Nepaisant bandymų diskredituoti „Karštą komentarą“ dėl atliekamo žurnalistinio tyrimo Medininkų byloje, tyrimas tęsiamas.
Po straipsnio „Teisėsaugos veteranai mala į miltus Medininkų žudynių tyrimą“ („Karštas komentaras“ Nr.1, 2016 m. sausio 8-22 d.), kuriame, kalbėdama su buvusiu Generalinės prokuratūros darbuotoju Vytautu Jankausku apie tai, kas nepadaryta, nuslėpta ar tiesiog „pritempta“, tiriant Medininkų bylą, pastebėjau, kad Rygos OMON’o turėti automatai „Kalašnikovai“ buvo atšaudyti ir atliktos jų kulkų bei tūtelių palyginamosios ekspertizės su Medininkų žudynių vietoje rastomis kulkomis bei tūtelėmis, o Vilniaus OMON’o „Kalašnikovai“ atšaudyti nebuvo, su redakcija susisiekė Rusijoje gyvenantis buvęs Vilniaus omonininkas.
„Kodėl jūs rašote, kad Vilniaus OMON’o „Kalašnikovai“ atšaudyti nebuvo, jeigu jie buvo atšaudyti?“ – su tokiu klausimu į mus kreipėsi buvęs Vilniaus omonininkas (kurio pavardė redakcijai žinoma).
Paaiškinau, kad Medininkų byloje yra tik vienas dokumentas, kuris rodo, jog po Medininkų žudynių buvo atšaudyti tik Vilniaus omonininkams priklausę pistoletai „Makarov“. Tuo tarpu jokių duomenų, kad būtų buvę atšaudyti Vilniaus OMON’o automatai „Kalašnikovai“, teisme esančioje Medininkų byloje nėra. Dar daugiau, prokuratūra nuolat tvirtino, kad automatų AKMS, kokiais buvo šaudyta Medininkuose, Vilniaus OMON’as apskritai neturėjo.
„Keista“, – nusistebėjo buvęs Vilniaus omonininkas. – „Tai kur tuomet dingo protokolo apie atšaudytus Vilniaus OMON’o automatus AKMS prokuratūros egzempliorius ir kodėl jo byloje nėra?“
Ir buvęs Vilniaus omonininkas, kaip įrodymą, redakcijai pateikė protokolo apie atšaudytus Vilniaus omonininkų automatus AKMS kopiją. Šį dokumentą (patvirtintą kopiją) saugojo automatų AKMS atšaudyme dalyvavęs Vilniaus omonininkas, kurio archyvas po omonininko mirties liko į redakciją paskambinusiam kolegai.
Pagal protokolo aktą, buvo atšaudyta 40 vienetų Vilniaus omonininkams priklausiusių automatų AKMS. Iš vieno automato atlikta po 4 šūvius, į vokus sudėta po 4 šovinius ir 4 tūteles.
Kur šiandien visa tai? Kur lyginamosios ekspertizės su Medininkuose rastomis kulkomis ir tūtelėmis aktai?
Taigi, Medininkų byloje dingusių įkalčių sąrašą galime praplėsti: be dingusių pirmųjų Tomo Šerno parodymų, nufilmuotų Šv.Jokūbo ligoninėje 1991 m. rugpjūčio 1 d., be dingusios buvusio Lavoriškių muitinės posto viršininko V.Petruškevičiaus filmuotos Medininkų žudynių vietos vaizdo juostos, be iš bylos dingusios Krašto apsaugos departamento žvalgybinės medžiagos, dingę ir įrodymai apie Vilniaus OMON’o turėtus ir atšaudytus automatus AKMS.
Nutraukti raudoną giją
-O čia tai naujiena, – pasakė Konstantino Nikulino gynėjas Arūnas Marcinkevičius, iš mūsų sužinojęs apie į redakciją atsiųstą atšaudytų Vilniaus omonininkų automatų AKMS protokolo akto kopiją.
-Tai jums šis faktas nebuvo žinomas?
-Tai yra tikrai naujiena. Visą laiką dar pirmos instancijos (Vilniaus apygardos) teisme buvo tvirtinama, o ir Apeliaciniame teisme buvo užsiminta, kad Vilniaus OMON’as tokių ginklų –7,62 mm kalibro iš viso neturėjo.
Ir tas pats klausimas visą laiką ėjo kaip raudona gija: Vilniaus OMON’as neturėjo 7,62 mm kalibro automatų, tas klausimas atpuola ir čia nėra apie ką kalbėti, advokatai gaišina teismo laiką.
-Taigi Medininkų byloje visą laiką buvo nukreipinėjama tik į Rygos OMON’ą, nematant analogijos, kuri buvo ir Vilniaus OMON’e?
-Buvo sakoma, kad tai Rygos OMON’as turėjo 7,62 mm kalibro automatus, slopintuvus, šovinių, grupes „Delta“, tai yra, kaip ir viskas buvo nukreipiama į Rygos OMON’ą.
Tačiau Erikas Kaliačius, buvęs Vilniaus OMON’o vadas (iki tol, kol įvyko skilimas, po kurio dalis OMON’o prisiekė Lietuvai ir tapo „Aru“), ir kurio pavaduotoju buvo B.Makutynovičius (kuris po OMON’o skilimo perėjo į TSRS VRM kariuomenės pavaldumą ir tapo atskilusio Vilniaus OMON vadu), liudydamas teisme pasakė, kad Vilniaus OMON’e lygiai taip pat buvo grupės „Delta“.
Vadinasi, ir Rygos, ir Vilniaus OMON’o struktūra buvo absoliučiai vienoda.
Tada iškilo klausimas: dalinys – toks pat, paskirtis – tokia pati, tada ir Vilniaus OMON’as turėjo būti aprūpintas lygiai tokiais pat ginklais, kaip ir Rygos OMON’as. Tačiau mums buvo pradėta aiškinti, kad Vilniaus OMON’as tokių ginklų neturėjo.
Vilniaus apygardos teisme apklausinėjant liudininkus – Vilniaus OMON’o darbuotojus, Pavelas Voinickis pasakė labai aiškiai: kad dar iki visų šitų įvykių Vilniaus OMON’e buvo 7,62 mm kalibro automatai AKMS.
Pamenu, kaip į Pavelo Voinickio apklausą, kuri buvo aprašyta, sureagavo prof. Vytautas Landsbergis. Iš profesoriaus reakcijos viename leidinyje supratau, kad jie buvo įsitikinę, t. y. valstybės vadovai turėjo informaciją, kad Vilniaus OMON’as tokių ginklų visiškai niekada neturėjo, dėl ko nėra net ko svarstyti šitos galimybės.
Beje, Sigitas Lakštauskas teisme irgi patvirtino, kad jie turėjo ir automatus, ir durklus-peilius.
Tačiau visą laiką buvo bandoma nukreipti, kad gal tie automatai Vilniaus OMON’e buvo gauti prieš pučą.
-Kažkas labai stengėsi „išplauti“ Vilniaus OMON’ą iš Medininkų įvykių. O Tomo Šerno sėdmenyse juk buvo žaizda, atitinkanti peilio-durklo geležties matmenis, tai nuoroda į Vilniaus OMON’ą būtų kaip ir akivaizdi.
-Tomas Šernas sakė, kad jis matė užpuoliką su automatu su medine buože.
Čia reikia skirti kelis dalykus: automatą AK-47 – tai automatas „Kalašnikovas“ 1947 metų pavyzdžio, AKM – tai automatas „Kalašnikovas“ modernizuotas, ir AKMS – tai automatas „Kalašnikovas“ modernizuotas, sudedamas (arba sulankstomas).
Kur yra niuansas: prie AK-47, kuris turi medinę buožę, nėra techninės galimybės pritvirtinti slopintuvo. AKM ir AKMS tokią specifinę galimybę turi – prie jų galima pritvirtinti slopintuvą.
Taigi, iš karto galima pasakyti, kad užpuolikai nenaudojo automatų AK-47.
Aiškinantis šį klausimą ir atkreipiant dėmesį į tai, kad Tomo Šerno sėdmenyje buvo pjautinė-durtinė žaizda, pagal kurios išmatavimus, konstatuotus teismo medikų, žaizdos matmenys atitinka durklo-peilio geležties dydį, taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad durklas-peilis nenaudojamas ir nėra techninės galimybės pritaisyti jį prie automatų AKS74U, tai yra tais, kuriais buvo ginkluotas tiek Vilniaus, tiek Rygos OMON’as. Turiu omenyje 5,45 mm kalibro automatą.
Todėl buvo akivaizdu, kad tiek durklas-peilis, tiek automatas turi būti tarpusavyje susiję. Tai yra turi būti komplektas. Šiuo atveju tai turėjo būti AKMS.
Tuo tarpu, pakartosiu, mums nuolat buvo kartojama, kad Vilniaus OMON’as automatų AKMS neturėjo.
-Tačiau buvęs Vilniaus omonininkas mums net atsiuntė jų turėtų automatų AKMS atšaudymo protokolo kopiją.
-Iš tų dokumentų kopijos, kurią jūs man dabar rodote, aš matau, kad čia atšaudyta 40 automatų. Tačiau, sprendžiant pagal informaciją, gautą iš pačių liudininkų parodymų, taip pat iš analizės duomenų, kurie yra absoliučiai išbarstyti visoje byloje, jų turėjo būti ne mažiau kaip 120 automatų. Duok, Dieve, kad klystume.
Čia aš nematau dalies dokumentų, kas privalomai turėjo būti: ginklai nėra dalinami į kairę ir į dešinę, o yra dalinami pagal vardinį sąrašą ir priskiriami konkrečiam asmeniui, todėl prie protokolo turėjo būti pateiktas prokuratūrai papildomai sąrašas, o kam gi priklausė, pvz., automatas 313123– 77?
Mums byloje taip pat kilo klausimas dėl Rygos OMON’o ginklų. Rygos OMON’o ginklai buvo atšaudyti dalyvaujant TSRS Generalinės prokuratūros atstovams iš karto po 1991 m. sausio 20 d. įvykių Rygoje. Taigi Rygos OMON’o ginklai atšaudyti dar toli iki Medininkų įvykių.
Beje, jūs įsivaizduokite: jeigu kas nors paimtų mano pirštų antspaudus, o pirštų antspaudai – pas jūsų pastato komendantą, ir aš, dovanokite, pirštinių neužsidėjęs eičiau ir bandyčiau čia kažką neteisėto daryti, tarkim, vogti iš jūsų redakcijos – tai man reikia būti visiškam ligoniui.
Taigi, kas rizikuos? Ginklas kiekvieno – individualus. Jis palieka išreikštus absoliučiai individualius požymius, kuriuos ekspertai labai lengvai ir labai nesunkiai nustato ir gali pasakyti: šita kulka iš šito automato, o šita tūtelė – iš šito automato ir ne iš kokio nors kito.
Byloje yra dokumentai, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra iš Latvijos Generalinės prokuratūros gavo Rygos OMON’o ginklų atšaudymo pavyzdžius ir po kurio laiko juos, atlikus tyrimus, grąžino kaip nereikalingus Latvijai atgal.
Ką tai reiškia? Tai reiškia vieną vienintelį dalyką – jie gali būti nereikalingi ir grąžinami atgal tik tada, jeigu jie neturi jokios įrodomosios reikšmės Medininkų byloje.
Tuo nė kiek neabejoju, nes byloje nematau ekspertizės aktų visiems šitiems ginklų pavyzdžiams ir lyginamojo tyrimo su kulkomis bei tūtelėmis, rastomis Medininkuose.
Man teko bendrauti su buvusiais Latvijos tardytojais, neslėpsiu, teko susirasti ir seniai jau pensijoje esantį buvusį TSRS Generalinės prokuratūros tardytoją, kuris kartu su Latvijos tardytojais ėmė lyginamuosius pavyzdžius, ir jis lygiai taip pat patvirtino, kad buvo atšaudyti visi Rygos OMON’o ginklai, tarp jų – ir 7,62 mm kalibro automatai. Ir tie ginklai nieko bendro neturėjo su Rygos policijos akademijos ginklais, kaip bandoma teigti.
-Ką turite omenyje?
-Kad prokurorų versija labai įdomiai dėliojasi: neva Rygos OMON’as išėmė savavališkai ginklus iš TSRS VRM Minsko aukštosios milicijos mokyklos ir neva tris automatus nuslėpė.
Pagal dokumentus, kuriuos mes matome byloje, Rygos OMON’as kiek ginklų išėmė, tiek ginklų tą pačią dieną atidavė į 42-osios divizijos Rygos konvojaus pulko artilerijos ginkluotės sandėlius. Apie kokį nuslėpimą čia galima kalbėti? Vadinasi, tai atkrenta. O jeigu jau po pučo Minsko mokykla daro reviziją ir jiems staiga pritrūksta trijų „Kalašnikovų“…
Suprantate, ginklų išėmimas juk nėra tai, kad pasičiupau saują saldainių nuo stalo ir išbėgau pro duris. O buvo taip, kaip matote čia: automatas toks, numeris toks ir pasirašo Minsko aukštosios milicijos mokyklos Rygos filialo vadovai, ir pasirašo Rygos omonininkai, kurie išiminėjo tuos ginklus. Ginklas – ne juokas, ir čia nebuvo išimti ginklai pas kaimo bobutę, kuri galbūt nežino išėmimo tvarkos ir nebūtų pastebėjusi, pagaliau, suskaičiuoti nemokėtų ir galėtų apsirikti – nepastebėtų trijų automatų.
Taigi, sutiksite – tai, kad byloje nėra Rygos OMON’o ginklų lyginamosios ekspertizės aktų, reiškia tik vieną vienintelį dalyką: nei viena iš tūtelių, nei viena iš kulkų – nei pistoletinė, nei automatinė – netinka Medininkų bylai. Nes, jeigu tiktų, būtų parodyta ir pasakyta: va, pavardė žmogaus, pas kurį tas ginklas buvo. Taip?
-Oi, būtų taip ištrimituota per visas įmanomas ir neįmanomas žiniasklaidos priemones!
-O dabar… Kai mums pasako, kad Vilniaus OMON’as tokių automatų neturėjo ir iš viso apie tai negali net būti jokios kalbos, ir kai jūs mums dabar rodote, kyla kitas klausimas: kur yra Vilniaus OMON’o automatų ir pistoletų atšaudytų lyginamųjų pavyzdžių ekspertizės aktai ir kodėl jų nėra byloje? Kodėl nėra jų protokolų? Kodėl reikia kalbėti teismo akivaizdoje prokurorams ir aiškinti, kad „Vilniaus OMON’as tokių ginklų neturėjo“?
Beje, jeigu jūs pakalbėtume su nukentėjusiąja puse, jie irgi yra įsitikinę, kad Vilniaus OMON’as tokių ginklų neturėjo, dėl to čia net nėra ko kalbėti apie juos.
Taigi, dėl Rygos OMON’o mes jau išsiaiškinome – jeigu tik būtų buvę bent kas nors panašaus, viskas būtų įdėta į bylą ir pasakyta labai konkrečiai. Ir tai iš tiesų būtų rimtas argumentas ir įrodymas, kaltinant, kad tai apskritai padarė žmonės iš to padalinio.
-O tai ką reiškia, kad byloje nėra Vilniaus OMON’o atšaudytų automatų protokolų ir ekspertizės aktų?
-Man belieka šiuo atveju tik spėlioti, bet šitie spėjimai nėra tušti, o yra paremti išskirtinai logine reikšme. Yra du variantai.
Pirmas, ko gero, būtų pats baisiausias: kad sutapo (atšaudytų AKMS kulkų ir tūtelių pavyzdžiai su Medininkuose rastomis kulkomis ir tūtelėmis) ir dėl to nerodo. Tai yra, žino, kas tikrieji nusikaltėliai.
Tačiau nepatikėčiau, kad prokuratūra būtų galėjusi žengti tokį žingsnį. Ir kadangi aš tuo negaliu patikėti, lieka antras variantas: kad Vilniaus OMON’o automatai ir pistoletai lygiai taip pat netinka Medininkų bylai.
Ir kas tada atsitinka? Tada iš viso žlunga bet kokio OMON’o versija: Rygos – netinka, Vilniaus – netinka.
O dabar pasižiūrėkite į savo paskutinį rašinį – kalbu apie Medininkuose įvykio vietos apžiūros metus rastas Stiečkino arba Nieugodovo pistoletų tūteles. Tai gal dabar vertėtų prisiminti patį pirmąjį profesoriaus Vytauto Landsbergio interviu laikraščiui „The European“ apie tai, kad, V.Landsbergio nuomone, „už šių žudynių slypi KGB, o ne juodosios beretės“?
-Jeigu ne OMON’as, tai kas, jūsų nuomone, galėjo įvykdyti šį nusikaltimą?
-Pagal byloje esančius faktinius duomenis bei įrodymus, konkrečiai įtarti ar net apkaltinti bet kokią instituciją ar jėgos struktūrą, o juo labiau bet kurį konkretų asmenį – neįmanoma. Tačiau byloje nėra duomenų, kad aiškinantis Medininkų tragedijos aplinkybes būtų buvę tirtos visos kitos įmanomos versijos ir būtų pagrįstai atmestos.
