Energetinės krizės kontekste ypatingą reikšmę įgyja su tvarios energijos išgavimu susiję mokslo tyrimai. Partnerystėje su verslu, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai, vykdydami Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektą „Inovatyvių biodujų gamybos technologijų ir biometano naudojimas žemės ūkyje“, siekia mokslinių tyrimų ir eksperimentų pagrindu biodujų jėgainėse įdiegti ir visuomenei demonstruoti inovatyvią, draugišką aplinkai, ekonomiškai efektyvią biometano technologiją, kuri įgalina žaliavų, privalomų sutvarkyti atliekų ir mėšlo perdirbimą į tvarią energiją. Siekiama, kad pristatoma technologija prisidėtų prie žemės ūkio veiklos konkurencingumo augimo ir mažesnės priklausomybės nuo išorinių energijos šaltinių.
Nuo mokslinio klasterio iki EIP projekto
Paklaustas, kaip kilo projekto idėja, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto profesorius dr. Kęstutis Navickas atskleidžia, kad jau gana seniai bendradarbiaujant su universiteto partnerių grupe sukūrė klasterį, kurio pagrindinė idėja – vystyti biodujų jėgaines. Tai ir buvo pirmi žingsniai, nuvedę iki projekto idėjos. „Tuo metu metano gamyba buvo tikra inovacija, pradėjome bendradarbiauti su partneriais, turėjome bendrų projektų biodujų laboratorijoje. EIP projekto idėja kilo, kai jau buvo atlikti tyrimai ir turėjome rezultatų, kuriais galėjome viešai dalintis. Vienas iš EIP projekto „Inovatyvių biodujų gamybos technologijų ir biometano naudojimas žemės ūkyje“ pagrindinių tikslų ir yra inovatyvių technologijų pristatymas, kad jos būtų prieinamos kuo platesniam vartotojų ratui“, – dalinasi projekto vykdytojas VDU ŽŪA prof. dr. K. Navickas.
Mokslininkas pasakoja, kad taip pat, dar prieš projektą, buvo keliama idėja, kad Lietuvos biodujų jėgainėse išgaunamas biometanas būtų naudojamas ne tiekimui į gamtinių dujų tinklus, bet transportui, traukos mašinoms ūkyje. „Ūkininkas savo ūkyje gali pasigaminti biometano, kuris būtų naudojamas jo transporto reikmėms. Šalia to galima naudoti tą patį biometaną ir elektrai generuoti, ir šilumai, kas labai svarbu, kai išgyvename energetikos krizę. Jeigu kalbėtume apie biometano naudojimą transportui, ši idėja vystoma ir Europos mastu. Dabartinis periodas dedikuotas atsinaujinančiai energetikai ir siekiama pagaminti kuo daugiau tvarių degalų transportui“, – atkreipia dėmesį pašnekovas ir pastebi, kad ankstesnioji idėja transportui naudoti biodyzeliną, bioetanolį po truputį slopsta dėl prastų tvarumo rodiklių.
Tyrimais įrodytas biometano, kaip kuro, tvarumas
Prof. dr. K. Navickas atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA ir kitose Europos laboratorijose atliktų tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad biometanas yra tvarus kuras. „Kalbant apie biometaną, kaip kurą, tyrimai rodo, kad energijos sąnaudos degalų gamybai ženklai mažesnės nei sukurto produkto energinė vertė. Dėl šios priežasties Europos Sąjungos (ES) dokumentuose net padidintos biometano gamybos apimtys, nes kyla daugiau iššūkių – konfliktas su pagrindine gamtinių dujų tiekėja, krizė dujų tiekimo grandinėse ir kitos susijusios problemos“, – pastebi mokslininkas ir džiaugiasi, kad prieš dešimtmetį pradėję gvildenti šią idėją klasterio ribose, padarė tai tinkamu laiku ir atsidūrė reikiamoje vietoje.
Ieško inovatyvių žaliavų biokuro gamybai
Profesorius pasakoja, kad VDU ŽŪA mokslininkai šiame projekte yra įsipareigoję tirti žaliavų bazę, žaliavų kokybę, sudėtį, kiekį. „Žaliavų tyrimai mums gerai pažįstama sritis, šioje laboratorijoje tuo užsiimame jau bent dvidešimt metų. Dabar mums kyla nauji klausimai – kaip praplėsti esamą žaliavų bazę. Turimos žaliavų bazės nepakanka pasiekti gana ambicingų strateginių tikslų. Kaip tik dabar užsiimame tokiais tyrimais. Prieš 4–5 metus su įmone „Bioenergy LT“ pradėjome vystyti idėją, kad biodujų energetikoje būtų galima panaudoti daugiau sunkiai skaidomų žaliavų, kurios šiuo metu rinkoje nenaudojamos, pavyzdžiui, javų šiaudus“, – pasakoja prof. dr. K. Navickas.
„Vyksta mūsų projektai, siekiame panaudoti įmonės „Bioenergy LT“ preparatus, kurie padėtų greičiau suskaidyti šiaudus ir būtų pasiekiamas didesnis efektas naudojant šią žaliavą. Tai nėra naujiena, Europoje tai jau naudojama, tačiau ten taip pat tik to pradžia. Galima sakyti, kad esame inovatyvių žaliavų paieškoje. Ieškome žaliavų, iš kurių būtų galima išgauti dujas su didesne biometano koncentracija. Siekiame, kad gaminant biometaną ir atskiriant šalutinį produktą – anglies dvideginį – sutaupytume energijos ir išteklių. Kuo daugiau biodujose biometano, tuo mažiau anglies dvideginio, tai pasiekę palengvintume ir atpigintume procesą“, – mintimis dalijasi mokslininkas.
Bendradarbiavimas suteikia galimybes tobulėti
Prof. dr. K. Navickas pasakoja, kad laboratorija ir mokslinė grupė daugiausiai dirba su verslo subjektais. „Kartais verslo subjektai tik užsako tyrimus, o kartais ir patys dalyvauja. Būna ir norų, kad verslo subjekto aplinkoje atsirastų žinios. Jas galima gauti iš vadovėlių, bet pas mus laboratorijoje ar mums vedant seminarus tų žinių gaunama žymiai daugiau. Iš kitos pusės žiūrint, ir mums naudinga, sudaręs grandinę su grįžtamu ryšiu, ir pats mokaisi. Žinios yra toks slidus dalykas – negali visko žinoti. Jei nėra aktyvios veiklos, nėra partnerių, kurie užduoda klausimus ir atneša iššūkių, esi tik vadovėlinis žinovas, žinios lieka gana ribotos. Tyrimuose ir komunikacijoje su verslo partneriais gali įgyti daug daugiau nei pats duodi“, – reziumuoja projekto vykdytojas VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto profesorius dr. Kęstutis Navickas.
Interviu sukurti ir pagaminti pagal Kaimo tinklo projektą Nr. PLKT-KK-22-2-03627-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
