KONSTITUCINĖS TVARKOS SSSR GINKLUOTOMIS PAJĖGOMIS ATSTATYMO VILNIAUS MIESTE P L A N A S
Visiškai slaptai.Egz. vienintelis
1991 metų sausio pradžioje į Vilnių lėktuvu su ypatingais SSSR prezidento M.Gorbačiovo įgaliojimais atskrido SSSR Gynybos ministro pavaduotojas generolas pulkininkas V.Ačialovas. Vilniuje jis sušaukė slaptą pasitarimą su visais Lituvoje dislokuotų karinių dalinių vadais. Pastarimas vyko 107 motorizuotos šaulių divizijos vado kabinete.
Informacija: tuo metu 107 motorizuota šaulių divizija buvo sukomplektuota Vilniuje pagal (mirnovo vremeni) tipo Б ( po štatam). Ją sudarė:
77 motorizuotas pilnos sudėties gvardijos pulkas, sudarytas iš 3 balionų po 31 vienetą ,бтр 70, – pačių šiuolaikiškiausių šarvuočių. Viso – 94 btr 70;
40 tankų markės Т- 72 С урал , priklauasančių aukšto taiklumo ginklams (vysokotočnym),
artilerijos divizionas, – 18 vientų 100 mmm haubiсų Д-30;
zenitinis reketinis divizionas, turintis ginkluotę: zenitinį raketinį kompleksą strelą-10 ir ЗСУ-23-4 (Šilka) , Šarvuočių (broneobjektov) žvalgybos kuopos BMP ( bojevaja mašina pechoty (?)).
Viso: 1 pulkas turėjo 95 vienetus BTR-70;
40 tankų T-72, o tai sudarė 145 vienetus bronetechniki + 8 vienetus Шилка ЗСУ-23-4, t.y. 153 (broneobjekta). Kadangi tokių pulkų divizijoje buvo trys – vadinasi viso buvo 435 vienetai (bronetechniki),
toliau……………………………… + tankų pulkas, turintis 100 tankų Т-72 markės;
žlagybinė (rota) – 10 БМП;
pilna priešlėktuvinė gynyba – ШИЛКА-ЗСУ-23-4 – 8 vienetai, viso: 118 vienetų (bronetechniki);
379 (samochodno artilerijskij) pulkas (vadas – papulkininkis Aslanas Maschadovas) sudarė 5 artilerijos divizionai, iš jų 3 (samochodno artilerijskie ystanovki) САУ –125 mm markės “ Akacija”; 57 vienetai – markės “Gvozdika”; 1 divizionas “Grad” (zalpovogo ognia) , pagal seną pavadinimą – Katiušos – 18 vienetų; ir 1 divizionas didelio kalibro haubicų Д-30 – 18 vienetų;
žvalgybos batalionas, – 30 (broneobjektov)
Viso 107 motorizuota šaulių divizija dislokuota vilniaus mieste turėjo apie 460 vienetų (bronetechniki), neskaitant kitos ginkluotės;
2. Aukštoji karinė radioelektronikos mokykla turėjo 1500 gerai paruoštų kursantų, kurie buvo ginkluoti automatais AKA. Tai buvo vadovybės rezervas.
3. VRM (konvoinaja) divizaja (štabas prie Petro ir Povilo bažnyčios – V.J.). Ginkluotėje turėjo šarvuočius ir daug seržantų bei kareivių;
4. Rezervas – 76 oro desantinės divizijos desantinis parašiutininkų pulkas (Pskovo mieste, vadovavo gen. majoras Chalilovas, tuo metu jis koncentravosi Vilniuje, Šiaurės kariniame miestelyje;
5. Specialiosios paskirties grupė “Alfa” – KGB SSSR, kuri atvyko iš Maskvos ( dauguma jos narių dalyvavo užimant Amino rūmus Afganistane – V.J.). Vilniuje jau buvo jos vadas, SSSR didvyris gen.Karpovas;
6. Karinių malūnsparnių markės Mi eskadrilė – specialiųjų operacijų atlikimui;
7. Prie to, jeigu reikėtų, turėjo būti pritrauktos ir kitos mažesnės dalys, išsidėsčiusios Vilniuje ar jo apylinkėse (Lentvaris, Nemečinė,Visoriai – zenitinė raketinė brigada, Lydos plente dislokuotas batalionas), o taip pat iš O.Burdenkos vadovaujamų gamyklų darbininkų ir respublikinio Saugumo komiteto darbuotojų suformuoti būriai.
Dar iki Naujų 1991 metų pilnai veikė kosminis ryšys, įrengtas Šiaurės kariniame miestelyje ir Naujininkuose (jaunuolių šaukimo į armiją punktas). Buvo paruošti 3 malūnsparnių aikštelės; Šiaurės miestelyje, Naujininkuose, į šiaurės rytus nuo Gulbinų (vadavietėje – V.J.).
Operacijos valdymui – buvo paruošti du vadovavimo punktai; pagrindinis – Šiaurės miestelyje, kuriame nuolatos buvo gen. pulkininkas V. Ačialovas, gen. V. Ovčiarovas, gen.Chalilovas, gen.Caplinas, divizijos vadas gen.V.Uschopčikas, visų atitinkamų valdybų Maskvoje, SSSR Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovai, o taip pat Lietuvos SKP CK nariai Jarmalavičius ir Burokevičius;
Antras atsarginis vadovavimo punktas buvo Naujininkuose karinio komisariato punkte, ten buvo kosminio ryšio priemonės, grupė Pabaltijo karinės apygardos karininkų iš Rygos bei iš Generalinio štabo Maskvoje.
Radioelektroninės kovos kuopa dirbo pagal atskirą karinę programą.
SSSR Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos darbuotojai užsiėmė tiktai respublikinio KGB karininkų perduodamos informacijos rinkimu ir jos patikrinimu.
Visas radijo, televizijos ir kt. eteris buvo pilnai paklausomas lietuvių tautybės karininkų, iš karto buvo daromi vertimai, analizė ir paruošti dokumentai ant vadovybės stalo atsidurdavo kas dvi valandos. O du kartus per parą užšifruotais pranešimais būdavo išsiunčiami į Maskvą SSSR Prezidentui, Ginybos, Vidaus reikalų Ministrams, Generalinio štabo viršininkui ir SSSR KGB pirmininkui Kriučkovui.
1991 metų sausio 11 d. pagal skubų nurodymą iš Maskvos puvo paruoštas šis planas. Ruošiant planą dalyvavo labai siauras asmenų ratas, griežtai užslaptintoje patalpoje. Jį asmeniškai atliko vienas karininkas, pulkininkas iš Generalinio štabo Operatyvinės valdybos. Visi užrašai, parašai, dalių pavadinimai, paaiškinimai buvo atlikti šio karininko ranka. Sausio 12 rytą su šiuo planu susipažino iš Maskvos atvykę atstovai, pritarė ir po to apačioje savo parašą padėjo Pabaltijo karinės apygardos Karinė kontražvalgyba (ypatingasis divizijos skyrius) turėjo užtikrinti operacijos atlikimo slaptumą. Tuo metu Vilniaus kontražvalgybos garnizone buvo užfiksuota aktyvi JAV specialiųjų žvalgybų , Mi-6 (Didžiosios Britanijos) ir kt. pasaulio šalių žvalgybų veikla. Šių žvalgybų agentai, pagal autorę informavusį šaltinį, atvirai, bet kuriomis priemonėmis ir pastangomis papirkti kareivius ir karininkus, stengėsi gauti nors menkiausius duomenis, pagal kuriuos būtų galimą daryti SSSR Ginkluotųjų pajėgų ir SSSR vadovo veiksmų prognozes.
Masinės informacijos priemonių visame pasaulyje atstovai tiesiog budėjo aplinkui karinio Šiaurės miestelio teritoriją, ant visų artimiausių namų stogų buvo įsikūrę operatoriai su videokameromis.
12,00 val. visi karinių dalių vadai pranešė apie pasirengimą vadinamai “operacijai”. Visa divizijos sudėtis buvo pilnai pervestas į (kazarmennoje položenije) ir pilną karinį pasirengimą.
Politinė situacija sostinėje kaito kiekvieną valandą. Parlamentas, vadovaujamas Vyt. Landsbergio dirbo ir ieškojo būdų pakeisti susidariusiai padėčiai. Žmonės jau kelios dienos budėjo prie Lietuvos Parlamento, o tuo metu ginti Lietuvos Parlamento jau plūdo minios iš visos Lietuvos. Aikštė buvo perpildyta žmonių, kurie stovėjo vienas prie kito. Užsienio žurnalistai imdavo interviu. Jų buvo pilna ir Parlamente. Buvo daug plakatų. Kai kurie jų buvo rusiški.”Bratja litovcy, vaša svoboda – naša svoboda”. Parlamento nariai nuolatos palaikė ryšį su Rusijos demokratinėmis jėgomis. Čia ypatingai didelį darbą atliko Lietuvos Aikščiausios tarybos debutatas Nikolajus Medevdevas. Ten demokratinių judėjimų lyderiai vedė paprastus Maskvos, Peterburgo žmones į demonstracijas, reikalaudami SSSR vadovybės užkirsti kelią susidorojimui su laisvės trokštančia Lietuva.
(Šis laikotarpis reikalauja labai išsamių ir visapusiškų studijų, bei kuo įvairiapusiškesnio įvertinimo, į kurias ši knyga nepretenduoja. Čia yra tik žemėlapiai ir, pagal išgales, jų paaiškinimai.)
PLANO UŽMANYMAS buvo šis:
Pagal vieningą signalą, vienu metu visose sostinės strategiškai svarbiose vietose pradėti “operaciją”.
1.Specialus SSSR KGB padalinys “Alfa” Mi markės malūnsparniais iš vkarinio valdymo punkto Naujininkuose maršrutu Vilkpėdė-Vingio parkas-Žvėrynas-Aukščiausioji Taryba (atskridimo laikas 5 min.) blokuoja Aukščiausios Tarybos pastatą, įsigauna per viršų ( per stogą) ir užima įėjimus, – duris atidaro AT viduje dirbantis personalas (iš administracijos). Ataka turi prasidėti nuo Neries upės pusės. Pagrindinį įėjimą blokuoja “Jedinstvos” darbininkų būriai. Sąjūdžio lyderių “izoliacija” turėjo įvykti žaibiškai, per 30 min. Buvo tikimasi, kad likvidavus “Sąjūdžio” vadovybę susirinkę žmonės pasijustų praradę idėjinius įkvėpėjus ir savarankiškai pradėtų palikinėti rūmus, o rėmimo grupės ir visi, kas susirinko ginti Lietuvos Parlamento, išsilakstytų per 5-10 minučių veikiami savisaugos vaktoriaus. AT rūmus iš Respublikinės M.Mažvydo bibliotekos pusės (iš dešinės) pilnai blokuotų morizuota šaulių kuopa 8-10 šarvuočių (BTR –70). Rūmų užnugarį ir kairę pusę blokuotų kariniai malūnsparniai. Karinių veiksmų neapmokyti, tiktai pistoletais ir medžiokliniais šautuvais ginkluoti Sąjūdžio žmonės niekaip negalėtų atsilaikyti prieš šarvuotą karinę techniką, puolančią iš žemės ir iš oro. Visam tam buvo numatyta ne daugiau kaip viena valanda.
2.Ministrų Tarybos pastatas iš Lenino aikštės pusės turėjo atakuoti ir blokuoti motorizuota kuopa, turinti 10 vienetų BTR-70, įvairaus kalibro kulkosvaidžius ir automatus. Iš šio pastato užnugario atakuoti ir blokuoti turėjo motorizuotas šaulių (vzvod (?)) su 4 šarvuočiais. Šiuos padalinius buvo numatyta vesti maršrutu; Šiaurinis miestelis-Žalgirio g.-Kalvarijų tiltas (dabar Žaliasis)-Neries krantinė. Bendrą vadovavimą šiems padaliniams turėjo 77 laisvo pulko vadas pulkininkas A. Garkuša.
3.Lietuvos SSKP CK, socialdemokratų būstinė, “Sąjūdžio” štabas, telegrafas, Telefonų automatinė stotis, Centrinis paštas, Laikraščių redakcijos, Lietuvos bankas, ( visa tai buvo labai kompaktiškai išsidėstę beveuik vienoje vietoje – Lenino gatvėje, dabar Gedimino prosp.) turėjo blokuoti SSSR VRM 42 (konvoinaja) divizija, kuri turėjo eiti maršrutu: Petro ir Povilo bažnyčios Kosciuškos gatve. Visi šie pastatai užimami viduje, iš išorės juos užblokavus glaudžiu žiedu. Į pastatus nieko neįleidžiama, o iš pastatų niekas neišleidžiamas. Centrinis paštas ir telegrafas nustoja funkcionavę. Šiai “operacijai “ skiriama ne daugiau kaip pusantros valandos.
4.Geležinkelio stotis ir geležinkelio komunikacijos paimamos “apsaugai” 664 motorizuoto šaulių pulko, vadovaujamo S. Žuk’o. Visas geležinkelio mazgas apsupamas glaudžiu žiedu visame jo perimetre. Tą turėjo atlikti motorizuotas šaulių batalionas su 35-40 šarvuočių. Šios karinė pajėgos turėjo eiti maršrutu: Šiaurės miestelis-Dzeržinskio gatvė-tiltas per Nerį (dabar Kalvarijų gatvė ir Žaliasis tiltas)- Kapsuko g.-Komjaunimo g.-Partizanų g.-Montvilos g.. Tam buvo skirtos dvi valandos.
5.Aerouostas ir jo komunikacijos kontroliuojamos 660 motorizuoto šaulių pulko, vadovaujanmo pulk. N. Zyrianovo. Aerouostas apsupamas ir blokuojamas dviem motorizuotomis šaulių kuopomis – 22 vienetai BTR-70, tankų (vzvodom ?)) 4 tankai T-72 Ural ir zenitine raketine (batarejei) ZSU-23-4 Šilka ( 8 vienetai). Viso numatyta aerouosto užėmimui 34 vienetai (bronetankovoi (?)) tecknikos. Po aerouosto blokavimoir užėmimo visos jo tarnybos kontroliuojamos. Lėktuvų skrydiai nutraukiami ( taip pat ir atskrendančių lėktuvų priėmimas – V.J.) iki ypatingų nurodymų iš aukščiau. Aerouostas priima ir išleidžia tik specialios paskirties lėktuvus. Dispečerinę tarnybą po užėmimo numatyta pakeisti brigada, sudaryta iš Maskvos Vnukovo, Domadiedovo ir Šeremetjevo aerodromų darbuotojų. Aerouostas turėjo būti blokuojams pagal visas karinio mokslo taisykles. (Broneobjekty (?)) turėjo būti užkasti į žemę, turėjo būti paruošta “ ugnies” sistema. Dengimas iš oro turėjo būti atliekamas priešlėktuvinės gynybos pulko priemonėmis, kadangi vietovė atvira ir sudarė manevrų laisvę, Maršrutinis pulko judėjimas į operacijos vietą: Šiaurės miestelis-Dzeržinskio g. (dabar Kalvarijų)-Montvilos g.-Dariaus ir Girėno g. Aerouostui, – pakilimo-nusileidimo takams ir visoms komunikacijoms užimti buvo skirta 2-2,5 val.
6.Spaudos rūmai Kosmonautų gatvėje turėjo būti užimtas desantininkų iš 76 oro desantinės divizijos, padedant trims tankams iš 106 tankų pulko. Tankai turėjo būti naudojami, kaip taktinė priemonė dėmesiui atitraukti. Pats pastatas buvo apsuptas kariniais desantiniais šarvuočiais (bmd rus.), kadangi ten buvo per maža vietos BTR-ams, o Spaudos rūmus reikėjo paimti per labai trumpą laiką – 30-40 min., nes ten dirbo “Sovietskaja Litva” tipografija. Šiai operacijai vadovavo Desantinio parašiutininkų pulko vado pavaduotojas, prižiūrint Chalilovui. Šarvuota desantininkų grupė judėjo maršrutu: Šiaurės miestelis-Ozo gatvė-Kosmonautų prospektas.
7. Pačiu tolimiausiu objektu buvo Televizijos bokštas, iš kurio kiaurą parą po visą Lietuvą sklido informacija apie padėtį sostinėje ir apie grėsmę jaunai Lietuvos Nepriklausomybei. SSSR agentai dirbantys Lietuvos Aukščiausios Tarybos aplinkoje davė informacija, kad Butkevičiui pavesta organizuoti televizijos bokšto gynybą pajėgomis kovotojų, kurie išsidėstę ant namų stogų, laiptinėse ir pačiose bokšto patalpose. Kovotojų rezervas agentų duomenimis buvo pasislėpęs 700-800 metrų į vakarus nuo bokšto, miške.
Todėl padaliniams, kurie judėjo link televizijos bokšto buvo pavesta 379 artilerijos pulko vadui Aslanui Maschadovui, kuris vėliau tapo Čečėnijos Prezidentu.
Liudininkų duomenimis, generolas V.Ovčarovas pasakė šiuos žodžius: “Šis papulkinikis, tautybės čečėnas, už Tarybų valdžią nepagailės savo galvos, o užduotį įvykdys bet kuriomis priemonėmis, tiksliai, neatsikalbinėdamas (besprikaslovno (?)) ir laiku”. A. Maschadovas buvo aršus Tarybų valdžios (nobornik (?)), kovotojo už Tarybų valdžią etalonas.
Bokšto apsupimui buvo panaudoti tankai; Šilka- Zsu (rus.) –23-4, BTR-70, morizuotas šaulių padalinys ir (samochodnaja ustanovka ego polka (?)).
Pagal užmanymą, kada A. Maschadovas apsups televizijos bokštą glaudžiu žiedu, į vidų turėjo įsiveržti “Alfa” grupė (kaip ir buvo padaryta – V.J.), per kelias minutes atjungti visą transliuojančią aparatūrą.
Šarvuočių grupė, vadovaujama A. Maschadovo judėjo maršrutu:Šiaurės miestelis-Kosmonautų prospektas, televizijos bokštas.
Šios užduoties įvykdymui buvo skirta 2-2,5 valandos
Rezerve buvo Aukštoji radijo elektronikos karinė mokykla, kuri buvo numatyta patruliuoti gatvėse..
Karinė ligoninė buvo perkvalifikuota į “ypatingos padėties” objektą.
Konstitucinės tvarkos įvedimo planas turėjo prasidėti pagal vieningą signalą vienu ir tuo pačiu metu. Valdoma turėjo būti iš Šiaurinio miestelio. Ryšys su grupių vadais turėjo būti per ZAS aparatūrą “uždaru režimu, o tarp “objektų” –per trumpųjų bangų radijo stotis.
Nuo operacijos pradžios iki jos pabaigos buvo skirta 3-4 valandos ( su laiko atsarga – V.J.).
Po to , esant reikalui turėjo būti paskelbta komendanto valanda, t.y. visokie žmonių susirinkimai, susibūrimai, restoranai, kavinės, vaikščiojimai gatvėmis buvo leidžiami nuo 6 ryto iki 22 val. vakaro. Naktiniu paros metu vaikščiojimas pėsčiomis ar važiavimas automobiliais – tik su specialiais leidimais su Vilniaus garnizono karinio komendanto parašu.
Pastaba: Šio plano įgyvendinimą turėjo leisti tik M.S. Gorbačiovas asmeniškai. Tačiau Gorbačiovas davė komandą jį vykdyti ne visą o tik jo dalį (tiktai tą, kuri lietė Spaudos rūmus ir televizijos bokštą).
Suderinta:
Generolas Ačialovas Generolas Caplinas
Pabaltijo karinės apygardos vado pavaduotojas gen. majoras V. Ovčiarovas
Dar viena pastaba: Maždaug trys valandos prieš puolant bokštą generolas Uschopčikas pasakė gal būt daug lėmusią kalbą, kurią girdėjo gen. Ovčiarovas, gen. Ačialovas ir dar kai kas. Šioje kalboje jis atsisakė siųs ti “bronetechniką” prie Lietuvos Parlamento. Tarp kelių motyvų, buvo ir toks, kjog ten daug girtų žmonių, esą, susirinkusieji specialiai girdomi spiritu, užkimšti keliai skubančiais prie Prlamento, žmonės apimti “duchovno-emocionalnovo “ ekstazės ir gali žūti daug žmonių be reikalo. Tada Gen. Ačialovas pats perėmė vadovavimą ir davė komandą vesti šarvuočius. Uschopčikas kuriam laikui buvo nušalintas nuo vadovavimo.
Po “sėkmingo operacijos įvykdymo” prie Televizijos bokšto A. Maschadovui buvo pakeltas laipsnis į pulkininko ir pasiūlytos 11 armijos (Kaliningrado sr. Černiachovsko mieste) artilerijos divizijoje generolo pareigos, tačiau jis, norėdamas likti Vilniuje šio paaukštinimo atsisakė. Dėl to jis buvo skubiai paaukštintas, paskiriant Vilniuje išsidėsčiusios 107 motorizuotos šaulių divizijos raketinių ir artilerijos (voisk) vadu.
Gen. Ačialovas pakluso tik Gorbačiovui ir jo paprašė įsakymo vykdyti šį planą, tačiau Gorbačiovas, kaip atrodo, leido vykdyti tik jo mažą dalį.
Tiek Gen. Uschopčiko motyvai, kuriais jis rėmėsi atsisakydamas nuo vadovavimo Parlamento puolimui, tiek M.Gorbačiovo susilaikymas nuo įsakymo vykdyti šį planą visą be jokių skrupulų reikalauja žymiai gilesnių istorinių tyrinėjimų ir negalima į tai žiūrėti vienaprasmiškai. Vienaprasmiškai šiandien galima pripažinti vienintelį dalyką – tie nežinomi Lietuvos žmonės, daugumos kurių pavardės niekada nebus užfiksuotos, atėję, atvažiavę, skubėję ir skabantys ginti Lietuvos Valstybės parlamento, buvo tikroji jėga, kuri gal net didžiausia dalimi sąlygojo, kad šio plano tebuvo įvykdyta tik maža dalis.
