Visuomeninė organizacija (toliau – VO) „Gelbėkit vaikus“, išreikšdama savo poziciją dėl šiuo metu garsiai nuskambėjusio atvejo, susijusio su D.Kedžio dukters byla, primena, kad Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų (toliau – JT) vaiko teisių konvenciją (1995), o taip pat patvirtinusi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (1996), Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją ir jos įgyvendinimo planą (2005).
JT Vaiko teisių konvencijos 3 str. nurodoma, kad Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. 19 str. šio svarbaus dokumento taip pat pabrėžiama, kad valstybės pareiga yra visomis įmanomomis priemonėmis užtikrinti vaiko apsaugą nuo bet kokios formos smurto, tame tarpe seksualinės prievartos.
Deja, dabartinė situacija, susijusi su mažamete mergaite rodo, kad didžiausias dėmesys yra teikiamas visuomenės susipriešinusių nuomonių nagrinėjimui nei rūpesčiui vaiku. VO „Gelbėkit vaikus“ yra susirūpinusi, kad yra kalbama tik apie teisėsaugos veiksmus, apie motinos ir globėjų teises ir pareigas, tačiau visiškai pamirštama, kaip jaučiasi vaikas, ką jis išgyvena ir kokią įtaką tai turės jo tolimesniam gyvenimui bei sėkmingai raidai. Visoje situacijoje mergaitė yra išnaudojama kaip objektas, stumdomas tarp atskirų susipriešinusių pusių ir visiškai nekalbama apie tai, kaip apsaugoti ir taip nukentėjusio vaiko vaikystę.
VO „Gelbėkit vaikus“ apgailestauja, kad nuo 1995 m., kai Lietuva ratifikavo JT Vaiko teisių konvenciją ir tokiu būdu tarptautiniu mastu įsipareigojo skirti visus savo turimus administracinius, socialinius, politinius, ekonominius, kt. išteklius tinkamai vaiko teisių apsaugai ir įgyvendinimui, šalis iš tikrųjų nepadarė jokios pažangos vaiko labui. Ataskaitose, kurias valstybė privalo teikti JT Vaiko teisių komitetui dėl JT Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo, nuolat yra pateikiami ilgiausi sąrašai naujai priimtų įstatymų ir kitų teisinių dokumentų, vykdomų programų, kurios turėtų užtikrinti vaiko gerovę. Tačiau mergaitės atvejis yra puikus pavyzdys, kad vaiko teisės ir geriausi vaiko interesai nėra prioritetas valstybei, o skambūs pasisakymai dėl to, kaip valstybė yra pasiruošusi ginti vaikus yra viso labo deklaratyvūs teiginiai įvaizdžiui tarp rinkėjų stiprinti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri turi įtvirtinti piliečių pagarbą valstybei ir valstybės pagarbą savo piliečiams bei jų prigimtinėms žmogaus teisėms, nurodoma, kad Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės (18 str.), kad Valstybė saugo ir globoja <…> vaikystę (38 str.), o Nepilnamečius vaikus gina įstatymas (39 str.). Tačiau D. Kedžio dukters byla – puikus pavyzdys, kad yra pamirštama apie vaiką, jo nuomonę ir suaugusiųjų pareigą užtikrinti įvairiapusę vaiko apsaugą, o taip pat apie geriausius vaiko interesus. Tokia situacija, VO „Gelbėkit vaikus“ nuomone, išreiškia nepagarbą Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei valstybės piliečių žmogaus teisėms.
Ragindama valstybę vykdyti savo pažadus, kuriuos ji įsipareigojo įgyvendinti siekdama užtikrinti laimingą vaiko vaikystę ir sudaryti tinkamas sąlygas vaiko gyvenimui, fizinei ir psichinei raidai, jo asmenybės vystymuisi, VO „Gelbėkit vaikus“ primygtinai reikalauja, kad nepaisant bylos sudėtingumo, pirmiausia būtų užtikrintos tinkamos apsaugos priemonės pačiam vaikui.
Organizacija yra susirūpinusi visos situacijos įtaka mergaitės raidai, jos psichologinei savijautai ir jausmams, kuriuos mergaitei tenka išgyventi. Todėl VO „Gelbėkit vaikus“ ragina tinkamai įvertinti vaiko padėtį ir skirti visas įmanomas administracines, finansines, socialines, kt. priemones mergaitės teisėms ir geriausiems interesams užtikrinti.
VO „Gelbėkit vaikus“ mano, kad iki šiol požiūris į mergaitę ir elgesys su ja yra nuolatinis psichologinis ir vaiką žeminantis smurtas, kuris išreiškia ir bendrąją valstybės nepagarbą tiek vaiko, tiek žmogaus teisėms iš esmės.
VO „Gelbėkit vaikus“ taip pat primena, kad JT Vaiko teisių konvencija, kuri turi būti svarbesnis dokumentas net tais atvejais, kai yra neatitikimų tarp Konvencijos ir nacionalinių įstatymų, numato galimybę pasitelkti tarptautinį bendradarbiavimą vaiko teisėms užtikrinti, jeigu pati valstybė nesugeba to padaryti. D. Kedžio dukters atvejis rodo, kad tikslinga būtų tarptautinių institucijų pagalba, tiriant su vaiku susijusią bylą bei įvertinant tikrąją vaiko teisių įgyvendinimo ir apsaugos padėtį Lietuvoje.
VO „Gelbėkit vaikus“ kviečia sustabdyti bet kokią prievartą iki šiol naudojamą prieš D. Kedžio, imtis visų priemonių vaiko fizinei ir psichinei reabilitacijai ir reintegracijai į visuomenę, suteikiant mergaitei galimybę normaliai vystytis ir gyventi, ir apsaugoti nuo tolimesnės žalos. Organizacija tikisi, kad Lietuvos valstybė sugebės atrasti savyje dvasinės stiprybės tinkamai apginti nuskriaustą vaiką ir jo vaikystę.
Rasa Dičpetrienė
VO „Gelbėkit vaikus” generalinė direktorė
