„AAA Law“ advokatų kontoros partnerė, Europos patentinė patikėtinė Jurga Petniūnaitė
2023 m. birželio 1 d. Europos Sąjungoje (ES) įsigalioja vieningo patento sistema, kuri leis registruoti išradimus daugumoje ES valstybių remiantis viena paraiška. Šios sistemos sukūrimas yra didžiausias pasikeitimas išradimų apsaugos sferoje per 45 metus.
Vieningas patentas – kas tai?
Vieningo patento sistemą sudarys du elementai – Bendro galiojimo Europos patentas (angl. Unitary Patent) ir Bendras patentų teismas (angl. Unified Patent Court).
Naująją vieningo patento sistemą galima palyginti su analogiška JAV galiojančia išradimų patentavimo sistema. Nors JAV susideda iš 50 valstijų ir kiekviena iš jų turi savo teisinį reguliavimą, tačiau centriniame biure išduotas patentas galioja visoje JAV teritorijoje ir jokių papildomų teisinių veiksmų atskirose valstijose atlikti nereikia.
Iš esmės tokiu pačiu principu veiks ir vieningo patento ES sistema. Tiesa, ne visoje, o tik 17-oje šalių, kuriuos šioje sistemoje pasirinko dalyvauti. Šios šalys yra: Austrija, Belgija, Bulgarija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija ir Švedija.
ES valstybėse narėse, kurios šiai dienai dar nedalyvauja vieningo patento sistemoje, ir toliau reikės atlikti įprastus veiksmus nacionaliniuose biuruose arba kreiptis dėl klasikinio Europos patento išdavimo. Tarp jų – ir tokios ES šalys kaip Ispanija, Lenkija, Vengrija, Kipras, Čekija, Graikija, Rumunija, Slovakija.
Europos patentus jau turintiems išradėjams – „opt out“ galimybė ir trys mėnesiai apsispręsti
2023 m. kovo 1 d. prasideda svarbus trijų mėnesių terminas klasikinį Europos patentą jau turintiems išradėjams apsispręsti – ar likti senojoje, ar pereiti į naująją sistemą. Tai vadinamas „opt-out“ principo taikymas, kuomet nepranešę klasikinio Europos patento savininkai bus automatiškai įtraukiami į Bendro patentų teismo jurisdikciją, o pasirinkę išstoti – pereinamuoju laikotarpiu ir toliau liks nacionalinio teismo jurisdikcijoje.
Išstoti ar pasilikti? Sprendimas turi būti individualus
Viešojoje erdvėje matome, kad verslas ir patentų savininkai pačią vieningo patento idėją vertina gan entuziastingai. Tačiau reikia pripažinti, kad žiūrint į praktinius šio mechanizmo aspektus, pokytis turi ir savų pliusų, ir minusų. Sprendimas dėl (ne)išstojimo turi būti daromas individualiai ir įvertinus patentu apsaugoto išradimo pobūdį, patento stiprumą, rinkos, kurioje jis komercializuotas, apimtį, konkurencinę aplinką ir priimtinos rizikos lygį.
Didysis rebusas
Pagrindinis rebusas, kurį patento savininkams teks spręsti – ar esate pasiruošę netekti patento apsaugos visoje ES remiantis viena pralaimėta byla?
Su klasikiniu Europos patentu yra taip, kad jeigu dėl tam tikrų specifinių aplinkybių pralaimima byla vienoje šalyje, tai patento apsauga lieka galioti visose kitose pasirinktose šalyse. Tuo tarpu jeigu patento galiojimas bus panaikintas dalyvaujant naujoje sistemoje – teisinė apsauga nustos galioti visoje teritorijoje iškart (šiandien – 17 šalių).
Pavyzdžiui, paimkime gana dažną atvejį, kuomet Europos patentas ginčijamas teisme remiantis ankstesnio nacionalinio patento teisėmis. Tarkime, verslas užregistruoja stiprų Bendro galiojimo Europos patentą, veikiantį 17 ES šalių ir džiaugiasi sutaupęs patento registracijos mokesčius. Praktikoje pasitaiko, kad tik vėliau paaiškėja, jog vienoje nedidelėje šalyje, pavyzdžiui, Slovėnijoje ar Maltoje, kuri kaip rinka tam išradimui galbūt net nebuvo aktuali, jau yra ankstesnio nacionalinio patento teisės. Remiantis šiuo pagrindu tas naujas patentas bus laikomas neatitinkančiu naujumo kriterijaus. Kokios pasekmės? Verslas neteks patento apsaugos visoje 17 šalių teritorijoje iškart, be jokios atsitraukimo galimybės.
Reikia pripažinti, kad tam tikriems verslo sektoriams tai gali reikšti labai didelius nuostolius. Todėl pereinamuoju laikotarpiu visgi reikėtų neskubėti ir pirmiausia peržiūrėti, atnaujinti savo patentavimo strategiją bei ieškoti būdų, kaip tokias ir panašias rizikas neutralizuoti. Jų tikrai yra ir galima surasti.
Galvoti ne tik apie registracijos mokesčius
Kitas pavyzdys – išlaidos. Lyginant su begale atskirų paralelinių procedūrų nacionalinėse šalyse, viena byla Bendrame patentų teisme kainuos pigiau. Tačiau, jeigu byla kyla dėl patento pažeidimo vienoje šalyje, tai priešingai – viena nacionalinė procedūra patento savininkui kainuotų ženkliai mažiau.
Naujajame teisme taip pat bus numatyti gana trumpi procedūriniai terminai. Taisyklėse įtvirtinta, kad sprendimas ginčo atveju turės būti priimtas per metus. Tai labai trumpas ir palankus terminas pareiškėjui, tačiau atsakovui byloje – tai gali būti tikras iššūkis, nes pasiruošti bylos nagrinėjimui teks per labai trumpą laiką.
Kitas svarbus niuansas yra ir naujojo teismo sprendimų kokybė – kokia ji bus? Planuojama, kad daugumoje bylų dalyvaus teisėjai su technine kvalifikacija. Kol nėra praktikos, galime tik spėlioti, kuria kryptimi teismo praktika pakryps, kokią reputaciją tarp išradėjų ir inovatorių šis teismas turės. Šio teismo pasirinkimas yra ir galimybė, ir rizika viename.
Neabejotinai teigiamas šio pokyčio aspektas – teismo sprendimai bus nagrinėjami, priimami ir įgyvendinami pagal vienas ir tas pačias taisykles visose šalyse narėse. Vienas teismo procesas Bendrame patentų teisme taip pat padės išvengti begalės skirtingų nacionalinių šalių procesų koordinavimo, o taip pat ir papildomų administracinių, finansinių pastangų.
Klasikinis Europos patentas nedingsta – jame lieka 22 papildomos šalys
Po vieningo patento sistemos įsigaliojimo klasikinis Europos patentas nedingsta, todėl pasirinkimo galimybė išradėjams išlieka – arba naujasis, arba klasikinis Europos patentas.
Toks sistemų dubliavimas atsiranda dėl to, kad Bendro galiojimo Europos patentas šiai dienai yra tik 17 ES valstybių narių mechanizmas, tuo tarpu klasikinis Europos patentas yra paremtas tarptautine, 39 šalyse galiojančia sutartimi. Tarp jų – ir tokios ekonomiškai bei teritorijos prasme svarbios ne ES šalys kaip Norvegija, Šveicarija, Didžioji Britanija, Airija. Be to, prie vieningo patento sistemos vis dar neprisijungė ir tokios ES šalys kaip Ispanija, Lenkija, tad jose ir toliau galios klasikinio Europos patento sistema.
Pagrindiniai niuansai
Verslui, planuojančiam kreiptis dėl Bendro galiojimo Europos patento išdavimo, naudinga žinoti, kad toks prašymo pateikimas nieko nekainuos. Pagal naująją sistemą nebus jokių nacionalinių šalių vertimo išlaidų. Mokesčiai bus mokami kas metus tik už patento galiojimo palaikymą.
Svarbus niuansas – teisinę išradimo apsaugą bus galima pasirinkti tik visose šalyse iškart. Naujojoje sistemoje nebus galimybės atsisakyti patento galiojimo palaikymo nebedominančioje šalyje, taip sumokant mažesnį palaikymo mokestį, kaip yra galima klasikinio Europos patento atveju.
Šiandien sunku prognozuoti, ar Lietuvos verslas skubės pasinaudoti vieningu patentu. Nežinomybės ir pilkų zonų dar tikrai yra daug. Iš praktikos pastebime, kad visgi daugiau yra linkusių atsargiai ir lėtai testuoti sistemą, lyg iš atstumo stebėti – kaip seksis kitiems, kokios sėkmės istorijos ir patiriamos nesėkmės bus bei kur link formuosis naujojo teismo praktika.
Iš mūsų praktikos galime pasakyti, jog tam, kad Bendro galiojimo Europos patentą pasirinkti jau šiandien, reikia būti daugiau nei tikriems, jog tas patentas yra labai stiprus ir lengvai išgyventų naujojo teismo procedūrą, jeigu konkurentai ar ankstesnių patentų savininkai tokią inicijuotų. Priešingu atveju – per metus laiko naujojo patento savininkas gali prarasti visą teisinę apsaugą ir iškart visose 17 šalių.
Palaikymo kaštai
Apibendrinant – Bendro galiojimo Europos patento palaikymo suminiai mokesčiai yra mažesni.
Metiniai Bendro galiojimo Europos patento pratęsimo mokesčiai atitinka maždaug keturių nacionalinių šalių pratęsimo mokesčių sumą. Todėl metinius pratęsimo mokesčius galima sutaupyti, jei klasikinis Europos patentas galioja daugiau nei 4 šalyse.
Pavyzdžiui, Bendro galiojimo Europos patento mokestis už 4 metus – 145 EUR, tuo tarpu klasikinio Europos patento mokestis už 4 metus 4 šalyse (Belgija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai) – 203 EUR. Jeigu to paties patento galiojimą norėtumėte palaikyti atskirai 25 ES šalyse, tai 4 metų mokesčių suma būtų apie 1857 EUR.
Svarbi aplinkybė yra ta, jog klasikinis Europos patentas leidžia atsisakyti patento galiojimo konkrečioje šalyje, tiesiog nebemokant palaikymo mokesčių toje nebeaktualioje šalyje ir tokiu būdu valdant ir sutaupant patento palaikymo išlaidas per visą patento galiojimo laiką. Tuo tarpu Bendro galiojimo Europos patento atveju tokios galimybės nebus. Visada reikės mokėti metinį mokestį už visas šalis arba atsisakyti patento pilna apimtimi. Todėl verta apsvarstyti, ar tikrai verti mokėti palaikymo mokesčius už 17 šalių, jei jums aktualios yra tik 5 ar 6 šalys?
