„Keturių žmonių gyvybes buvo galima išgelbėti, jei tuometinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, siekdamas apsaugoti Valstybės saugumo departamento (VSD) agentą Andrių Ūsą, nebūtų sąmoningai vilkinęs bylos“, – tai „Lietuvos žinioms“ tvirtina teisės profesionalas, buvęs Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas.
Skelbiame visą S.Stulpino straipsnį, kurio tik santrauką išspausdino „Lietuvos žinios” .
Sutryptas teisingumas, kurmis ir pedofilai
Stanislovas Stulpinas,
Buvęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyr.prokuroras
Valstybėje nėra brangesnio turto už žmogų, jo gyvybę. Šalies Konstitucijoje skelbiama: „Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas; žmogaus asmuo, jo orumas neliečiamas; valstybės įstaigos tarnauja žmogui; teisingumą valstybėje vykdo tik teismas…“
Spalio 5 dieną bus lygiai metai, kai Kaune įvykusi tragedija sukrėtė visą Lietuvą, – nušaunamas teisėjas J. Furmanavičius ir už keturių valandų – V. Naruševičienė.
Nužudymo ir mažametės mergaitės prievartavimo (pedofilijos) bylų tyrimo aplinkybės, kiti įvykiai leidžia daryti išvadą, kad ši tragedija bei vėliau galimai nužudyti D. Kedys ir A. Ūsas buvo dėl tuometinio Generalinio prokuroro A. Valantino kaltės. Dėl A. Valantino piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir nusikalstamai netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo padaryta didžiulė žala Valstybei ne tik tuo, kad netekta keturių valstybės piliečių, bet ir tuo, kad pakirstas pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis, o visuomenė – suskaldyta.
Galima sakyti, kad nereikia prie šio klausimo begrįžti – Seimas, savo nutarimu patvirtindamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Drąsiaus Kedžio skundų tyrimo aplinkybių, jau nurodė, kad A. Valantinas ir jo pavaldiniai netinkamai vykdė teisės aktuose jiems numatytas pareigas. A. Valantinas jau atsistatydino, Prezidentė nebepratęsė dviejų pavaduotojų kadencijos, Kauno apygardos vyr.. prokuroras pažemintas pareigose…
Drįstu teigti, kad tragedijos įvertinimas – tai teisinio nihilizmo viršūnė, spjūvis į Valstybę, visuomenę. Išvada patvirtinta, lyg būtų tirtos bulvių maišo vagystės aplinkybės.
Išvadoje konstatuoti akivaizdūs mažametės mergaitės seksualinio prievartavimo ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktai, kad Generalinėje prokuratūroje buvo ignoruojami D. Kedžio skundai, nekreipiamas dėmesys net į Seimo komitetų pirmininkų užklausimus, kad nebuvo užkirstas kelias V. Naruševičienės nužudymui, nors šios tragedijos išvengti visos aplinkybės leido. Išvadoje konstatuojama -„siūloma tobulinti teisinę bazę, keisti Generalinio prokuroro skyrimo tvarką…“
Absurdas – konstatuojami Generalinio prokuroro piktnaudžiavimo, nusikalstamai netinkamo pareigų atlikimo faktai, dėl ko ir įvyko tragedija, ir nedrįstama net užsiminti apie jo galimą baudžiamąją ar nors drausminę atsakomybę. Tai – pasityčiojimas tiek iš teisingumo, tiek ir iš visuomenės bei Valstybės.
Anekdotas – žmogus kreipiasi į pareigūnus, nurodydamas, kad kaimynas pavogė arklį, ir po mėnesio ar metų jis gauną išvadą, kad arklį tikrai kaimynas pavogė, bet reikia tobulinti teisinę bazę. Anei arklio, anei kaimyno atsakomybės…
Šių metų sausio 21 d., priimant Nutarimą, už jį balsavo tik 47 parlamentarai, likusi dalis atvirai ignoravo, nesiteikdami net į posėdžių salę ateiti. Dalis mūsų rinktų seimūnų viešai filosofavo, kad net tokios išvados patvirtinimas – tai pasikėsinimas į Generalinio prokuroro nepriklausomumą, kad ji reikalinga vien tam, kad būtų pakeista generalinio prokuroro skyrimo tvarka. A. Valantino nusikaltimus mėginama pridengti figos lapeliu – prokuroro nepriklausomu.
Ponai Liaudies tarnai: jo didenybė prokuratūros karalius visiškai nuogas ir jo „nuodėmėms“ pridengti neužteks ir visos figos lapų šluotos.
Kai kurie Seimo nariai buvo, o gal ir dabar tebėra giliai abejingi tiek įvykusiai tragedijai, tiek kilusiam tuo metu „Samanėlės“ ir „Vėtrūnos“ korupciniam skandalui. Net dabar, kai dėl nusikalstamai užvilkintos bylos žuvo (galimai buvo nužudyti) dar du žmonės, kai kurie Seimo nariai reikalauja patraukti atsakomybėn savo kolegas, išdrįsusius teikti paklausimus prokuratūrai dėl bylos tyrimo – esą tai gali būti spaudimas prokurorams.
Būtų juokinga, jei nebūtų pikta – gal prokuratūrą ir kai kuriuos teismus atiduokime valdyti bažnyčiai, tai gal nors Dievo bijos?
Kyla klausimas, kas taip paveikė mūsų parlamentarus, teisės ir teisėtvarkos komiteto narius, kad jie prarado ne tik savo sąžinę, bet ir sveiką protą? Kas tikrasis mūsų Seimo, o gal ir Valstybės šeimininkas?
Mūsų Prezidentė, gavusi Seimo nutarimą, nesiteikė jo niekaip vertinti (to jos Seimas ir nedrįso prašyti, kad nesupyktų A.Valantinas ar jo koks dėdė iš kokių nors rūmų), viešai pareikšdama, kad: “ Tai tik dalies Seimo nuomonė“.
Po Seimo nutarimo praėjus keturioms dienoms, susitikusi su A. Valantinu ir jo pavaduotojais, Prezidentė viešai pareiškia, kad visi gali toliau dirbti, nes jai pažadėję pedofilijos bylą perduoti į teismą. A. Valantinas dar kartą arogantiškai viešai pareiškia, kad jis atsistatydinti neketina, kad jis dirba gerai ir dirbs iki kadencijos pabaigos – 2012 metų.
Spaudžiant visuomenei, A. Valantinas vasario 5 d. įteikia Prezidentei pareiškimą dėl atsistatydinimo. Prezidentė pareiškia, kad ji nebepratęs ir pavaduotojų kadencijos. Ar tai nereiškia, kad buvo saugoma tik A. Valantino galva? Kodėl ir už kokius nuopelnus? Kodėl šis visiškai susikompromitavęs teisininkas sėkmingai toliau daro karjerą? Kokią Valstybės paslaptį saugo A. Valantinas, kad už jį galvas guldo draugai iš Seimo ir net Prezidentė? O gal Jos Ekscelencija, aplinkos suklaidinta, ir toliau klaidinama?
Carinėje Rusijoje nuskriaustieji ir pažemintieji tikėdavo, kad jų Caras geras, bet jis nieko nežino – jam nepasako. Bet šiuo atveju, gal geriau tiktų – atleisk jiems Viešpatie, bet jie nežino ką daro.
Pedofilijos bylos tyrimo teisinės grimasos
Mūsų šalyje kiekvienais metais užregistruojama virš 100 nusikaltimų dėl seksualinių nusikaltimų vaikų atžvilgiu. Vien šiais metais per 7 mėn. užregistruoti 44 vaikų išžaginimai, 35 seksualiniai vaikų prievartavimai, 36 mažamečių vaikų tvirkinimai ( BK 150-153 str.) Šių nusikaltimų išaiškinamumas kiekvienais metais yra virš 80 procentų. Liaudyje tokios bylos vadinamos pedofilų bylomis. Jas paprastai tiria policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kontroliuojami prokurorų. Šios bylos yra specifinės, bet tikrai nesudėtingos. Pagrindiniais įrodymais būna nukentėjusiųjų parodymai, ekspertizės, labai retai būna liudytojų. Patirtį tokiuose ikiteisminiuose tyrimuose turi visi policijos komisariatai bei prokuratūros.
2008-11-30 pagal gautą D. Kedžio pareiškimą Kauno miesto Panemunės policijos komisariate pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl jo mažametės dukrelės seksualinio prievartavimo. A Kedys nurodo pareiškime, kad prievartautojas A. Ūsas. Apklausiama mergaitė, paskiriama teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, surenkama kita medžiaga. Kaip vėliau viešai pareiškė Generalinis komisaras, jis policijos pareigūnų neturi už ką bausti, nes byla būtų buvusi perduota teismui, jei tyrimo nebūtų perėmusi prokuratūra.
Po dviejų mėnesių tyrimą šioje byloje kažkodėl perima Kauno miesto apylinkės prokuratūra, dar po keturių mėn. bylą perima Kauno Apygardos prokuratūra, dar už dviejų mėn. byla perduodama Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas piktybiškai vilkinamas. 2009-05-25 iš valstybinės ekspertinės įstaigos (instituto) gaunama mergaitės psichologinės-psichiatrinės ekspertizės aktas bei išvada, kurioje nurodyta, kad mergaitė nefantazuoja, bet sako tiesą. Kažkodėl stengiamasi bet kokia kaina šią išvada paneigti – ieškoma specialistų, kurie galėtų duoti kitokią išvadą. Kreipiamasi į Vaiko raidos centro specialistę, kuri ir duoda reikalingą prokuratūrai išvadą, kad mergaitė linkusi fantazuoti. Visiškai nekreipiama dėmesio, kad ši išvada niekinė, kad Vaiko raidos centras nėra ekspertinė įstaiga.
Man, prokuratūroje išdirbusiam 33 metus, nekyla jokių abejonių, kad tokiais veiksmais buvo mėginama bylos įrodymus suklastoti.
D. Kedys dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo Generaliniam, kitiems aukštiems prokurorams, Seimo nariams, Prezidentei, kitiems valstybinės valdžios ir valdymo įstaigų vadovams pasiuntė virš 200 skundų ( N.Venskienės vieši pareiškimai, kad maždaug tiek skundų ir pareiškimų ji padėjusi savo broliui parašyti). Įstatymai draudžia bet kam kištis ar kitaip įtakoti prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, todėl skundai buvo persiunčiami Generaliniam prokurorui ar kitiems aukštiems prokurorams, kurie gali priimti procesinius sprendimus.
Prokuratūros Įstatymo 14 str. nurodyta, kad generalinio prokuroro nurodymai prokurorams yra privalomi. Prokuratūros kompetencijos Nuostatuose nurodyta, kad generalinis prokuroras organizuoja funkcijų vykdymo kontrolę, kad jis nagrinėja pats arba paveda prokurorui nagrinėti skundus, kad jis asmeniškai nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl Generalinės prokuratūros prokuroro arba teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų ir sprendimų…
Generalinis prokuroras A. Valantinas asmeniškai gavo arba jam buvo persiųsta apie 25 D. Kedžio skundai dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Nustatyta, kad šie skundai pagrįsti. D. Kedys jokių atsakymų negaudavo arba jam atsakydavo tas prokuroras, kurio veiksmus ar neveikimą jis skųsdavo.
A.Valantinas, jau gavęs pirmuosius skundus, privalėjo nedelsiant pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, nustatyti vilkinimo priežastis, nurodyti tuoj pat užbaigti ikiteisminį tyrimą ir kaltus prokurorus patraukti drausminėn atsakomybėn. Deja, šios bylos tyrimo prokuratūroje metu, atrodo, A. Valantinas buvo davęs tylėjimo ir nieko nedarymo įžadus.
2009 liepos mėn. Seimo dviejų komitetų pirmininkai Generaliniam prokurorui asmeniškai persiunčia eilinius D.Kedžio skundus ir parašo paklausimą. A.Valantinas nusprendžia, kad per didelė liaudies tarnams garbė, kad jis dar su jais susirašinėtų. Komiteto pirmininkai amo neteko, gavę maždaug tokį generalinės prokuratūros vieno pareigūno superarogantišką atsakymą: „…jokių pažeidimų atliekant tyrimą nenustatyta…o ateityje skundus prašome teikti bylą tiriančiam prokurorui“. Atseit kreipkis į tą pareigūną, kuriuo esi nepatenkintas.
Kyla pagrįstas klausimas – kieno interesus taip įnirtingai, net rizikuodamas savo garbe ir reputacija, gynė Generalinis prokuroras?
A. Valantinas tik 2009-08-25 gauna D. Kedžio pareiškimą, kuriuo prašoma dėl seksualinio prievartavimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėją, A. Valantino kurso draugą J. Furmanavičių.
Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios vos ne metus laiko buvo dedamos visos pastangos, kad baudžiamosios atsakomybės išvengtų buvęs Darbo partijos Kauno rajono skyriaus pirmininkas, vėliau Pilietinės demokratijos partijos prezidiumo narys, Seimo nario, vėliau Seimo pirmininko A. Muntiano patarėjas, o gal ir „superagentas“, dabar jau velionis Andrius Ūsas.
Asmeniškai gavęs D. Kedžio skundą, kuriuo prašoma patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn, A. Valantinas, vadovaudamasis BPK 169 str., privalėjo tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą ir kreiptis į Seimą, prašydamas sutikimo patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn . Kreiptis į Seimą tokiu klausimu gali tik Generalinis prokuroras. Taip A. Valantinas be jokių skrupulų ir pasielgė Panevėžio teisėjų viskio butelio ir padangų byloje. Tačiau šiuo atveju A. Valantinas, pažeisdamas įstatymus, vėl nieko nedaro. Kodėl? Gal jo tikslas buvo apsaugoti kurso draugą? Deja, savo kurso draugo A. Valantinas ne tik, kad negynė, bet savo veiksmais ar neveikimu viską padarė, kad teisėjas šiandieną būtų kapuose.
Teisėjas spėtas apklausti spec. liudytoju, jokios kaltės nepripažino, manė, kad yra šmeižiamas. Generalinis prokuroras privalėjo savo reikalavimu tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo, nes teisėjo šmeižimas turi didelę visuomeninę reikšmę ir patraukti D. Kedį baudžiamojon atsakomybėn, kaip nurodyta Baudžiamojo kodekso 167 str. Bet A. Valantinas neatlieka jokių veiksmų teisėjo, savo kurso draugo, garbei apginti. Gal buvo bijoma, kad gali nepavykti nekaltumo įrodyti?
D. Kedžio patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl šmeižimo būtų įgalinęs prokurorus paskirti jam kardomąją priemonę, išimti jo ginklus, kas būtų užkirtę kelią tragedijai dėl D. Kedžio veiksmų ar apsunkinę tai padaryti kitiems asmenims.
2009-09-07 L. Stankūnaitė ir V. Naruševičienė įteikia Generaliniam prokurorui A. Valantinui prašymą imtis priemonių, kad jos ir jų šeimos būtų apsaugotos nuo D. Kedžio nuolatinių grasinimų susidoroti fiziškai. Negaudomos jokio atsakymo, jos 2009-09-15 nuvyksta pas generalinį prokurorą ir pakartoja savo prašymą. A. Valantinas išsityčioja iš jų, teikdamas, kad jos per daug skundų rašinėja.
BPK 81 str. nurodyta, kad įstatymų nustatytais pagrindais liudytojai turi teisę prašyti taikyti jiems apsaugos priemones nuo nusikalstamo poveikio.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio Įstatymas reglamentuoja apsaugos priemonių skyrimo tvarką. Šio įstatymo 15 str. nurodyta, kad apsaugos priemonės gali būti taikomos…teritorinės prokuratūros vadovo ar Generalinės prokuratūros padalinio vadovo teikimu. BENDRĄ SPRENDIMĄ DĖL APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMO NE VĖLIAU KAIP PER 5 DIENAS NUO TEIKIMO GAVIMO PRIIMA LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS PROKURORAS IR LIETUVOS GENERALINIS KOMISARAS.
A. Valantinas privalėjo ikiteisminio tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui nedelsiant duoti nurodymą paruošti jam teikimą ir priimti sprendimą. Tačiau jis, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, nieko nedaro, kad būtų užkirstas kelias susidorojimui. Prašymas savaitę laiko praguli Generalinėje prokuratūroje, po to jis persiunčiamas Vilniaus apygardos prokuratūrai, žinant, kad ten jokio sprendimo priimti negali, ši dar už 9 dienų persiunčia Kauno apygardos prokuratūrai, nors ten ir bylos nebebuvo. Kauno apygardos prokuratūra 2009-09-29 prašymą perduoda Kauno policijai, nors ši ,nesant Generalinio prokuroro sprendimo, jokių priemonių taikyti negali. 2009-10-05 pareiškėjos kviečiamos atvykti į policiją, tačiau nebespėja – ryte nušaunamas teisėjas, už keturių valandų ir viena iš pareiškėjų -V. Naruševičienė.
Generalinis prokuroras, gavęs pareiškimus, kuriuose nurodoma, kas D. Kedys grasina fiziškai susidoroti, privalėjo ne tik priimti sprendimą taikyti apsaugos priemones, bet ir tuoj pat, vadovaudamasis BPK 169 str., pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 str.( grasinimas nužudyti ar kitaip sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). Ši baudžiamoji byla dar kartą būtų suteikusi galimybę tiek išimti D. Kedžio ginklus, tiek paskirti jam kardomąją priemonę.
Akivaizdu, kad tragedija Kaune įvyko dėl Generalinio prokuroro piktnaudžiavimo savo tarnybine padėtimi, nusikalstamai netinkamo savo pareigų atlikimo. Kyla pagrįstas klausimas – gal buvęs Generalinis prokuroras truko kompetencijos? To negalima teigti. Jis baigęs universiteto teisės fakultetą, keletą metų dirbo prokuroru, vyriausiuoju prokuroru (kur taip pat neapsieta be skandalų), teisėju, teisingumo ministerijos departamento direktorium, teismo pirmininku. Tai reiškia, kad A. Valentinas, priimdamas savo valinius sprendimus ar jų nepriimdamas, puikiai žinojo, ką daro, ir suvokė, kad jo veiksmai ar neveikimas yra kvalifikuotini kaip nusikaltimai, padarę didelę žalą valstybei. Be to, jis turėjo ir turi didžiulę įtaką prokurorams, teisėjams, savo kolegoms teisininkams Seime…
Daug kam kyla klausimas, kodėl A. Valantino veiksmams ar neveikimui nepasipriešino Vilniaus, Kauno apygardų vyriausieji prokurorai, jo paties pavaduotojai, kodėl neišsakė savo principingos pozicijos?
Buvę kolegos iš Generalinės prokuratūros teigia, kad visą taip vadinamosios „ pedofilijos“ bylą kontroliavo asmeniškai A. Valantinas.
Aš pažįstu Vilniaus, Kauno Apygardų vyriausiuosius prokurorus kaip principingus, dorus teisininkus. Tik ką buvęs Kauno apygardos vyr. prokuroras K. Betingas viešai pareiškė, kad jis nubaustas neteisingai, kad bylą kontroliavo jo pavaduotojas V. Kokoškinas, jis kontroliuoti negalėjo, nes visi sprendimai buvo priiminėjami Generalinėje prokuratūroje. Kyla klausimas, kodėl buvo nepasitikima K. Betingiu? Gal bijota jo principingumo? Kodėl bijoma nubausti V. Kokoškįną? Gal jis taip pat per daug žino?
Spaudos konferencijoje Vilniaus Apygardos vyriausiasis prokuroras R. Jancevičius viešai buvo pareiškęs, kad jis neabejoja, kad L.Stankūnaitei bus pareikšti įtarimai. Šis patyręs teisininkas žinojo, ką kalba. Prokuratūra yra centralizuota institucija – visi Generalinio prokuroro sprendimai privalo būti vykdomi. Aš viešai išsakiau savo principingą poziciją dėl statybų Kuršių Nerijoje. Per mėnesį laiko su manim buvo susidorota – iškelta baudžiamoji byla, nors aš jokio nusikaltimo nesu padaręs, neteisėtai atleistas iš darbo, nors iki tol buvau tik giriamas ir apdovanojamas.
Panevėžio apygardos teismas nušalino bylą tyrusį prokurorą – A. Valantinas tuoj pat kreipėsi Seimą, prašydamas sutikimo baudžiamojon atsakomybėn patraukti du to paties teismo teisėjus (viskio butelio ir padangų byla). Panašus spaudimas teismams tebedaromas iki šiol.
Apie A. Valantino aroganciją žino visi prokurorai. Kuris iš jų norėjo prarasti darbą, pensiją ir dar krizės akivaizdoje, o gal būti A. Valantino sutryptam kokioje nors išgalvotoje byloje, tuo labiau žinant, kad jį galimai palaiko Seimas ir Prezidentė? O jeigu A Valantinas savo veiksmus dar teisino valstybinės reikšmės užduoties vykdymu, kad gali nukentėti Valstybės prestižas?
Kol kas lieka neatsakytas klausimas – kas A. Valantiną ir ne tik jį valdė ir valdo, kokios jėgos verčia visiškai ignoruoti įstatymus, net žinant, kad tai sukėlė sunkias pasekmes.
Versija 1 – „ Kurmis“
„Kurmis“- tai specialiųjų tarnybų agentas, infiltruotas į savo ar svetimos valstybės valstybinės valdžios ar valdymo struktūras, teisėsaugos organus, visuomeninius judėjimus ar partijas, komercines struktūras, žiniasklaidą… Taip veikė ir veikia viso pasaulio spec. tarnybos, tam skiriamos didžiulės lėšos, nesiskaitoma su jokiom priemonėm.
Griūvant Tarybų Sąjungai, KGB metė didžiules lėšas, kad savo įtakoje išlaikytų posovietines respublikas, kad būtų galima įtakoti jų politiką. CŽV įtakoje esančio mūsų VSD vadovų akiratyje atsiduria V. Uspaskicho įkurta „Vikonda“, vis didesnę politinę įtaką turinti jo Darbo partija. 2004 metų Seimo rinkimuose ši partija laimi net 23 vietas. Įtariama, kad šią partiją gali finansuoti Rusijos spec. tarnybos, imamasi priemonių, kad šios partijos neliktų, ar, kad ji būtų suskaldyta. Galimai į Darbo partiją infiltruojamas galimas VSD agentas A. Ūsas, kuris tampa Darbo partijos Kauno rajono pirmininku, Darbo partijos pirmininko pavaduotojo, buvusio „Vikondos“ viceprezidento, Seimo nario V. Muntiano patarėju. Galimai A. Ūsas suteikia vertingą informaciją apie Darbo partijos juodąją buhalteriją.
2006-04-06 A. Ūsas pareiškia, kad jis traukiasi iš Darbo partijos. 2006-04-13 V. Muntianas išrenkamas Seimo pirmininku. Už jį balsuoja visi Darbo partijos frakcijos nariai. A. Ūsas – jo patarėjas. Nepraėjus mėnesiui, Darbo partijos frakcija suskyla, iš jo išeina A. Muntiano vadovaujamos grupuotės 8 frakcijos nariai.
2006-05-14 įkuriama Pilietinės demokratijos partija bei jos frakcija Seime. V. Muntiano patarėjas A. Ūsas tampa partijos prezidiumo nariu. Už dviejų dienų Darbo partijos būstinėje VSD ir Generalinės prokuratūros pareigūnai atlieką kratą, išimami kompiuteriai, kiti dokumentai. Darbo partija suskaldyta, V. Uspaskich išvažiuoja į Rusiją.
2008 birželio mėn. Seimas panaikina V. Muntiano neliečiamybe, jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl galimo kyšininkavimo. Pilietinės demokratijos partija faktiškai nueina nuo politinės arenos.
A. Ūsas galimai buvo laikomas vos ne geriausiu VSD agentu, kuris galimai nusipelnė Valstybės pagarbos ir apdovanojimo.
2008-11-30 pagal D. Kedžio pareiškimą Kauno policijoje pradedamas ikiteisminis tyrimas. A. Ūsas įtariamas pedofilija. A. Valantinui galimai VSD suteikia visiškai slaptą informaciją apie A. Ūso nuopelnus, prašo padėti apsaugoti savo superagentą, jam pažadama parama.
A. Valantinas galimai tuo metu jau buvo VSD pats „ pakabintas“ dėl korupcijos „Samanėlėje“ ir „ Vėtrūnoje…“, gal todėl dar anksčiau buvo daromas spaudimas, kad nebūtu ištirta V.Pociūno nužudymo byla. A. Valantinas galimai pažada – byla priima savo žinion Kauno miesto apylinkės prokuratūra.
D. Kedys toliau nerimsta, visur ieško teisybės, viešai grasina pats susidoroti, pagarsinti aukštus pareigūnus – pedofilus kompromituojančią` medžiagą. VSD galimai priimamas sprendimas pašalinti nereikalingus liudytojus ir izoliuoti D. Kedį, stengiantis iš jo išgauti visą jo turimą informaciją.
2008-10-5 A. Kedys išviliojamas iš namų, pagrobiamas ir izoliuojamas, paimamas jo teisėtai laikomas pistoletas „Beretta“ . Iš perdirbto pistoleto nušaunamas teisėjas, dar už kelių valandų V. Naruševičienė, šalia jos, kaip D. Kedžio vizitinė kortelė, numetamas D. Kedžio net neiššautas pistoletas. Tuo padaroma didžiulė klaida, nes pats D. Kedys , norėdamas palikti savo pėdsakus, būtų ir šaudęs iš savo teisėtai laikomo ginklo ir jį palikęs įvykio vietoje. Šaudyti iš kažkokio perdirbto pistoleto, o numesti kitą vos ne 4000 Lt kainuojantį ginklą – nelogiška.
Dėl Kauno tragedijos sukyla visuomenė, dėl tragedijos kaltinamas pedofilų klanas, netikima, kad žudyti galėjo D. Kedys, reikalaujama kaltų pareigūnų atsakomybės, Generalinio prokuroro atsistatydinimo ir atsakomybės, vyksta piketai, mitingai. Seimas priverčiamas atlikti parlamentinį tyrimą. Seimo išvados visuomenę dar labiau sukiršina, manoma, kad suklaidinta ir Prezidentė.
A. Valantinas taip pat savo arogantišku elgesiu, keletą kartų pareikšdamas, kad jis dirba gerai ir nemano atsistatydinti, dar labiau kaitina įtampą.
A. Ūsas pradedamas saugoti pagal apsaugos įstatymą. Jo apsauga kainavo mums apie 40 000 Lt kiekvieną mėn.
Aš, daugiau nei 30 metų išdirbęs prokuratūroje, neatsimenu, kad nusikaltėlius valstybė dar ir saugotų kitaip nei kalėjime. Įdomu, kas inicijavo tokio sprendimo priėmimą?
Galimai nusprendžiama, įtakojant laidos „Abipus sienos“ redaktorius, apginti savo agentą. Šiai laidai teikiama net operatyvinė informacija. Visuomenė pradedama maitinti serija laidų, kuriose tiek L.Stankūnaitė, tiek A.Ūsas vaizduojami nukentėjusiaisiais, D.Kedžio apšmeižtais dorais piliečiais, smerkiami D. Kedžio rėmėjai, jo sesuo N. Venckienė. Tai dar labiau suskaldo visuomenę.
Visuomenės ir Prezidentės verčiamas A. Valantinas duoda nurodymą perduoti bylą į teismą. Tačiau Prezidentė ir visuomenė apgaunama – A. Ūsui byloje liko tik lengviausias, koks begalėjo būti kaltinimas, – tvirkinamieji veiksmai, nebeliko mergaitės prievartavimo. L.Stankūnaitei iš viso jokie įtarimai nepareiškiami, lyg A. Ūsas būtų tvirkinęs mergaitę naktimis, įlindęs per kaminą, mamai nežinant.
Visuomenė mitinguoja, rašo peticijas, reikalauja teisingumo. Priverčiamas A. Valantinas atsistatydinti.
Galimai nusprendžiama, kad reikia mesti paskutinį įrodymą, kad žudė D. Kedys (anksčiau ar vėliau jis turėjo būti nužudytas, nes D. Kedys laisvėje – tiksinti bomba, išsprogdinsianti spec. tarnybas ir pedofilų klaną) – jis prigirdomas alkoholio, imituojama jo mirtis nuo užspringimo lapu ir skrandžio turiniu. Kūnas nuvežamas ir numetamas prie Kauno marių, šalia numetamas ir pistoletas iš kurio buvo nušauti teisėjas ir V. Naruševičienė.
Visuomenė negali patikėti, kad D, Kedys nenužudytas, tuo labiau, kad ant jo kūno akivaizdūs smurto požymiai, neleista kūno ekspertizėje dalyvauti ekspertui, profesoriui A. Garmui. Dar keistesnė atrodo aplinkybė, kad D. Kedys tiek laiko vaikščioja su įkalčiu – pistoletu, ant kurio nepalieka jokių pirštų anspaudų.
Įtampa aštrėja, D, Kedžio sesuo N. Venckienė reikalauja pakartotinės ekspertizės, lavono ekshumacijos.
A.Ūsas viešai pareiškia, kad jis bus išteisintas, ir kad tai žino patys prokurorai.
Matomai A. Ūsas jaučiasi šiek tiek apgautas tiek galimai VSD, tiek ir prokuratūros, todėl, galimai pradėjo reikšti pretenzijas, gal net grasinti. Galimai nusprendžiama pašalinti ir A. Ūsą, nes jis per daug žino, o agentai neišduodami.
A.Ūsui važiuojant motociklu, jis sustabdomas, nuvežamas ir prigirdomas upelyje., galimai vėl prigirdomas alkoholio, nes jo žmona teigia, kad jis išvažiavo blaivas.
Įdomu, kodėl A. Ūso motociklininko pirštinė, kuri sunkiai nusimauna, randama net už pusantro kilometro nuo įvykio vietos? Gal buvo sustojęs pasisveikinti? Vėl apsižioplinta?
Kas sekantis?
Manau, kad L.Stankūnaitei turėtų būti teismo sprendimu sugražinta duktė. Tam jau daromas spaudimas. Vėliau L.Stankūnaitės ir jos dukters pėdsakai pasimes kur nors užsienyje, gal gausime žinią, kad žuvo kokioje avarijoje. Jokių įrodymų nebeliks. Gal bus susidorota ir su manim už tokios „šventvagiškos“ versijos iškėlimą?
Venckai greitai bus pastatyti, kaip liaudis sako, į savo vietą. Keisčiausia, kad jos kolegos, teisininkai dar nesuprato kas vyksta, ir padeda susidorojime.
A. Valantinas sparčiai darys karjerą, formuos šalies teisėjų praktiką, kaip vykdyti teisingumą.
Laikinai ėjęs Generalinio prokuroro pareigas R. Petrauskas šią bylą pavadino byla žudike. Manau, kad byla nieko nežudo. Žmones žudo nusikaltėliai, juos žudo pareigūnų abejingumas, mūsų tylėjimas ir baimė dėl savo likimo.
Tamsus kubas, kreivi langai ir juoda sąžinė. Langų nebeištiesinsi, bet mūsų Gerbiama Prezidentė, pažiūrėjusi tiesai į akis ir išgirdusi visuomenės balsą, supratusi, kad buvo klaidinama ir apgaudinėjama, gali pasibelsti į šią sąžinę Temidės vėzdu.
Manau, kad naujas Generalinis prokuroras puikiai supranta, kad teisingumą gali vykdyti tik teismas, kad žmogžudysčių, kitų nusikaltimų negalima pateisinti jokiais motyvais, kad ir kokią svarbią reikšmę jie turėtų Valstybei.
