais. Naudos iš to – tik katino ašaros.

Baimė valdo mus

Didžiausia visų priešų paieškos priežastis – baimė. Baimė, užvaldžiusi mus nuo neatmenamų laikų. Nuo tada, kai mes su jumis tapome žmonėmis. Baimė stipresnio, baimė prarasti, baimė atrodyti silpnesniu. Gal todėl tiek daug žmogžudysčių, karų gimsta ne ginant save, o bandant savo silpnumą uždengti agresyvumu. Mus valdo baimė, kad nebūtų atskleistas mūsų pačių juodos mintys, kurios tokios pat, kaip ir keikiamo kaimyno.

Neveltui sakoma: “geriausia gynyba yra puolimas”. Todėl ir puolame. Nes kuo mažesniais tampame dvasia, tuo labiau amsime ir, vizgindami uodegėles, stebime, ar šeimininkas patenkintas.Tik, deja, mes neturime šuns prieraišumo ir ištikimybės, todėl nuo to vizginimo nei mums, nei šeiminkui jokios naudos. O jei ir atsiranda kokia, tai būna tik trumpalaikė ir neskani lyg perrūgęs ėdalas.

Mes niekada neklausiame savęs, kodėl tiek daug tautų ir valstybių visoje istorijoje nenorėjo būti pakantūs žydų bendruomenėms. Jau seniausiuose metraščiuose gali surasti tai vieną, tai kitą atveją, kai šiai tautai buvo pasiūlyta palikti savo gyvenimo vietas ir keltis į kitą kraštą. Nekalbu apie pogromus įvairiose valstybėse.

Keista tauta.Visi didieji pasaulio įvykiai neapsiėjo be jos įsikišimo.Štai komunistinis perversmas Rusijoje. Tereikia atsakyti sau į klausimą, o kas stovėjo prie šio perversmo organizavimo vairalazdės? Visokie trockiai, buharinai, sverdlovai – įvairiausios Lenino galūnės, kurios klusniai ir “su ugnele” nešė naująją ideologiją .

Jei tikėti Dr.Rūta Gajauskaite, tai toje pačioje Vokietijoje holokausto planuotojais ir organizatoriais buvo ne kas nors kitas, bet tos pačios tautos kraujo turintys – A.Eichmanas, Heirichas, Miuleris, Himleris, Bormanas, Hesas ir t.t. Jei tai tiesa, tuomet tai nesuprantamas dalykas.O gal … labai suprantamas?

Gal tai buvo Dievo bausmė už tą begalinį norą sunaikinti kitas tautas ir melą pasiskelbiant išrinktąja, vienintele? Juk Dešimtyje Dievo įsakymų įrašyti žodžiai: Nežudyk, Nemeluok…

Ar tai nepanašu į mus? Tiesa, mes tesame tik bloga jų kopija, todėl ir kenčiame šiek tiek mažiau. Bloga kopija – atspindinti blogąją pusę.

Kam mes esame broliai?

Atsakykite patys sau, pridėją ranką prie širdies, ar daug pasaulyje tautų, kurios laikytų mus savo broliais? Atvirai kalbant – neįsivaizduoju.Visoms – ir toms, kurias valdėme, ir toms, kurioms buvome pavaldūs, esame, švelniai tariant, ne gėrio įsikūnijimas.

O kaip istorijos vingiuose elgėmės su mūsų giminėmis ir kaimynais? Sakysime, su prūsais? Kai jiems buvo striuka, ar atsiuntėme paramą?

O latviai, kurie, turintys sveiko užsispyrimo, tik savo pačių dėka išlaikė tautiškumą? 1918 metais sukūrė savo valstybę. Iki tol geriau priklausė visiems, kurie netingėjo, bet ne mums – savo tikriesiems broliams? Kai 1922 metais tarptautinėje konferencijoje latviai ir estai siūlė tarptautinės visų trijų šalių nepriklausomybės pripažinimo klausimą kelti kartu, mes išdidžiai juos atstūmėme.

Tai – tik vienas faktas, kuris pabrėžia mūsų pasipūteliškumą ir menkystę.

Istorijos pamokyti, jie ir šiandien nejaučia mums jokių sentimentų.

O kaimynai rusai, kuriuos valdėme keletą šimtmečių ir be kurių pagalbos Žalgirio mūšyje galėjo būti labai riesta? Vėliau jie mums trejetą šimtmečių kraują nuleidinėjo. 1989 metais jie tikėjo, kad mes padėsime jiems pasukti demokratijos keliu, nes buvome gerbiami kaip lyderiai kovos prieš komunistinę ideologiją, kuri ir jiems atsipyko ir iš jų pareikalavo šimteriopai daugiau netekčių,nei iš kurios kitos tautos. Tačiau mes vėl spjovėm ir pabėgom. O šiandien stebimės, kad didžioji dalis rusų laiko mus savo priešais.

O kaip kitaip? Draugai kasdien nedergia draugų, nelaiko savęs aukštesniais ir neišduoda.

O lenkai, su kuriais sudarėme sutartis ir pasižadėjome būti klusniais broliais? Ar jie neturi pagrindo “griežti dantį”, nes mes juos apgavome? Jogailos laikais jie juk mūsų neokupavo, tiesiog Jogaila panorėjo tapti karaliumi ir mus užrašė kaip kraitį. Paprastai jaunoji atsineša kraitį. Pas mus – atvirkščiai.

Kaip yra, kad visoje istorijoje mūsų daugiau nemėgo, nei mylėjo? Kas mumyse netikro ir bauginančio, kad net vienas šaknis turintys, beveik ta pačia kalba kalbantys, nerodo mums broliško artumo?

Valstybę, kaip ir individą, aplinkiniai gerbią už nesavaudiškumą, žodžio laikymąsi. O kada mes laikėmės duoto žodžio ir nebuvome savanaudiški?

Gėda prisipažinti, bet…

Gėda pasakyti, bet net dabar, norėdami paslėpti savo tarnystę kitam šeimininkui, pernelyg didelį kišimąsi į Gruzijos,Ukrainos reikalusteisiname naudingumu – esą kol tos tautos aiškinsis santykius su Rusija, tol mes jausimės saugūs. O kas atsakys už mūsų patarimus aštrinti santykius, jei jie prieis iki karinio konflikto? Kas atsakys už žuvusius? Kas nušluostys ašaras motinoms, praradusioms savo sūnūs, o vaikams – tėvus? Mes? Ar tie patiklūs gruzinai, ukrainiečiai? O gal mūsų ponas? Sulauksi…

Neatsimenu mūsų tautos, pas kitus ateinančios su alyvos šakele – su taika. Ne. Tik su kardu, kalaviju, intrigomis, apgavystėmis ir savanaudiškumu. Didžiuočiausi savos valstybės vadovais, jei, norėdami padėti broliams gruzinams, jau seniai būtų apsilankę ne tik pas Saakašvilį, bet pasibeldę ir į Medvedevo duris. Gerbčiau savo valstybę, jei rieškučiomis semdamasi iš ES iždo, įsiklausytų į tų, kurie į tą iždą daugiausiai įneša, nuomones ir požiūrius. Tuo tarpu dabar elgiamės kaip paskutinė kekšė – gyvenam šeimoje, bet atsidavinėjame svetimam ir dar diktuojame šeimai savo sąlygas.

Kai patys savęs negerbiame, tai neturime teisės reikalauti, kad mus gerbtų.

Visai neseniai kažkur skaičiau straipsnį, kuriame diskutuojama apie mūsų tautos kilmę.Viena iš hipotezių skelbia, kad mes su jumis atkeliavome iš Vidurinių Rytų ir esame hazarų palikuonys. Ši valstybė buvo valdoma žydų, pasitraukusių iš Bizantijos. Rašoma apie ją tikrai ne iš gerosios pusės: tai buvo turtinga ir karinga valstybė, kuri turtus susikrovė plėšikaudama ir apgaudinėdama kitas tautas.

Šokiruojanti hipotezė, bet gal čia ir slypi mūsų keisto charakterio bruožai? Gal tikrai mes labai panašūs į išrinktąją tautą? Tik mums nesiseka taip, kaip jiems, nes per visą savo istoriją nieko naujo, perspektyvaus ar ganėtinai naudingo pasauliui nedavėme.

Jei ir esame “išrinktosios tautos” kopija, tai atspindinti tik vieną – pačią juodžiausią jos pusę, niekaip negalinčią išlįsti iš savo marškinių.

“Karštas komentaras” Nr.12

Komentarai

 

 

 
  1. Didžiuojamės valdymo šimtmečiais, keikiame priverstinę priklausomybę nuo kitų, bet nenorime pripažinti, kad mums svetimųjų atneštas skausmas ir netektys yra adekvačios toms, kurias mes atnešėme kitoms tautoms.
    vien sita dalis parodo kad straipsnis visiskas slamstas. jau kiek Lietuviai atnese vargu savo pavaldume turetoms tautoms tai nereikia net lygint su Lenku ir Rusu represijomis. jei mes taip butume elgesi su savo pavergtaisiais kaip rusai, anglai ar kiti, tai dar ir dabar Lietuva apimtu dabartine Baltarusijos teritorija o gal ir daugiau. bet mes nevykdeme ekspansyvios kulturines ir tautines politikos, mes nesiekeme nutautinti pavergtuju, todel mes dabar „gintarelis“ (arba kitaip kakutis) prie Baltijos o tie kurie dusino mus – supervalstybes

    Thumb up 1 Thumb down 0

  2. visu pirma lietuva turetu ismokti gerbt kitas tautas,o ne lot is uz **** aiskiai matyt genocidas,rusai kacapais,okupantais vadinami.Esu lietuve,vyras rusas,o kas gi mano vaikai?Mes mylim lietuva cia musu gimtine,bet tokie zodziai mus zeidzia ir lietuva mums pasidaro svetima,ne miela.

    Thumb up 0 Thumb down 0

    • tai puskit is cia jei matykis nepatinka. musu lietuviu ir taip nedaug, dar pradekim tolerastija uzsiiminet tai ir taip nieko neliks. gana jau valdziazmogiai dusina mus, dar cia gal turim ir lenkams ir ruskiams lankstytis ir sakyt kaip mes juos mylim ir gerbiam ir kaip butu gerai jei jie vel ateitu ir paturetu mus kaip 1929 ar 1940 (lenkai ir ruskiai atitinkamai)

      Thumb up 0 Thumb down 0

  3. PRISIDIRBO SAU IR KITIEMS
    Autorius neturi dovanos objektyviai mąstyti ir vertinti istorinių faktų. Straipsnis tikrai netinkamas. Už panašų straipsnį bet kurioje valstybėje autorius būtų pasmerktas.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  4. Jei isimylejes jankis is amerikos spec.tarnybu jus eile metu bandytu isskirti su jusu antra puse vardan grynai asmeniniu interesu, t.y. kad jus taptumete jo antraja puse, paziureciau, kaip jus "myletumete" amerika… Kiek zinau redaktores istorija, butent taip ir yra.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  5. Vėl persmelktas straipsnis apie Jankiams meilę ir blogą Lietuba :) HOT COMMENTARUY ATSIBUSK. KĄ NORS TEIGIAMO PARAŠYK. Paimk pinigų ir iš JAV ne tik iš Rusijos. Įdomu bus skaityti abiejų pusių remiamus straipsnius 😉

    Thumb up 0 Thumb down 0

  6. Nuėjau kartą išpažinties, nes mūsų šeimoje taip buvo priimta, ir tai buvo paskutinis kartas. Kunigas buvo pagyvenęs, miestelis nedidelis, vadinamoji šeimininkė jauna… Norėjosi kažkokios literatūros apie mūsų pagoniškąjį tikėjimą, tačiau rajono bibliotekoje nieko panašaus nebuvo. Atėjo nepriklausomybė. Spaudoje perskaičiau apie pagonybės propaguotoją Jakavonį. Dar labiau nusviro rankos… Na, nejaugi mes tik TOKIUS turime????

    Thumb up 0 Thumb down 0

  7. Mato Odinas, kad lietuvaičiai visko neteko priėmę svetimą, tik šizofrenikams suprantamą, judokrikščionišką etiką ir trejybę vienoje esybėje. Neteko net garbės sąvokos: ją pakeitė dešimčia "tėve mūsų" bambėjimų. Savigarbą ir atsakomybę už savo veiksmus atgaus tik grįžę į Perkūno pasaulį, tolerantišką kitų tautų religijoms ir papročiams.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  8. Nesu istorikas, o paprastas lietuvis. Ir man nuolat kirba giliai sirdyje vienintele mintis: na kodel musu politikai tokie svolociai? Kodel niekas nedirba vardan valstybes, o tik del tvartelio, uosvienes vienuolyno, ir t.t. ir pan. O del Lietuvos? Ar kas nors dirba vardan Lietuvos?

    Thumb up 0 Thumb down 0

  9. Kaltinti rusus del to, kad Stalinas prisidirbo dabar yra tas pats, kas kaltinti BMW del to, kad Paulikas su BMW tris vaikus uzmuse.

    Thumb up 0 Thumb down 0

    • tai palei tavo debiliska nuomone ir vokieciu sedejusiu Niurnberge nereikejo kaltinti, nes juk viskam Hitleris vadovavo. latviu gatves pakalikai bris is Lietuvos

      Thumb up 0 Thumb down 0

  10. Gal ir tikrai esame bjaurūs, nes štai žydai mus už karo metus vertina ne taip, kaip mes patys save vertintume, o jie tai žino, kas jiems ką padarė. Mes štai ir Rusiją -supervalstybę- nuo jos atvesto vamzdžio varu varėme, jos pastatydintos gamyklos jai tyčia nepardavėm vien už tai, kad ji- Rusija. Ir mokome ją gyventi, netgi Europą erzindami. Ir aš bjaurus, nes rusų vietoje dar ir dujų vamzdį viduržiemy "paremontuočiau". Būtų "akis už akį" už tai, kad tautos, tiksliau šimtų tautų atmintį paniekinom, "Pobiedą" ignoruodami. Nes rusai dėl savo valdovų veiksmų nekalti.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  11. Šiuo straipsniu, mano manymu, tautai skiepijamas nepilnavertiškumo jausmas. Ar samoningai, ar nelabai išmanydamas, autorius klaidina skaitytojus, pateikdamas neišsamius ir daugeliu atveju klaidinančius istorijos, religijos bei geopolitikos faktų kratinius. Nagrinėjamos temos iš tikro yra labai rimtos, negalima apie jas rašyti taip "pripuolamai", darant skaitytojams daugiau žalos, negu naudos.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  12. Svarstant tolimą istoriją, neleistina daryti metodologinės "modernizavimo klaidos", t.y., vertinti istorinius veikėjus iš šiuolaikinių politinių ir dorovinių pozicijų, kurių jie patys dar nesilaikė. Pvz., Jogaila pasielgė kaip tuo metu visiškai modernus monarchas, kuriam rūpėjo būti krikščionybės skleidėju ir valdyti kiek įmanoma daugiau genčių, ne kurią vieną. Jis nebebuvo genties vadeiva. "Sumoderninimo klasiku", matyt, tenka pripažinti A.Šapoką ir jo pirmtakus. Nuo XIX a. pab. istorija vis labiau demagogiškai naudojama aptarnauti įvairias ideologines bei politines propagandines kampanijas.
    Dėl žydų tautos istorijos – autoriui derėtų ją pastudijuoti žmonijos mokslinės istorijos kontekste. Jos istorija yra ABIEJŲ stovyklų smarkiai ideologizuota. Esama ir klastočių. Ogi BET KURI GENTIS, bet kur, vienokia ar kitokia forma, KITU GENČIU ATŽVILGIU LAIKO SAVE IŠSKIRTINE. Tai atsispindi jų mitologijoje, ir tai yra istorijos dėsnis. Tik laipsniai to gal nevienodi. Žydų tauta jeigu ir skiriasi nuo kitų, tai nebent tuom, kad surašyti itin detalūs to dokumentai (Talmudas ir kt.). O kiti tą patį daro be jokių dokumentų. Žydai apskritai išsiskiria visame kame, ar tą neigsim? O kai kurie žydų bruožai tėra normalios rinkos santvarkos bruožai, kurią Rytų Europa nuo Viduramžių tiesiog ėmė pažinti per žydus ir priskyrė ją būtent pastariesiems. Tačiau, paniekos žodžius "krautuvininkų tauta" Napoleonas ištarė ne apie žydus, bet apie anglus. Straipsnio autorius skelbė taiką, bet gal nenorom pakurstė antisemitizmą.
    Taigi, nederėtų taip sau laisvai imtis svarstyti dalykus, aprėpiančius ilgiausias skirtingas epochas, ir kurių sudėtingumo net neįsivaizduoji.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  13. Straipsnio autoriui dėkoju už "objektyvumą". Buvo malonu susipažinti su nauja senos pasakos versija – kad už valdančio režimo neteisėtas ir neprotingas veikas atsako to režimo pavergtos aukos. O gal straipsnio autorius įsivaizduoja – kad Lietuvos žmonės posovietinėje Lietuvoje gali ką nors pakeisti – pvz: pasiekti, kad valdžios pareigūnai teisiškai atsakytų už labai konkrečius savo nusikaltimus? Kuomet aš prieš keletą metų būdamas piliečio atstovu teisme pareikalavau – kad valdininkams būtų keliama baudžiamoji byla "už žinomai neteisingų duomenų įrašymą į oficialų dokumentą ir jų patvirtinimą savo parašu bei antspaudu" – už kelių dienų LR Seime buvo pakeistas šią valdininkų atsakomybę reglamentavęs LR Baudžiamojo kodekso straipsnis. Esant tokiai padėčiai apie piliečių įtaką valstybės politikai iš vis neverta kalbėti. Todėl ateityje šio straipsnio autoriui linkiu objektyvumo. Neverskite kaltųjų kaltę ant visiškai negalinčių apsiginti.
    Kaip dėl Bormano, tai internete buvo paskelbta informacija – jog jis po revoliucijos Rusijoje trumpą laiką kalėjo sovietiniame mirtininkų lageryje ir iš ten dėl nežinomų priežasčių buvo išleistas.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  14. Labai įdomus laiškas, kurį cituoja autorius. Pažvelgus į dabartį, taip ir yra. Vadinasi, tai neatsitiktinumas, o dėsningumas, einantis nuo amžių?

    Thumb up 0 Thumb down 0

  15. потому что в зелёных листьях и зеленой траве, помимо миллионов других необходимых веществ, находится «хлорофилл». Хлорофилл имеет абсолютно такое же химическое строение, как и гемоглобин крови человека. Сравните: хлорофилл:
    из en.wikipedia.org/wiki/Chlorophyll
    И гемоглобин
    из en.wikipedia.org/wiki/Hemoglobin
    Обе молекулы относятся к группе порфиринов, то есть одинаковы: en.wikipedia.org/wiki/Porphyrin – С одной лишь разницей: в ядре гемоглобина главный пункт занимает атом железа, а в хлорофилле – атом магния.
    И вам сразу же, что называется, «даже на пальцах» становится ясно принципиально важное значение еды зелёных листьев и трав – если вы регулярно едите зелёные травы и листья, особенно в сыром виде, то вам отпадает, так сказать, необходимость резать младенцев и пить их кровь, потому что хлорофилл и гемоглобин одно и тоже в достаточной степени, чтобы перестать, наконец, резать младенцев, хотя бы и даже коровьих или бараньих, и пить их кровь, – достаточно есть свежие листья и травы.
    ………………………………………………….
    Sir Robert McCarrison и H.M.Sinclair в своей книге “Nutrition and Health” доложили результаты своих опытов, что если кормить крыс человеческой пищей, то через 2 недели крысы начинают есть друг друга. Таким образом что как и в человеческой среде, любой предлог у них становится поводом, чтобы есть друг друга. Это на самом деле происходит и человеческой среде. То есть опыты Маккарисона говорят, что если людей кормить натуральной пищей, то они перестанут есть друг друга и ругаться на Интернет форумах. Кто знает про эти опыты Макарисона, хотя они проводились в 1930-е годы в одно время с опытами Павлова? Кто дал Маккарисону Нобелевскую премию? Мир в человеческой среде, по-видимому, не входит в планы его закулисных руководителей

    Thumb up 0 Thumb down 0

  16. Visu pirma geras straipsnis,kita galiu pasakyti,kad nieko per du tuktancius metu zmoniu galvose nepasikeite, apart nauju technologiju-korupcija,melagingi teismai ir daugybe blogybiu is ano meto tik siek tiek patobulejo…

    Thumb up 0 Thumb down 0

  17. Lietuviai buvo pagonys. Krikščionybė atnešta su kardu ir kalaviju. Skaitant Lietuvos istoriją, matosi, kad jau tada buvo baisi korupcija, nes už pasikrikštijimą buvo dovanojami žmonėms marškiniai. Kita vertus ko iš mūsų tautos tikėtis, jei savo religiją išmainėme į marškinius. Kaip buvome nuogomis sielomis, taip ir likome. O žydai? Pažiūrėkite, kokie jie vieningi. Jei ir susipyksta dėl turtų, tai dėl esminių dalykų jiems ginčai nekyla.

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
3 patarimai, norintiems puikiai pasiruošti anglų kalbos valstybiniam brandos egzaminui
Kaip pasirinkti plautuvę virtuvei?
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Pasiruošimas jūsų tobulai kelionei: ką verta žinoti? 
Manote, kad pats laikas atitrūkti nuo kasdienybės ir bent trumpam leistis į nuotykius?...

Dovanos sužadėtuvių proga: kaip pasveikinti įsimylėjėlius? 
Neseniai susižadėję draugai pakvietė paminėti ypatingą įvykį? Nėra dvejonės, dalintis džiaugsmu – smagu,...

Tabu temos poroje – kaip jų atsikratyti? 
Jaučiate, kad mylimas žmogus su jumis nėra šimtu procentų atviras? Normalu, visiems pasitaiko...

Praktiškos dovanos žmonėms, besidomintiems konditerija 
Draugų rate turite žmogų, kuris kiekvieno susitikimo metu atsineša kažką saldaus? Jo šokoladiniai...

Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (1)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (10)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...