Šiandien Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir Šešėlinės Vyriausybės žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius susitiko su žemdirbiams atstovaujančių organizacijų vadovais ir atstovais, atkreipdami dėmesį, kad ši Vyriausybė per ketverius pastaruosius metus nesugebėjo įsiklausyti į ūkininkų keliamas bėdas, ypač – pieno sektoriuje.
Galų gale ūkininkams trūko kantrybė ir kovo pabaigoje jie rengia piketą prie Seimo, į kurį suveš karves ir jas laikys tol, kol žemės ūkio ministrė neatsistatydins. Tokį ultimatumą ūkininkai išsakė susitikime.
„Vyriausybės neveiklumo sukeltos problemos tampa vis akivaizdesnės ir apima vis skirtingas sritis. Grėsminga situacija yra ne tik švietimo srityje, bet ir žemės ūkyje. Žemės ūkio ministerija laiku ir tinkamai nereagavo į sparčiai blogėjančią situaciją pieno sektoriuje, todėl šiandien turime krizę dar vienoje srityje “, – sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G. Landsbergis.
Kaip pabrėžė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas: „Ministrė situacijos nevaldo. Susidaro įspūdis, kad žemės ūkio bendruomenė skaldoma, priešinama“.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis sako esąs nusivylęs ministre, nematančia žemės ūkio vizijos.
Jau nuo 2015 m. rugpjūčio padėtis gyvulininkystės, ypač – pieno sektoriuje – ėmė keistis į blogąją pusę, gerokai pradėjo mažėti gyvulių, ypač karvių skaičius. Gyvulių registro duomenimis, 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo laikoma apie 717 tūkst. galvijų. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 15,3 tūkst. vnt., iš jų karvių skaičius sumažėjo net 12,8 tūkst. vienetų. Dabar melžiamų karvių bandą sudaro tik šiek tiek daugiau kaip 300 tūkst. ir turime patį mažiausia karvių skaičių per visą Nepriklausomybės laikotarpį.
Europos Komisija pernai rugsėjį skyrė 12,63 mln. eurų Lietuvos pienininkams iš bendro 500 mln. eurų pagalbos paketo ES žemės ūkio sektoriui, praėjusių metų pabaigoje iš šalies biudžeto pieno gamintojams buvo skirta dar 12,23 mln. eurų parama, tačiau to nepakanka, tai tik iš dalies dengia pieno gamintojų patirtus nuostolius dėl Rusijos įvesto embargo lietuviškai produkcijai.
„Tačiau šiais metais paramos pieno gamintojai nesulauks, nes valstybės biudžete lėšų šiam tikslui nėra numatyta. Seime svarstant 2016 m. biudžeto projektą Seimo opozicija siūlė ir šiais metais numatyti bent 12,6 mln. eurų paramą pieno gamintojas, siekiant bent iš dalies dengti jų patiriamus nuostolius dėl pieno produktų embargo į Rusiją, tačiau Seimo dauguma šiam siūlymui nepritarė“, – pažymėjo K. Starkevičius.
Nematydami kitos išeities, pieno gamintojai nusprendė kooperuotis, įsteigė kooperatyvą „Pienas LT“ ir pradėjo statyti kooperatinę pieno perdirbimo įmonę, kuri išspręstų pieno produkcijos realizavimo problemą, sudarytų konkurenciją veikiančioms 5 didžiosioms pieno perdirbimo įmonėms ir teigiamai galėtų įtakoti žalio pieno supirkimo kainą. Šios įmonės statyba eina į pabaigą, tačiau jos užbaigimui trūksta lėšų, ir vėl pieno gamintojai nesulaukia Vyriausybės paramos.
„Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina pernai siekė 214,7 euro už toną – 23 proc. mažiau nei 2014 metais, vien gruodį ji buvo 221,4 euro už toną – 3,1 proc. mažiau nei lapkritį bei 12 proc. mažiau nei 2014 metų gruodį. Tačiau Lietuvoje veikia daug pieno supirkimo pseudo kooperatyvų, kurie pieną, ypač iš smulkiųjų gamintojų, superka mokėdami vos po 12 euro centų už litrą, o perdirbimo įmonėms parduoda dažnai dvigubai brangiau. Žemės ūkio ministerija nesuranda būdų, kaip šiuos kooperatyvus pažaboti, kad nebūtų skriaudžiami smulkieji pieno gamintojai”, – teigiama Seimo TS-LKD frakcijos išplatintame pranešime spaudai.
